Lapkričio pabaigoje Sardeliuseno (Söderåsen) nacionaliniame parke (Švedija) lankėsi Žemaitijos nacionalinio parko atstovai. Kadangi ir Sardeliuseno nacionalinis parkas, ir Žemaitijos nacionalinis parkas yra EUROPARC federacijos Nordic-Baltic skyriaus nariai, jie dažnai keičiasi patirtimi, dalyvauja bendruose projektuose ir seminaruose.
Iš kelionės įspūdžiais dalijasi Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas ir Gamtos skyriaus vyr. specialistė Edita Lydienė.
Sardeliuseno nacionalinis parkas iš arčiau
Švedijoje yra įsteigti 29 nacionaliniai parkai. Vienas iš trijų pietų Švedijos nacionalinių parkų – Sardeliuseno nacionalinis parkas. Jis užima 3200 futbolo aikščių dydžio plotą, t.y. 1625 ha. Pagrindinės Sardeliuseno nacionalinio parko vertybės: aukštumos, miškai ir vandenys.
Sardeliuseno nacionalinis parkas įsteigtas 2001 m., o Naturum lankytojų centras veikia jau nuo 2000 m. Prieš porą metų administracinis pastatas, o kartu ir lankytojų centras, buvo renovuoti. Tad mus pasitiko sutvarkyta aplinka, pritaikytas lankytojams, atnaujintas senasis pastatas ir aplink vaikštinėjanti gulbių giesmininkių šeimyna. Jos čia jaučiasi kaip šeimininkės ir mielai užeitų pastato vidun (žinoma jei kas leistų). Lankytojų centre dirba dvi darbuotojos, kurios sutiko papasakoti apie Sardeliuseno nacionalinį parką ir palydėti pažintiniu taku.
Lankytojų centre suformuota jauki biblioteka, atskiras kambarys video filmų peržiūrai. Čia kiekvienas gauna reikalingą informaciją: lankstukų, knygelių arba ant A4 formato lapų parengtą pagrindinę informaciją pagal temas: CULTURE (kultūra), BIOLOGY (biologija), GEOLOGY (geologija), WATER (vandenys). Net dvi patalpos skirtos mokymams, gamtos pažinimo užsiėmimams. Viena iš lankytojų centro darbuotojų – biologė A. Elfstrom (Åsa Elfström) veda užsiėmimus ne tik vaikams iš mokyklų, darželių, bet ir atvykusiems su šeimomis. Todėl viena mokymų patalpa pritaikyta mažiausiems lankytojams: gausu knygelių, piešimo priemonių, vaikų darbelių. Prie lankytojų centro sezono metu veikia privatus restoranėlis. Naturum centre kasmet apsilanko apie 100 tūkst. lankytojų.
C. Zaterstrom (Carina Zätterström) įdomiai papasakojo apie lankytojų centro ekspoziciją, vietovės geologinę sandarą. Koks buvo kraštovaizdis prieš 1800 milj. metų? Kaip jis keitėsi iki šių dienų? Visa tai atsispindi pieštoje Laiko juostoje. Uolėtos viršūnės teritoriją išvagojo dar prieš 150 milijonų metų. Tuo metu su didele jėga pamatinė uoliena skilo ir suformavo aplinkinių teritorijų reljefą. Sardeliusenas yra viena didžiausių šiaurės Europos saugomų teritorijų, kurioje saugomi plačialapių lapuočių miškai. Dėl skirtingų aukščių, slėniuose tekančių skaidrių upelių, vyraujančių bukynų teritorijoje susiklostė ypač palankios sąlygos biologinei įvairovei. Nuvirtę medžiai paliekami miške, nes daugelis rūšių yra ypatingai priklausomos nuo negyvos medienos kiekio. Senuose lapuočių miškuose gyvena uldukai, mažieji margieji geniai, juodosios meletos, svilikai, mažosios musinukės, ilgauodegės zylės. Stebina aptinkamas didžiulis kiekis grybų rūšių – daugiau kaip 1500.
Visi pažintiniai takai tiek schemose, tiek gamtoje ant medžių kamienų yra pažymėti atitinkamų spalvų taškais. Tad orientuotis labai paprasta: mėlynų, baltų ar geltonų taškelių takas neleidžia paklysti. Prie Naturum lankytojų centro esančiame Skäralid slėnyje yra įrengtas 900 m Gamtos takas, vedantis aplink Chardemen (Skärdammen) dirbtinį tvenkinuką. Čia, kaip teigia biologė A. Elfstrom, pajusite tikrą gamtos grožį, pasimėgausite natūraliais gamtos garsais.
Žemaitijos nacionalinio parko atstovai keliavo geltonąja žiedine trasa (Kopparhatts trail) palei Charon (Skärån) upelį, kurį maitina gausybė šaltinių. Šio upelio vanduo – švariausias regione. Pasiklausę malonaus upelio čiurlenimo, pasigrožėję uolėtais šlaitais (daugelyje vietų uolos 90 laipsnių statumo) pamažu taku pakilo ant kalvų briaunų. Aukščiausia uola iškilusi 90 m virš slėnyje tekančio upelio ir, rodos, siekia debesis. Kiekvienas skardis, uola apipinta legendomis ir pasakojimais. Kaip pasakojo A. Elfstrom, XIX amžiuje prie upelio slėnyje buvo ganomi gyvuliai, šienaujama. Apie tai dar byloja miškuose išlikusios sukrautos akmenų tvoros.
Sardeliuseno nacionalinis parkas gražus visais metų laikais: rudenį, žiemą išraiškingai atsiveria reljefo formos; pavasarį, vasarą slėnis skendi žalumoje.
Parengtoje lankytojams informacinėje medžiagoje apie kultūrą rašoma:
ATEITIS
Kraštovaizdis neamžinas. Gamta nuolat keičiasi. Pati arba veikiant žmogui. Įsivaizduokite Sardeliuseną po šimto metų nuo šios dienos. Ar atrodys taip kaip šiandien? O gal liks tik keli medžiai kaip XIX a.? Ar augalai ir gyvūnai, kuriuos šiandien pažįstame, mus vis dar sups aplink? Kiek mes įtakosime kraštovaizdį? Florą ir fauną? Ar mes turime šienauti pievas ir prižiūrėti priešistorinius paminklus? Ar leisti Motinai Gamtai dirbti savo darbą?
