Lietuvoje vasara šiemet įsibėgėja kartu su pavėluotu vabzdžių ir kitų nariuotakojų antplūdžiu. Daugelis tik dabar ėmė skųstis uodų įkandimais, skruzdėlių takais ar namuose voratinklius mezgančiais vorais. Biologas ir „Dezinfos” kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigliūnas teigia, kad tokią šių metų tendenciją lėmė sezoniškumo nepastovumas.
„Šiemet stebimas vėlesnis uodų, vorų ir skruzdėlių suaktyvėjimas, kadangi ilgas, bet labai permainingas pavasaris atitolino kenkėjų sezoną. Pavyzdžiui, dėl praktiškai besniegės žiemos nebuvo mažų, laikinų balų, kuriose veisiasi pirmieji uodai, ir tik dabar dažni lietūs, kylanti temperatūra dalinai jau patenkina uodų gyvybinius poreikius. Netrukus dėl šilumos ir drėgmės galime susidurti su staigiu įvairių nariuotakojų suintensyvėjimu”, – tvirtina biologas.
Uodai, vorai ir skruzdėlės
Nors Lietuvoje gausu įvairių vabzdžių, šiltuoju metų laiku labiausiai dėl skausmingų įkandimų ir zyzimo erzina uodai. L. Grigaliūnas pabrėžia, kad uodo patelė per dvi savaites gali padėti 150–300 kiaušinėlių. Šie kraujasiurbiai ne tik erzina zyzimu, ypač miego metu, ir niežuliu, bet ir gali sukelti alergines reakcijas ar net pernešti ligas. Beje, Lietuvoje veisiasi ir maliariniai uodai, tik tiek, kad kol kas maliarijos sukėlėjui subręsti čia vis dar per šalta aplinka.
Kitas gyvis, itin dažnai pastebimas vasarą, yra voras. Lietuvoje knibžda virš 500 vorų rūšių, tačiau dauguma jų yra nepavojingos žmogui. Dažniausiai namuose aptinkami kampavoriai, niūravoriai ir virpūnėliai. Nors vorai nėra agresyvūs, gindami jauniklius ar kokonus gali įkasti, o įkandimas, anot biologo, panašus į bitės, tačiau jautresniems žmonėms nemalonūs simptomai gali išlikti ilgiau. Didesnė problema nei voro įkandimas yra arachnofobija, viena iš dešimties didžiausių baimių, kuri gali sukelti stiprų psichologinį diskomfortą. Beje, įsikūrę ant pastatų fasado, vorai neabejotinai jį išmargina savo ekskrementais.
Nepatogumus kelia ir skruzdėlės, kurios aktyviai ieškodamos maisto užsuka ir į namus. L. Grigaliūnas išskiria dvi pagrindines rūšis: juodąsias skruzdėles, kurios kartais apsigyvena po namų pamatais, po trinkelėmis ar tiesiog prie namų esančiuose alpinariumuose, ir faraonines skruzdėles, kurios aktyvios visus metus, gyvena tik pastatuose ir gali pernešti patogeninius mikroorganizmus. Juodosios skruzdėlės šiais metais iš žiemos įmygio pabudo anksti, bet nešiltas gegužės mėnuo ir lietūs jų kolonijų gyvenimą pristabdė. Pastaruoju metu pasitaikančios jau labiau vasariškos dienos skubina šiuos vabzdžius grįžti į įprastą, kasmetinį ritmą, tuo pačiu dažnėja jų vizitai ir žmogaus namuose – lizduose auga naujos kartos, kurias reikia išmaitinti.
Dažniausios klaidos ir kada reikia profesionalų
Kenkėjų kontrolės specialistas pabrėžia, kad dažnas žmogus naikindamas kenkėjus pasikliauja liaudiškomis priemonėmis: actu, citrina, levandomis, boru. Deja, tai tėra trumpalaikis atbaidymas, o ne sprendimas. Be to, dažniausiai purškiama „kur matosi“, bet pamirštama apie šaltinius – lizdus, plyšius, stovintį vandenį.
„Žmonės, bandydami savarankiškai kovoti su kenkėjais, dažnai daro klaidas: per daug pasitiki buitiniais receptais, naudoja netinkamus ir aplinkai nesaugius chemikalus dideliais kiekiais ar neišmano kenkėjų biologijos. Pavyzdžiui, naikindami skruzdėles, žmonės nežino, kad kolonija išnyks, kai bus sunaikinta kolonijos motinėlė. Taip pat neretai bandoma pasitelkti naujas technologijas, pavyzdžiui, ultragarsinius prietaisus, bet jų efektyvumui kol kas trūksta mokslinių įrodymų”, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Jei vabzdžių gausa kelia nepatogumą, plinta iš vieno kambario į kitą ar kankina alerginės reakcijos, reikėtų nedvejojant kreiptis į kenkėjų kontrolės žinovus.
Profesionalūs naikinimo būdai
L. Grigaliūnas pabrėžia, kad efektyviausias uodų kontrolės būdas yra biologiniai preparatai, kurie naikina stovinčiame vandenyje gyvenančias jų lervas. Taip pat naudojamas profesionalus pastatų paviršių purškimas atbaidančiomis cheminėmis medžiagomis. Svarbu žinoti, kad purkšti vejas, krūmus ar kitus žaliuosius plotus, kuriuose dažnai slepiasi kraujasiurbiai, cheminėmis priemonėmis draudžiama.
Jei bijoma vorų ar jie teršia fasadą, langus, kenkia tiek individualių namų, tiek parduotuvių, reklaminių stendų interjero estetikai, paprasčiausias būdas kontroliuoti – kantriai valyti voratinklius. Be to, vorai dažniausiai apsigyvena ten, kur jiems yra maisto. Jei namai bus švarūs ir aplink neskraidys musės ar kt. vabzdžiai, rizika, kad įsikurs voras sumažės. Išbandžius šias priemones ir nesulaukus efektyvaus rezultato ar jaučiant panišką vorų baimę, rekomenduojama pasitelkti profesionalų pagalbą.
„Įdomus faktas, kad skruzdėlės nenustoja judėti iki nakties, kai ateina poilsio metas, todėl skruzdėlynai sparčiai auga, pavyzdžiui, juodųjų skruzdėlių skruzdėlynas gali užimti iki 15 kv. m ploto. Efektyviausias naikinimo kelias – profesionalios specialistų naudojamos priemonės, kurios naikina vabzdžių šaltinį arba jomis galima išpurkšti namo sienas, pamatus ir taip kuriam laikui sudaryti barjerą skruzdėlėms patekti į vidų”, – pasakoja biologas.
Kalbant apie faraonines skruzdėles, jos dažniausiai matomos virtuvėje, tad naikinimo priemones reikėtų rinktis labai atsakingai. Be to, nerekomenduojama naudoti skystas chemines medžiagas, kadangi faraoninių skruzdėlių lizduose yra daug motinėlių, kurios pajutusios purškiamą chemiją gali išplisti dar didesniame plote. Šių skruzdėlių kolonijos dažniausiai būna slaptose patalpų vietose ir žmogus labai retai randa lizdą. Todėl purškiama chemija lizdo nepasiekia, o tik išbaido motinėles. Šiai rūšiai naudojamas specialius masalas, kuris pasižymi lervučių brendimo ir motinėlių reprodukcijos sutrikdymu.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad rudąsias miško skruzdėles naikinti draudžiama: „Žmonės, gyvenantys arti miško, kartais susiduria su rudosiomis miško skruzdėlėmis, tačiau jų skruzdėlynų, net ir esančių sodybos teritorijoje, naikinti negalima. Daugiausia, ką galima padaryti, tai tinkamai panaudoti atbaidančias medžiagas prie pamatų ar sienų, kad skruzdėlės pasirinktų kitą vietą savo maisto paieškoms”.
Nors vasaros malonumus gali apkartinti vabzdžiai, tinkama prevencija ir savalaikis reagavimas yra raktas į ramesnį poilsį. Jei situacija tampa nebekontroliuojama, patariama nedvejoti ir kreiptis į kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie supranta kenkėjo biologiją ir išmano, kaip tinkamai bei saugiai atlikti paslaugą, kad būtų užtikrintas efektyviausias rezultatas.
Parengta pagal „Dezinfos” pranešimą
