Savaitgalį šiaurės Lietuvoje vykusiame „Visų rūšių ralyje 2015” aptikta Lietuvoje iki šiol neregėta drugių rūšis. Klevinė pamenė (Pammene regiana) aptikta Renavo dvaro parke, kur gausu platanalapių klevų, kurių sėklomis maitinasi šis drugys.
Trečią kartą vykusiame „Visų rūšių ralyje“ įsitikinta, kad tai – puiki proga ne tik pasigalynėti gamtos mokslų ekspertams ir entuziastams, bet ir prisidėti prie geresnio Lietuvos gamtos ištyrimo.
„Visų rūšių ralis“ – edukacinis gamtos pažinimo renginys, kurio metu gamtos žinovai ir
entuziastai susirungia per vieną parą bandydami rasti kuo daugiau augalų, gyvūnų ir kitų gyvų sutvėrimų rūšių.
Šis mikrodrugys pastebėtas jau nuaidėjus varžybų finišo gongui, o jo radime ir atpažinime dalyvavo net trijų komandų nariai. Nors į oficialias rūšių stebėjimo suvestines rūšis jau nebe pateko, ši rūšis atradėjams suteikė ne mažiau džiaugsmo.
Pirmieji neįprastą mikrodrugį pastebėjo ištikimi kasmetiniai renginio dalyviai Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai iš Ukmergės rajono, „Visų rūšių ralyje“ rungęsi komandoje „Laukiniai“. „Po pažintinės programos apie samanas parke apžiūrinėdami ant senų medžių augančias samanas ir kerpes pastebėjome sprindžiuką, kurį vėliau ekspertas padėjo pažinti, o greta jo tupėjo ir šis mikrodrugys. Jis pasirodė įdomus, nes pasidabinęs ryškiai geltonos spalvos juosta”, – atradimo įspūdžiais dalijasi Kęstutis Jarmalavičius, Želvos girininkijos (Ukmergės MU) girininko pavaduotojas.
Susidomėję keistu radiniu prie šeimos nuskubėjo ir „Visų rūšių ralyje” dalyvavę vabzdžių bei drugių žinovai. Vabzdžių pažinimo entuziastė, viena svetainės insects.lt kūrėjų Eglė Černevičiūtė pasakoja iš smalsumo nuėjusi pasižiūrėti.
„Drugys pasirodė labai simpatiškas, todėl nuskubėjau pasiimti fotoaparato. Sujudimą pastebėjęs Vytautas Uselis priėjo pasižiūrėti, kuo mes susidomėjome, o pamatęs drugį, iškart pastebėjo, kad tai lapsukys (Tortricidae). Vytautas buvo atsivežęs Lietuvos lapsukių sąrašą, iliustruotą nuotraukomis, tad kartu su juo įdėmiai varčiau ir ieškojau panašios rūšies. Šalia buvęs kolega iš komandos „Švilpikai” Giedrius Markevičius davė lupą apžiūrėti drugiui iš arčiau, kad aiškiai matytųsi visi sparnų rašto elementai. Sąrašą pervertėm kelis kartus ir supratom, kad šio drugio jame nėra. Užplūdo didžiulis jaudulys, smalsumas ir noras kuo greičiau išsiaiškinti kokia tai rūšis, todėl pirmasis darbas sugrįžus po ralio buvo ne susitvarkyti, o prisėsti prie kompiuterio ir surasti kokia tai rūšis. Galimybė atrasti naują, nematytą rūšį Lietuvoje, yra kažkas nepaprasto, įkvepiančio. Gaila, kad ne aš tą rūšį pastebėjau, tačiau labai džiaugiuosi, kad buvo, kas pastebėjo. Tai bus paskata būti atidesnei kitų metų „Visų rūšių ralyje”, – įspūdžiais dalijasi Eglė.
„Visų rūšių ralyje” dalyvavęs drugių žinovas V. Uselis taip pat patvirtino, kad ši mikrodrugių rūšis iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta, vertinta kaip ieškotina – mat gyvena kaimyninėse šalyse. Jis pasakoja, kad lapsukių šeimai priskiriama klevinė pamenė Vidurio Europoje aptinkama ant platanalapio klevo, kurio gausu senų parkų želdiniuose, taip pat ir Renavo dvaro parke.
Peržiūrėjęs lapsukių sąrašą su iliustracijomis, V. Uselis įsitikino, kad šio drugio jame nėra – tad Lietuvoje anksčiau jis rastas nebuvo. Drugio rūšis paaiškėjo išanalizavus specialiuose vadovuose ir internete rastas iliustracijas. „Daugelis mikrodrugių rūšių yra labai sunkiai atskiriamos viena nuo kitos – reikia per mikroskopą tyrinėti atskiras kūno dalis, o ši rūšis lengvai atpažįstama pagal charakteringus požymius: viršutinis sparnas rusvai juodas, apatiniame pakraštyje yra didelė geltona dėmė”, – pasakoja V. Uselis, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas.
Šis drugys gyvena ant klevų, laikosi medžių lajų lygyje, todėl jį sunku pastebėti, bet galbūt būtent vėjuotas ir šaltas oras, ralyje sutrukdęs stebėti įprastas drugių rūšis, padėjo aptikti šį radinį – mat vėjas nubloškė šį drugį žemyn. V. Uselis pasakoja, kad šie mikrodrugiai, skraidydami medžių lajose, sudeda kiaušinėlius ant nužydėjusių klevų. Išsiritę vikšreliai maitinasi klevų sėklomis, ypač mėgsta platanalapį klevą, kuris Lietuvoje natūraliai neauga, aptinkamas tik įveistuose želdiniuose. Kai vikšrai užauga, jie nusileidžia ant medžio kamieno ir žievės plyšiuose peržiemoja. Pavasarį vikšras virsta leliuke, o gegužės mėnesį iš jo išsirita drugelis – tas pats, kuris taip nudžiugino „Visų rūšių ralio” dalyvius.
Šiemet trečią kartą vykęs „Visų rūšių ralis” į Renavo dvaro apylinkes sutraukė daugiau nei pusšimtį gamtos mokslų žinovų ir entuziastų, dėl geriausio rūšių žinovo titulo susirungė 11 komandų. Vertingų žinių ne tik sau, bet ir Lietuvos gamtą tiriantiems mokslininkams renginio dalyviai pateikia nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais Margupio botaniniame draustinyje vykusio „Visų rūšių ralio” metu užfiksuota nauja kalninės cikados (Cicadetta montana) radavietė, iki šiol šis vabzdys Lietuvoje buvo aptiktas vos keletoje vietų. Kartu su gamtos pažinimo entuziastais renginį organizuoja Lietuvos gamtos fondas.
Drugelis labai panasus I Amerikoje gyvenancias Cikadas, edancias azuolu lapus ir saknis, labai kenkiancios siems medzams, nes net 12 metu gyvendamos po zeme minta tu medziu mazosiomis saknimis. Jei tie drugeliai papli Lietuvoje, kad nebutu taip kaip nutiko Neringoje su tais baisiaisiais juodaisiais zuvu edrunais ir viska tersianciais juodpaksciais.
Gamtos mylėtojus turiu informuoti, kad su kiekvienais metais ne tiktai Lietuvoje, bet ir visame dabartiniame šiauriniame Žemės pusrutulyje klimatas darosi ir darysis vis šiltesnis. Šiltesnė klimato juosta, jau kuris laikas, palaipsniui slenka ir ateityje slinks į šiaurę. Paskui ją į šiaurę slenka ir slinks visi šilumos mėgėjai, tame tarpe augalai, gyvūnai ir gyviai. Nuo maždaug 2500 metų šiauriniame pusrutulyje bus tiktai vienas metų ir paros laikas – Vasara ir Diena! Tai tęsis nuo 2500 iki 3500 metų!!! Pietiniame pusrutulyje vyks diametraliai priešingi geofiziniai bei biologiniai procesai!!!