Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

„Jotvos vartuose“ vėl žvangėjo kryžiuočių ir baltų ginklai

Virginija Maksvytytė, www.voruta.lt
2014 07 12 08:50
0
„Jotvos vartuose“ vėl žvangėjo kryžiuočių ir baltų ginklai
„Jotvos vartai“ | organiz.nuotr.
„Jotvos vartai“ | organiz.nuotr.

Paskutinį Birželio savaitgalį, 28-29 dienomis, prie Alytaus piliakalnio skubėjo istorijos entuziastai, kuriems čia buvo demonstruojama atkurta praeitis. Jau trečius metus iš eilės senųjų amatų ir archajinės muzikos festivalis „Jotvos vartai“, organizuojamas senovės baltų karybos draugijos „Jotvos sūnūs“, žiūrovams siūlė įvairias nemokamas pramogas: pasiklausyti muzikos ir pasimokyti senovinių šokių, stebėti čia pat įvairių rekonstrukcijos klubų demonstruojamus amatus, senovines kovas ir patiems pamatyti, kaip senovėje kryžiuočiai puolė Alytaus piliakalnį. Festivalyje tai pat netrūko ir kitų laikotarpių rekonstrukcijos. Buvo galima pamatyti XVIII a. Kauno pavieto laisvųjų šaulių pasirodymą tai pat pasižiūrėti ir į šiandieninę karinę techniką. „Jotvos vartų“ idėja, brandinta ilgus metus, pagaliau įgijo pagreitį, o šio festivalio pagrindinis organizatorius, Tomas Sutkaitis, viliasi, kad „Jotvos vartai“ su kiekvienais metais plėsis ir žiūrovams turės pasiūlyti ką nors nauja.

Festivalis sukurtas gimtose vietose

Alytaus piliakalnis ir jo gamta tai istorinės Jotvingių žemės, pasižyminčios ypatingu grožiu. Čia, pro dabartinės Dzūkijos miškus, vingiuoja Nemunas, o pats piliakalnis apsuptas nuostabaus slėnio. Būtent šioje vietoje „Jotvos vartų“ organizatoriai visiems, norėjusiems susipažinti su senove paskutinį Birželio savaitgalį, siūlė aibes pramogų. Čia pat buvo galima pamatyti dabartinę karinę techniką, pamėginti šaudyti iš lanko, sukurtame kovos rate stebėti riterių kovas, pasiklausyti koncerto, susipažinti su amatais. Šeštadienio vakarą vyko inscenizuotas pilies vartų puolimas, buvo galima pasižiūrėti kaip atrodė Kauno pavieto laisvieji šauliai. Anot kalbinto pagrindinio „Jotvos vartų“ organizatoriaus T. Sutkaičio, Alytaus piliakalnis ir jo slėnis buvo pasirinktas neatsitiktinai. T. Sutkaičiui ir senovės baltų karybos draugijos „Jotvos sūnūs“ nariams Alytus ir jo apylinkės jų pačių gimtinė, kurioje sukurti panašų festivalį mintis kirbėjo jau seniai. Kažkada T. Sutkaitis net bandė piešti eskizus, kaip turėtų atrodyti festivalio vartai, tačiau savo mintimis dalinosi tik su bendraminčiais, kurie šiai idėjai pritarė. Prieš dvejus metus festivalis pagaliau virto realybe. Pirmieji „Jotvos vartai“, įvykę 2012 metais, galima sakyti, buvo eksperimentiniai, nes niekas nežinojo, ar dviejų dienų šventė ant Alytaus piliakalnio bus priimtina Alytaus gyventojams ir šio miesto svečiams, tačiau, kaip laikas parodė, „Jotvos vartų“ idėja pasiteisino. Pasak T. Sutkaičio, įgyvendinti svajonę padėjo ir Alytaus savivaldybė.

„Jei savivaldybė nebūtų parėmusi projekto, mes jo nebūtume padarę, nes savo lėšomis to padaryti būtų tiesiog neįmanoma“ – kalbėjo T. Sutkaitis. Vėliau buvo sukviesti įvairūs rekonstrukcijos klubai ir festivalis „Jotvos vartai“ iš svajonės virto realybe.

Pritraukia dalyvius iš įvairių užsienio šalių

Šiandien „Jotvos vartai“, nors ir pristatantys įvairių laikotarpių rekonstrukciją, pagal dalyvių skaičių gali būti drąsiai lyginami su „Kernavės gyvosios archeologijos dienomis“. Kiekvienais metais čia susirenka 250-270 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Kaliningrado srities. T. Sutkaitis tvirtino, kad su užsienio šalių rekonstrukcijos klubais bendradarbiaujama.

„Mes važiuojam pas juos į festivalius, susipažįstame su žmonėmis, užmezgame kažkokius kontaktus ir tada jie atvažiuoja pas mus. Pernai buvom tokiam renginyje „Tu Stan“, susibendravom su ukrainiečiais, kitus žmones žinom iš kitų renginių“ – „Vorutai“ pasakojo „Jotvos vartų“ organizatorius T. Sutkaitis.

Kartais pritraukti daugiau dalyvių iš Lietuvos ar užsienio trukdo finansinės galimybės. Kaip bebūtų, „Jotvos vartai“ šiemet atrodė sulaukę dar didesnio dalyvio skaičiaus nei pernai. Pats T. Sutkaitis pastebėjo, kad festivalio erdvės vis labiau užpildomos dalyvių palapinėmis. Šiemet buvo atvykę ir Ukrainos rekonstrukcijos klubas iš Kijevo atkuriantis mongolų X a. kultūrą. Jo nariai tvirtino, kad palyginus su jų anksčiau panašaus pobūdžio matytais festivaliais užsienio šalyse, „Jotvos vartai“, nors ir ne didelis, tačiau gerai organizuotas festivalis, kuriam parinkta graži vieta.

Svečiai tikėjosi, kad „Jotvos vartai“ su kiekvienais metais taps didesni. Ukrainiečiai džiaugėsi turintys galimybė dalyvauti šiame festivalyje, nes šiuo metu Ukrainoje būti dalyviu panašiuose renginiuose sudėtinga. Svečiai prisipažino, kad Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos festivaliuose jie nesijaučia gerai, o Lietuvoje Ukrainos rekonstruktoriai priimami itin šiltai, dėl šios priežasties jie ypatingai dėkingi lietuviams. Patiems ukrainiečiams rekonstrukcija tai ir laisvalaikis, ir gyvenimo būdas. Kiekvienas klubo narys šiuo klausimu turi savo nuomonę. Svečiai vylėsi čia sudalyvauti ir kitais metais, o šiais metais jie dar tikėjosi aplankyti „Apuolės“ rekonstrukcijos festivalį.

Kasmet keičiami pagrindiniai renginio akcentai

Užsukus į „Jotvos vartus“, kiekvieną kartą galima rasti vis ką nors nauja. Pernai metais čia apsilankiusieji galėjo pamatyti ne tik amatininkus ar viduramžių kovas, tačiau ir treniruotus plėšriuosius paukščius. Šiais metais, kiekvienas svajojęs šaudyti iš senovinio lanko, galėjo tai padaryti, o nenorintieji išmėginti savo akies taiklumą, Laisvųjų lankininkų lygos iš Baltarusijos turnyrą ramiai stebėjo ant piliakalnio šlaito. T. Sutkaitis „Vorutai“ pasakojo, kad nors ir kiekvienais metais bandoma išlaikyti tą pačią renginio programą, tačiau kiekvieną kartą pateikiamas vis skirtingas pagrindinis renginio akcentas. Koncertinėje programoje tai pat stengiamasi atsisakyti grupių, kurios susirinkusiuosius į „Jotvos vartus“ savo pasirodymu džiugino jau praėjusiais metais.

„Programos elementai daugiau mažiau išlieka tie patys: keletas koncertų, šokiai, jų mokymas, amatų miestelis. Šiemet pridėjome Kauno pavieto laisvųjų šaulių XVIII a. pasirodymą, jie šovė iš patrankos, tai paįvairino patį festivalį. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas šiais metais pademonstravo įvairius žaidimus, rungtis, parodė daugiau technikos“ – apie šių metų naujoves pasakojo T. Sutkaitis.

„Jotvos vartų“ organizatorius T. Sutkaitis tai pat stengiasi, kad renginys netaptų komerciniu, kuriame vienas atlikėjas per dieną pasirodytų keletą kartų. Norima, kad kiekviena festivalio dalis būtų įvairi ir įdomi žiūrovams. Kitais metais T. Sutkaitis ketina plėsti tai, kas yra, juolab kad aplink Alytaus piliakalnį dar atsiras vietos dalyvių palapinėms.

Gyva istorijos pamoka

Atsidūrus prie Alytaus piliakalnio paskutinį Birželio savaitgalį tikrai buvo galima aiktelėti iš nuostabos ir pasijusti lyg laiko mašina nusikėlus į viduramžių miestelį, kur kiekvienas jo gyventojas puikiai išmanė savo amatą. Tokių renginių reikšmė neabejotina tiek istorikams profesionalams, tiek tik mokyklos vadovėliuose su istorijos subtilybėmis susipažinusiems festivalio žiūrovams. Tai, kad „Jotvos vartai“ yra gyva istorijos pamoka neabejoja ir pats šio festivalio organizatorius T. Sutkaitis.

„Tai yra ta pati istorijos pamoka, kurią kažkas mokėsi mokykloje, kurią ateinama pakartoti. Tai kartu įdomu ir atėjusiems, ir dalyviams“.

„Jotvos vartai“ tai pat buvo ir savo galimybių išbandymas, ir rekonstrukcijos veiklos įprasminimas. Patiems „Jotvos vartų“ organizatoriams senovės baltų karybos brolijai „Jotvos sūnūs“ nariams šis renginys prasmingas savaime. Pasak jo vadovo Giedriaus Navicko-Trako, kiekvienam, kuriam svarbi jo kilmė, reikalinga pažinti kraštą ir jo istoriją, o pati rekonstrukcija daugiau gyvenimo būdas, todėl stengiamasi atkurti protėvių gyvenimą kuo tiksliau.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Alytuje antrą kartą bus atverti Jotvos žemės vartai (video)
  2. „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas
  3. Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą
  4. Žiemos stovykloje – baltų kultūros pamokos (nuotraukos)
  5. Lietuvoje kuriami „Baltų kelių“ kultūriniai – turistiniai maršrutai
  6. Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai
  7. Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių
  8. Kinijoje iškils klaipėdiečio suprojektuotas Baltų kultūros parkas
  9. Į Kauną kviečia ketvirtasis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai – 2012“ (Programa)
  10. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – naujos paskaitos
  11. Klubas „Sūduvos Tauras“ kviečia į nepaprastai įdomius baltiškus renginius
  12. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  13. Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)
  14. Merkinės folkloro ansamblis „Kukumbalis“ koncertavo Italijoje
  15. „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ vėl – po metų pertraukos!
  16. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  17. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  18. Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“
  19. Dainų šventėje Šokių diena dovanos daugiau kaip 7500 atlikėjų šypsenų
  20. Muziejų naktis Trakų salos pilyje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
Karo pabėgėlių registracijos centras | vrm.lrv.lt nuotr.

Laikino apgyvendinimo centrai lieka 2 miestuose

2022 06 09
Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

2022 06 02
Ministro dėmesys – Alytaus keliams

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Lenkijos, Lietuvos ir Kijevo Rusios 1963 metų sukilėlių herbas | wikipedia.org nuotr.

Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje

2022 03 25
Gėrybėmis turtingi Dzūkijos miškai atidengia tamsiąją pusę – tonas išmestų padangų

Gėrybėmis turtingi Dzūkijos miškai atidengia tamsiąją pusę – tonas išmestų padangų

2022 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444

2022 06 27
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą

2022 06 27
Svarbiausios žinios apie kiaušinių kokybę – ant pakuočių ir jų pačių
Lietuvoje

Daugiau lietuviškų gaminių pasieks taivaną

2022 06 27
Specialistai pataria neapsigauti ir atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius
Lietuvoje

Vaistai nuo skausmo taps prieinamesni

2022 06 27
Lietuvos automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus tvarkomas kelias Smiltynė–Nida

2022 06 27
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Nuo liepos keisis sporto finansavimo tvarka

2022 06 27
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

2022 06 27
Atnaujintoje VMI svetainėje – visą parą veikianti gyventojų konsultacija esamu laiku
Lietuvoje

Laikinai sustabdytos VMI sistemos

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir ne tik apie Laikinai sustabdytos VMI sistemos
  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00
  • Triktis po trikties apie Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Naujas „Sodros“ įmokų kodas – 444
  • Prezidentas vyksta į NATO viršūnių susitikimą
  • Daugiau lietuviškų gaminių pasieks taivaną
  • Vaistai nuo skausmo taps prieinamesni

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1601; komentarų: 32
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 956; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 861; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 702; komentarų: 6
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 589; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 576; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Birželio 24 diena – Rasos šventė

by daiva
2022 06 24
0
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – senoji lietuvių Vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Senieji šventės...

Skaityti toliau

Laikino apgyvendinimo centrai lieka 2 miestuose

by Ditė Česėkaitė
2022 06 09
0
Karo pabėgėlių registracijos centras | vrm.lrv.lt nuotr.

Sumažėjus pabėgėlių srautams, Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Ukrainos piliečiai laikinai apgyvendinami Alytaus ir Kauno miestų laikinojo apgyvendinimo centruose. Naujai atvykusių...

Skaityti toliau

Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

by daiva
2022 06 02
0
Talkininkai tvarkė piliakalnį Neries regioniniame parke

Neries regioninio parko direkcija organizavo Karmazinų piliakalnio apsauginės aikštelės tvarkymą. Neabejotinai didžiausias indėlis ir pagarba – šiose talkose dalyvavusiems savanoriams,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ir ne tik apie Laikinai sustabdytos VMI sistemos
  • Žemyna apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Partneriai ar stebėtojai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00
  • Triktis po trikties apie Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą
  • Knyga apie A. Šliogerį apie A. Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Kitas straipsnis
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Z. Vaišvila. 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas – nėra to blogo, kas....

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai