Karolio Didžiojo premijos įteikimo Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei proga Achene, Vokietijoje, skambės lietuviškos dainos, vyks Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos teatralizuotas pristatymas „Raštų pynė“.
Gegužės 9 d. Acheno rotušės Karūnavimo salėje oficialios ceremonijos metu Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas. 1950 m. įsteigta premija yra garbingiausias ir žinomiausias apdovanojimas asmenims, ypatingai nusipelniusiems Europos vienijimosi idėjai. Tarp Karolio Didžiojo premijos apdovanotųjų paminėtinos tokios asmenybės kaip Vinstonas Čerčilis, Džordžas Maršalas(George Marshall), Francas Miteranas(François Mitterrand), Vaclovas Havelas ir kiti žinomi asmenys.
Ta proga Acheno miestas rengia plačią renginių programą, kuria siekiama miesto gyventojams ir svečiams pristatyti Lietuvą, jos kultūrą ir politiką.
Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniuose kostiumuose. Šiandien jais vilkime pabrėždami savo nacionalinę priklausomybę, pagerbdami savo šalį, parodydami jos tradicijų gyvybingumą ir tąsą.
Gegužės 8–9 d. Acheno rotušės aikštėje šurmuliuosiančioje šventėje vyks Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos, kurią sudaro XIX a. – XX a. pr. penkių Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Klaipėdos krašto, – išeiginiai drabužiai, teatralizuotas pristatymas „Raštų pynė“. Tai Lietuvos vertybių, papročių, istorijos, kultūros pristatymas, susiejant tautinį rūbą, liaudies dainą, judesį.
Kolekciją, atlikdamas autentiškas Lietuvos regionų dainas, pristatys Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave Vita“.
Renginio žiūrovai turės galimybę pamatyti, kokie gražūs, puošnūs, turtingi mūsų tautiniai drabužiai – siuvinėtos ir nėriniuotos prijuostės, balto lino drobulės, raini, juostuoti sijonai, spindinčio šilko liemenės, raštuotos juostos, dzūkų sermėgos, suvalkiečių surdutai, moterų ir vyrų galvos apdanga: sudėtingai rišami aukštaičių nuometai, lengvi dzūkių nuometėliai, raudonai languotos žemaičių skaros, siuvinėti klaipėdiškių moterų kykai bei delmonai, vainikėliai, skrybėlės, auksu tviskantys merginų galionai, puošnios karūnos ir kt.
Šią unikalią Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių kostiumų kolekciją, pristatančią kiekvieno šalies etninio regiono kultūrinį palikimą ir tradicijas, bus galima pamatyti 2014 m. Vilniuje vyksiančioje Lietuvos Dainų šventėje „Čia – mano namai“.
Renginius Achene organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Acheno Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo fondas ir Acheno miesto savivaldybė.
Keisti dalykai. Nežinia kodėl, bet kažkieno nurodymu karštomis vasaros dienomis Europos scenose lietuviai vyrai šoka su partnerėmis apsirengę žiemines sermėgas ir su skrybėlėmis ant galvų. Niekas negali patvirtinti kad prie prezidento Smetonos buvo tokia mada, bet logiškai mąstant abu šokėjai turėtų būti apsirengę arba kambario rūbais, arba lauko, žieminiais. Ko gero tai yra perdėtas ir neprofesionalus pasirinkimas, be to labai nehigieniška rengtis prakaitu perdvokusias vilnones sermėgas karštu vasaros laiku.
…O šokti skrybėlėtam su mergina, moterim – gal ir gražu, bet nemandagu… Tarp kitko, vakaronėse niekas taip ir nešoka.
Šį kartą nereikės šokti.