Kaip atpažinti, kad jūsų kompiuteris apkrėstas ir į jūsų interneto banką nusitaikė virusas?

Pastaruoju metu el. paštu pradėjo plisti kompiuterinis virusas, kuris gali taikytis ir į jūsų banko sąskaitą. Saugumo specialistai išnarpliojo schemą, kuomet tokios kenkėjiškos programos platinamos su tariamais laiškais nuo telekomunikacijos bendrovių. Virusas paprastai „gyvena“ prie laiško prisegtoje byloje (angl. attachment), kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip eilinė sąskaita už paslaugas. Jeigu jūsų kompiuteris neapsaugotas patikima antivirusine programa arba ji nėra atnaujinta, atidarius tokią prisegtą bylą kompiuteris gali būti apkrėstas virusu. Na, o šis gali bandyti kėsintis į jūsų banko sąskaitą. Kaip apsisaugoti nuo šio viruso ir svarbiausia – kaip jį atpažinti, jei visgi jau pasigavote?Sukčių strategija – sužadinti smalsumą

Telekomunikacijų bendrovės jau perspėjo savo klientus, kad tikrosios sąskaitos siunčiamos *.pdf formatu, o virusas atkeliauja kartu su *.zip byla ar kitu neįprastu formatu. Kitas svarbus dalykas – sukčiai nebūtinai jums siųs jūsų operatoriaus „sąskaitą“. Tai gali būti ir tariamas laiškas nuo konkuruojančios bendrovės. O pati sąskaita taip pat nebūtinai atkeliaus tuo metu, kada jūs įprastai jas gaunate. Sukčiai bandys bet kokiu būdu sužadinti jūsų smalsumą arba baimę („už ką ir kiek man ten priskaičiavo?“), kuri priverstų jus atidaryti prisegtą bylą. Visus įtartinus laiškus iš karto trinkite iš savo pašto dėžutės. Ir atminkite – budriems reikia išlikti visais atvejais. Šiandien sukčiai veikia apsimetę telekomunikacijų bendrovėmis, bet rytoj jie jau gali būti sugalvoję naują mechanizmą ir siųsti apgaulingus laiškus nuo kitų įmonių, institucijų ar net jūsų pažįstamų žmonių.

Svarbu apsirūpinti antivirusine programa

Jeigu jūsų kompiuteris apsaugotas patikima antivirusine programa, ji pavojų identifikuos ir neleis apkrėsti kompiuterio. Taip pat svarbu, kad antivirusinė programa būtų nuolat atnaujinama, nes tik naujausios versijos geba identifikuoti naujus virusus. Tad jeigu jūsų kompiuteris apsaugotas, kenkėjas bus pagautas. Tačiau jeigu apsauga nepakankama, atidarius apkrėstą bylą kompiuteryje gali apsigyventi „Trojan“ tipo virusas.

 Kaip veikia šis virusas?

Labai supaprastinus vaizdą, šio viruso veikimą apkrėstame kompiuteryje galima bandyti paaiškinti taip: jums prisijungus prie interneto banko, tarp jūsų ir banko sistemų įsiterpia tarpininkas – virusas, kurio tikslas – pervesti pinigus iš jūsų sąskaitos. Nors jūs matote įprastą savo interneto banko vaizdą, virusas tuo pat metu jums nematant bandys suformuoti ir atlikti mokėjimą. Tačiau interneto banko sistemos veikia taip, kad norint pervesti pinigus yra būtina dar kartą suvesti slaptą prisijungimo kodą. Be kodo iš jūsų kodų kortelės arba generatoriaus, virusas bus bejėgis. Todėl jis bandys iš jūsų išvilioti dar vieną slaptą prisijungimo kodą.

Kaip atpažinti, kad į jūsų sąskaitą kėsinasi virusas?

Pagrindinis požymis, kad jums prisijungus prie interneto banko, virusas bando pervesti iš jūsų sąskaitos pinigus, yra labai paprastas – interneto banke nei iš šio, nei iš to jūsų paprašoma dar kartą suvesti vieną iš slaptų kodų. Tačiau sukčiai gudrūs – virusas „sugalvos“ priežastį, kuri gali skambėti visai įtikinamai. Tai gali būti pranešimas apie sesijos pabaigą, techninius trikdžiaus arba specialias saugumo priemones, dėl kurių reikia dar kartą suvesti kodą iš kodų kortelės arba generatoriaus. Tokie pranešimai paprastai vizualiai gali atrodyti kaip tikri. Jūs matysite viruso sugeneruotą pranešimą su prašymu įvesti kodą, o iš tiesų šį kodą jis bandys panaudoti mokėjimo patvirtinimui.

Svarbiausia – žinoti, kada reikia įvesti slaptą kodą

Tam, kad saugiai naudotumėtės interneto banku, svarbu prisiminti kelias paprastas taisykles:

1) Jungiantis prie interneto banko slaptą kodą reikia suvesti tik vieną kartą. O jeigu netyčia suvedėte jį neteisingai, sistema prašys suvesti visus duomenis (naudotojo ID, slaptažodį ir kodą).

2) Jau prisijungus slaptą kodą prašoma suvesti tik norint patvirtinti mokėjimą arba pasirašyti sutartį. Jokiu kitu atveju kodo suvedinėti nereikia – nei naršant po interneto banką, nei dėl tariamų techninių trikdžių, papildomo saugumo ar pan. Visi panašaus pobūdžio pranešimai gali būti viruso bandymai išvilioti kodą.

Na, o jeigu kodo neįvesite, virusas bus bejėgis – nepatvirtinus mokėjimo kodu, pinigų pervesti neįmanoma.

Beje, naudojantis PIN generatoriumi, taip pat pravartu prisiminti, kad prisijungimui yra naudojama tik funkcija „1“. Jeigu sistema jungiantis prašo naudoti funkciją „2“, neapsigaukite. Ši funkcija yra skirta mokėjimų patvirtinimui, tad jos nereikia suvedinėti bandant prisijungti.

Ką daryti, jeigu įtariate virusą?

Jeigu pastebėjote, kad interneto banke jūsų paprašė prisijungimo kodo be priežasties, jokiu būdu jo neįvedinėkite. Atsijunkite nuo interneto banko ir išjunkite naršyklės langą. Kompiuterį perduokite specialistams, kurie patikrintų jį nuo virusų.

Jeigu kodą visgi įvedėte ir įtariate, kad tokiu būdu jį perdavėte sukčiams, nedelsdami skambinkite į banką.