Šiuo metu parduotuvių lentynos ir turgaus prekystaliai lūžta nuo lietuviškų ir atvežtinių obuolių, tačiau ne vienam kyla klausimas, ar šie vitaminų bombomis vadinami vaisiai iš tiesų stiprina organizmą, ar, atvirkščiai, yra nesaugūs, nes yra užteršti pesticidais. Daugelis lietuvių ypač įtariai žiūri į lenkišką ir olandišką produkciją, tačiau pastarųjų ketverių metų tyrimų rezultatai rodo, kad baiminamasi be reikalo. Nė viename 2011-2014 m. Lietuvoje tirtame mėginyje didžiausia leidžiama pesticidų koncentracija neviršyta.
Obuoliuose nustatomi minimalūs pesticidų likučiai
Lietuvos augintojai obelims purkšti nuo kenkėjų dažniausiai naudoja pesticidą difenokonazolą, tačiau Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus lietuviškų obuolių mėginius, rasti labai maži jo kiekiai, nekenkiantys žmogaus sveikatai.
Lenkiškuose obuoliuose pasitaiko pesticido propargito likučių, tačiau per pastaruosius ketverius metus nė viename mėginyje nenustatyta, kad būtų viršyta didžiausia leistina norma. Taigi, ir mūsų kaimynų užaugintus vaisius drąsiai galima valgyti.
Iš Olandijos, Italijos, Latvijos, Vokietijos ir Belgijos atvežtuose obuoliuose kenksmingų medžiagų, galinčių turėti neigiamą poveikį sveikatai, taip pat nenustatyta.
Padengtą vašku odelę reikėtų nulupti
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Aurelijos Drumstienės, nereikėtų gąsdintis ir dėl to, kad parduodami obuoliai yra padengti vaško plėvele. „Sandėliuojami obuoliai natūraliai išskiria vašką, kuris apsaugo juos nuo puvimo grybelio, įvairių bakterijų. Tačiau augintojai, siekdami išsaugoti vaisius kuo ilgiau šviežius, dar papildomai juos padengia specialiu vašku. Jo sluoksnis yra kelis kartus storesnis nei natūralaus vaško, todėl obuolys, apsaugotas nuo visų biologinių ligos sukėlėjų, džiūsta, o ne pūva“, – paaiškina A.Drumstienė.
Specialistė primena, kad tokius specialiu vašku padengtus obuolius ar kitus vaisius pirmiausia reikėtų gerai nuplauti karštu vandeniu, o žmonėms, turintiems jautresnę virškinimo sistemą, dar ir žievelę nusilupti. „Mitas, kad ją nulupus organizmas negaus didžiosios dalies obuolio naudingųjų medžiagų. Vitaminų, mineralų bei skaidulinių medžiagų gausu ir obuolio minkštime“, – pabrėžia A.Drumstienė.
Vitaminų daugiausia vietiniuose vaisiuose
Teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad renkant derlių vaisiai ir daugelis daržovių turi būti sunokę tiek, kad transportuojami ir sandėliuojami kuo mažiau gestų.
Tai reiškia, kad vežami iš tolimųjų kraštų, jie būna nevisiškai prinokę, neturi stipraus skonio ir aromato. Tad VMVT rekomenduoja vaisius ir daržoves valgyti pagal sezoną ir rinktis lietuviškus. Jų kelionė iki mūsų stalo – pati trumpiausia, todėl vietinių produktų skonis yra geriausias, o vitaminų – daugiausia. Pavyzdžiui, obuoliuose yra vitaminų C, P, A, B grupės, ląstelienos, pektino, flavanoidų bei mineralų: geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio.
Valgant obuolius masažuojamos dantenos bei stimuliuojama seilių liaukų sekrecija, o tai bakterijoms trukdo daugintis burnos ertmėje. Kadangi obuoliuose daug skaidulinių medžiagų, ypač pektino, todėl šie vaisiai, patekę į virškinimo sistemą, išbrinksta. Taigi obuolys – sotus ir maistingas užkandis tarp pagrindinių valgymų.
