Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti

Birželio 15 d. 9.20 val. Seime, Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“. Parodą atvers Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, pristatyme taip pat kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė ir 1942–1943 m. sovietų represinių struktūrų sušaudytų Lietuvos Respublikos piliečių  Sverdlovske  artimųjų vardu – buvusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pulkininko leitenanto Juozo Papečkio ir Lietuvos kariuomenės kapitono Antano Petruškevičiaus anūkė atsargos kapitonė Daina Kemeraitienė.

Parodoje pristatoma 1940–1941 m. politinė padėtis, pirmieji Lietuvos gyventojų trėmimai ir įkalinimai lageriuose, trumpa Gario lagerio (Sverdlovsko sr.), kuriame buvo kalinami politiniai kaliniai, istorija ir mirties bausme nuteistų Lietuvos piliečių biografijos. 1942–1943 m. politinių represijų aukomis tapo politikos ir visuomenės veikėjai, visuomeninių organizacijų nariai, kariškiai, teisininkai, policininkai, geležinkelio ruožų pareigūnai, mokytojai, žurnalistai, miškininkai ir verslininkai.

Eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidiniai iš LGGRTC Genocido aukų, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos aviacijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos švietimo istorijos, Alytaus kraštotyros, Biržų „Sėlos“, Kauno tremties ir rezistencijos, Kauno IX forto, Rokiškio krašto muziejų rinkinių, Jekaterinburgo visuomeninės organizacijos „Memorialas“ rinkinių, Lietuvos ypatingojo, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos kariuomenės karininkų artimųjų sąjungos archyvų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, naujienų agentūros ELTA fotoarchyvo, privačių asmenų kolekcijų.

Remiantis išlikusiais archyviniais dokumentais nustatyta, kad 1942–1943 m. Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai. Tarp jų – aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis (1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras), vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Pranas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Valdemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazimieras Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus.

Kazimieras Jokantas, Zigmas Starkus buvo Steigiamojo Seimo 1920-1922 m. ir I, II, III Lietuvos Seimų (1922–1926) nariai, Valdemaras Vytautas Čarneckis – Steigiamojo Seimo narys, Antanas Endziulaitis – III Seimo narys.