Balandžio 7 d., 17.3O val. Vilniuje, Prospekto Galerijoje (Gedimino pr. 43) vyks knygos „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatymas.
Renginio metu bus pristatyta ką tik pasirodžiusią knygą „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“.
Daugelis iš mūsų žino, kad gyvena krikščioniškoje visuomenėje, kur vyrauja Romos katalikų bažnyčia, tad kam vargintis pokalbiais apie religinę įvairovę Lietuvoje? Vis dėlto, 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas savęs nelaiko kataliku ir nesitapatina su šia bažnyčia. Vadinasi, kas ketvirtas Jūsų sutiktas žmogus gali būti kokios nors kitos religinės bendruomenės narys arba nepriklausyti jokiai, laikyti save agnostiku ar ateistu. Kaip šie žmonės gyvena visuomenėje, kurioje vyrauja krikščioniška-katalikiška dauguma?
„Keli pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai atskleidė, kad religinių mažumų nariai, priklausantys vadinamosioms „netradicinėms“ religinėms bendruomenėms, patiria kultūrinę ir simbolinę atskirtį. Šios bendruomenės ir jų nariai jaučia, kad dažnai atsiduria viešojo gyvenimo paribyje, yra stigmatizuojami – net artimiausioje aplinkoje jiems neretai klijuojama sektantų, o jų bendruomenėms – sektų – etiketės. 2007 m. sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie mūsų šalyje veikiančias religines bendruomenes, retas bendravo su jų nariais asmeniškai, o jas vertindami dažnai vadovaujasi stereotipais. Atsižvelgę į tokius tyrimų duomenis ir siekdami atviresnės bei pilietiškesnės mūsų visuomenės plėtros, nusprendėme, kad Lietuvos žmones būtina supažindinti su šiomis bendruomenėmis“, – sako knygos sudarytoja VDU sociologė doc. dr. Milda Ališauskienė.
Mokslo populiarinimo leidinyje „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatoma Lietuvos religinių mažumų kasdienybė ir švenčių akimirkos, kurias užfiksavo mokslininkai ir fotografai. 2013 m. susibūrusi religijotyrininkų komanda kartu su profesionalia fotografe Monika Požerskyte nutarė pasitelkti ne tik mokslines, bet ir menines priemones religinei įvairovei Lietuvoje pažinti. 2013–2014 m. vykusį kultūrinės plėtros projektą „Religinės įvairovės pažinimas Lietuvoje: alternatyvaus religingumo formos“ rėmė Lietuvos mokslo taryba. Jo metu atliktame tyrime dalyvavo šios Lietuvos religinės bendruomenės: Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Senovės baltų tikėjimo bendruomenė Romuva, Krišnos Sąmonės organizacija, Religinė bičiulių draugija (kvakeriai), bahajai, dzenbudistai ir anastasininkai. Šių bendruomenių nariai projekto komandai leido dalyvauti įvairiuose bendruomenių gyvenimo įvykiuose ir per šventes ar net sutiko tyrėjus priimti į savo namus.
Leidinio autoriai siekia susipažinti su Lietuvos religijų įvairove, jos raiškos formomis, diskutuoja apie religinių mažumų santykius su visuomene. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuriame atskleidžiamas religinių bendruomenių gyvenimas. Tikimasi, kad jis sulauks bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokinių, dėstytojų ir studentų, taip pat ir plačiosios visuomenės dėmesio, paskatins diskusijas apie religinę toleranciją be diskriminacijos ar kitų negatyvių apraiškų.
Knygos autorės – E. Aleknaitė, M. Ališauskienė, A. Pažėraitė, R. Pranskevičiūtė. Fotografė – M. Požerskytė. Knygos sudarytoja – M. Ališauskienė. Knygą išleido Vytauto Didžiojo Universitetas kartu su leidykla Versus Aureus. Knygos pristatyme dalyvaus jos autorės ir fotografė.
Gerai, kad tokia knyga išleista. Tačiau kyla klausimas, kodėl ji skirta netradicinėms religinėms bendruomenėms (t. y. atsiradusioms ar susiformavusioms Lietuvoje po 1990 metų)? Katalikų bažnyčia yra tik viena iš berods devynių tradicinių mūsų šalies religinių bendruomenių — apie likusias aštuonias kažką gal esame girdėję, bet nelabai išmanome (kartais netgi mažiau, negu apie kai kurias iš vadinamųjų netradicinių — krišnaitus, mormonus, romuvius), tad gal dar reikalingesnis būtų leidinys apie šias konfesijas, jų istoriją Lietuvoje, žymiausius jų atstovus.
Seniausia Pagoniškos Lietuvos religija – netradicinė ?