Birželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:
Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ (2014 m.) – jau parašytos ir visuomenei pristatytos, gi trečiosios balaukiant kviečiame pasimėgauti ir šio turiningo pokalbio teikiamomis žiniomis.
„Mokslo darbų“ skiltyje regime du straipsnius. Pirmasis jų – mitologo Dainiaus Razausko, tęsiantis Maironio, kaip „praamžės tradicijos dainiaus“, ciklą. Šįkart Maironis – „Dausų regėtojas“ (p. 18–30). Šio poeto gerbėjai, žinoma, vėl pasidžiaugs, tačiau ir nemėgėjai lai nerūgoja, mat Maironis čia, kaip ir anksčiau, straipsnio autoriui tėra dingstis, – greičiau lieptas atspirčiai į tradicijos gelmes, nei savaiminis tyrimo objektas. Antrajame (nė per nago juodymą ne mažiau įdomiame) straipsnyje istorikas, archeologas ir taip pat mitologas Vykintas Vaitkevičius siūlo mums „saują žinių“, pačios antraštės žodžiais tariant, apie tai, „Kaip senovės lietuvis savimi matavo“ (p. 31–38). Šiaip jau žmonėse priimta – anokia čia paslaptis – jog kiekviena nauja šiųdviejų autorių publikacija yra skaitytojui šventė, tad jei žurnalo dar neturite…
Sekančioje, žurnale jau sava tapusioje „Prigimtinės kultūros seminaro“ skiltyje – raštu išguldyta 2014 m. Rumšiškėse vykusi diskusija „Ar etninė žinija yra mokslas?“ (p. 39–47). Klaustuko intrigą palikdami gerbiamam skaitytojui, čia tepaminėsime, kad diskusijoje dalyvavo ją vedusi lietuvių mitologijos tyrinėtoja Daiva Vaitkevičienė, tradicinės medicinos žinovas Almantas Bagdonavičius, filosofas Algis Mickūnas ir jau minėtasis Vykintas Vaitkevičius, tame pačiame seminare skaitęs pranešimą, kurio pagrindu ir parengtas aukščiau minėtasis straipsnis. Daugiau apie šiuos nuostabius seminarus žr.: www.prigimtine.lt.
Įsimintina šįsyk ir „Atminties“ skiltis, kurią, nors ir glaudžiančią tris publikacijas, būtų galima išskirti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje apie kultūrinį kraštovaizdį suniokojusį 8–9-ojo dešimtmečio melioracijos vajų ir Lietuvos vienkiemių likimą – podraug su Filomenos Kavoliutės straipsniu „Etnoregioninių metų sukaktys“ (p. 48–57) rasime ir papildančią bei pavaizdžią Saulės Matulevičienės parengtą medžiagą (p. 58–63), besiremiančią iš arti šiuos skaudžius įvykius stebėjusio, suvis juose dalyvavusio Stasio Padalevičiaus darytomis nuotraukomis ir pasidalytomis mintimis. Trečioji publikacija, arba antroji skilties dalis – kiek linksmesnė. Tai Igno Šlajaus nuduoti „Nusidavimai su Algirdu Patacku“ (p. 64–68). Kas per nusidavimai? Čia neišduosime.
Progomis vis grįžtančioje „Skaitymų“ skiltyje šįkart regime pasišventusio jos pildytojo Dainiaus Razausko iš anglų kalbos verstą Viliso Barstouno (Willis Barnstone) straipsnį „Vidinė žinojimo šviesa: istorinė meditacija apie gnosticizmą“ (p. 69–77), vertai stojantį trečiuoju šiame žurnale spausdinamu vertimu gnosticizmo tema.
„Polemikos“ skiltyje: vėlgi Dainius Razauskas, nuosekliai pritardamas kalbininko, etimologo Vinco Urbučio knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“ išsakytoms mintims ir pats tardamas: „Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai“ (p. 78–81). Dvejose knygose vartojamos asmenvardžių rašybos pavyzdžiu autorius aiškiai parodo, kad jokios taip vadinamo „lotyniško pagrindo asmenvardžių originalaus rašymo“ sistemos nėra, kad tai yra ne kas kita, o „chaosas, įteisinantis, ir netgi priverstinai, nemokėjimą lietuviškai rašyti.“
Turime šiame numeryje ir recenziją – „Apie galią gydyti ir kenkti“ (p. 82–85), Astos Skujytės-Razmienės skirtą Ritos Balkutės knygai „Galia užburti (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ (Vilnius: Ritos ratas, 2013, 703 p.) bei susijusiam DVD „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ (Scenarijaus autorė Rita Balkutė, režisierius Juozas Javaitis. Vilnius: LLKC, 2012).
Galiausiai – tradicinė skiltis „Žmonės pasakoja“. Šįkart pasakoja Elena Targavičienė iš Poškonių kaimo, prigimtinės kultūros tyrėjams jau puikiai žinoma žiniuonė, šiame numeryje minima nesyk ir kitur.
Toks mat naujojo numerio turinys – turiningas, skaitlingas. Rasit verta skaityti?
Žurnalą įsigyti galima:
- Užsiprenumeruoti „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu: www.post.lt (Indeksas: 5033);
- Nusipirkti Vilniuje, redakcijoje (Barboros Radvilaitės g. 8, IV aukštas) arba LLKC bibliotekoje (ten pat, I aukštas);
- Nusipirkti Vilniuje, „Akademinės knygos“ knygyne, Kaune – VDU „Humanitas“ knygyne.
„Liaudies kultūros“ žurnalo paskyra Feisbuke.
Susiję straipsniai:
- Žurnalas „Liaudies kultūra“ dovanoja 5 kompaktines plokšteles!
- Knygų mugėje prisistatys žurnalas „Liaudies kultūra“
- Žurnalas „Liaudies kultūra“ – tautos palikimo kelrodis
- Etninė kultūra – Vilniaus knygų mugėje
- TV1 laidų ciklo „Alchemija“ XX laida „Gyvenama sala“ apie etninę kultūrą
- „Kino pavasaryje“ bus pristatytas filmas apie protėvių tikėjimo puoselėjimą „Seme“
- Prigimtinė kultūra, vietos ir žmonės (video)
- Vykintas ir Daiva Vaitkevičiai išleido knygą apie legendines Lietuvos vietoves
- Jūsų dėmesiui – naujas etnokultūrinis žurnalas jaunimui „Saulės arkliukai“
- Pradėjo veikti lietuvių religijos, mitologijos bei pasaulėvaizdžio tyrimams skirtas tinklapis
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- V. Vaitkevičius ir D. Vaitkevičienė pristatys savo knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“
- „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas
- „Mėnuo Juodaragis“ paskaitų kraitėje – sutartinių magija, kalbos turtai ir mitologijos paslaptys (video)
- Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
- J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
- Vilniaus lygiadieniai (II). Vilniaus švenčių ugnys
