Vakarėjančios saulės nutviekstas, žiūronų akiratyje šmėstelna nematytas vandens paukštis. Nedidukas, su ryškiai rudu kaklu ir kūno šonais, juodais skruostais bei dėmesį patraukiančiomis auksinės spalvos pailgėjusiomis pakaušio plunksnomis, primenančiomis ragelius. Abejonių nekyla, tai – raguotasis kragas. Ir jis ne vienas. Atidžiau apsidairius, iš už žolių kuokšto pasimato ir antrasis – peri lizde. Tai bent staigmena. Paukščiai įsikūrė sekliame apie hektaro dydžio vandens telkinyje, susiformavusiame kalvų supamoje lomoje. Prieš kelis metus čia buvo įprasta dirbama žemė. Dabar, sugedus melioracinei sistemai, ši vieta tapo saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą bei tarptautines aplinkos apsaugos konvencijas įrašyto paukščio perimviete. Raudonojoje knygoje jis priskirtas pirmai, ties išnykimo riba esančių rūšių kategorijai. Tai rečiausias iš Lietuvoje aptinkamų 5 kragų rūšių.
Tai ne vien raguotųjų kragų, bet ir kitų paukščių rūšių buveinė. Ši laukų bala šurmuliuoja gyvybe nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, mat nestokoja paukščiams tinkamo maisto, yra atviroje vietovėje. Didžiosios antys, šaukštasnapės antys, rudagalvės ir dryžagalvės kryklės, eurazinės cyplės, paprastosios klykuolės, didieji dančiasnapiai, gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės, tikučiai, pempės, baltieji gandrai ir kiti paukščiai – vandenyje ir pakrantėje – visi sutelpa. Kas nutūpia tik trumpam pasimaitinti ir vėl patraukia savais keliais, kiti gi čia lankosi nuolat arba apsistoja ilgėliau, kol ūgtelės jaunikliai. Pernai, be raguotųjų kragų, sėkmingai išsiperėjo ir mažųjų kragų šeimynėlė. Šiemet, netoliese raguotųjų kragų, auginančių du jauniklius, stebėti plaukiojantys dar du šios rūšies suaugę paukščiai. Gal pernykštės vados palikuonys?
Kiekvienas šio vandens telkinio stebėjimas pažeria netikėtumų ir džiugina. Apsilankęs, pirmiausia mestelni žvilgsnį nuo kalvos žemyn į lomą, širdis suspurda – ar vanduo savo vietoje? Tebėra. Tada jau gali ramia širdimi stebėti kitą – užburiantį paukščių gyvenimą ir laukti netikėtumų: kieno gi puošnios plunksnos šmėstelės šįkart žiūronų akiratyje. Bet… užtektų tik sutvarkyti šių laukų melioracinę sistemą ir šio paukščių rojaus neliktų. Neliktų ir šią vietą pamėgusių raguotųjų kragų. Todėl Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojų vardu tariu nuoširdų AČIŪ Elvyrai Šeputienei ir Stasiui Razgui, kurie jau kelis metus dovanoja šį (dėl užsėmimo – nedeklaruotiną) savo žemės lopinėlį kitoms gyvūnų rūšims maitintis ir veistis.
***
Raguotasis kragas paplitęs Eurazijoje nuo Škotijos, Skandinavijos šalių iki Ochotsko jūros. Per Lietuvą driekiasi pietinė rūšies paplitimo riba. Todėl ši kragų rūšis šalyje retai sutinkama. Stebima migracijų metu, žiemojanti Baltijos jūroje, perinti. Žinomi veisimosi atvejai Švenčionių, Kelmės, Biržų, Klaipėdos raj. sekliuose mažuose vandens telkiniuose. Manoma, kad šalyje gali perėti iki 10 porų. Plačiau apie raguotojo krago biologiją skaitykite čia.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos skyriaus vyr. specialistė G.Sidabrienė
