Šiais metais balandžio 30 dieną Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, tradiciškai minime Tarptautinę triukšmo supratimo dieną. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šią dieną rekomenduojama sumažinti įprastinį žmogų supantį triukšmą, sumažinti ar išjungti garsą generuojančius šaltinius, pailsėti nuo triukšmo.
Gyventojai kviečiami pasivaikščioti, o ne važiuoti transportu, susikaupti, patylėti ir kitais įmanomais būdais sumažinti keliamą triukšmą. Jau pats minimos dienos pavadinimas sako, kad triukšmą ir jo įtaką žmogui visų pirma reikia suprasti, o supratus ir išsiaiškinus visus aspektus ir niuansus – imtis tam tikrų veiksmų ir priemonių.
Šiandieninis žmogus – triukšmo įkaitas
Žmogus susiformavo (vystėsi) gamtinėje aplinkoje, kurioje buvo gausu pačių įvairiausių silpnų ir stiprių garsų. Garsai buvo naudojami gyvūnų ir žmogaus tarpusavio bendravimo, įspėjimo apie pavojus ženklų ar signalų perdavimui. Žmonijos civilizacijos vystymosi pradžioje buvo tik gamtos ir jos stichijų sukelti garsai, vėliau atsirado jau žmogaus protu sukurtų priemonių ir technologijų generuojami garsai.
Jau gilioje senovėje žmonės suvokė garso poveikį ir jo įtaką žmogaus būsenai, nuotaikai bei sveikatai. Taip atsirado ir išpopuliarėjo dainavimas, grojimas muzikos instrumentais, sutiekiantis teigiamų emocijų. Tuo pačiu žmonijos buvo pastebėtas ir panaudotas blogasis ar net pražūtingas garso poveikis, kuris buvo naudojamas gąsdinant, kankinant ir žudant žmones (nusikaltėlius ar priešus).
Šiandieninis žmogus į garsų pasaulį patenka vos atsibudęs – dažniausiai nuo žadintuvo skleidžiamo triukšmo. Už lango – foninis miesto, dažniausiai transporto keliamas triukšmas. Bent pusę dienos kambaryje ar ausyse (per ausinukus) groja muzika, pusę vakaro „kalba“ ar „groja“ televizorius, triukšmauja kaimynai ar gretimame name įsikūrę linksmybių mėgėjai. O kur dar ventiliatorių, kondicionierių ir kitų gamybinių įrenginių monotoniškas zirzimas, gaudimas ir kiti nuolatiniai civilizuoto pasaulio palydovai?!
Triukšmo poveikis sveikatai
Žmogus garsą, tiksliau oru sklindančias garso bangas, girdi ausimis, kurių vidinėje dalyje jis yra transformuojamas į nervinį signalą, perduodamą smegenims. Smegenys garso signalą apdoroja ir pateikia informaciją mūsų suvokimui apie skleidžiamą stiprumą, aukštumą, dažnių juostos plotį, nešamą informaciją, sąsajas su patirtimi, priimtinumą ar nepriimtinumą.
Senstant daugelio mūsų klausa susilpnėja, dažniausiai dėl vidinės ausies sandaros pokyčių, atsirandančių dėl anatominių pokyčių, patirtų garsinių traumų, persirgtų infekcijų ir kitų veiksnių. Jaunystėje ir paauglystėje girdimų aukšto dažnio garsų pradedame nebegirdėti suaugę – jau būdami 18 ar 25 metų amžiaus. Senatvėje girdimumo diapazonas dar labiau susiaurėja, ypač aukštesnių dažnių garsų.
Ne visi žmonės vienodai gerai girdi, ne visi vienodai jautrūs aplinkos veiksnių poveikiui. Tad ir triukšmas, net ir neviršijantis nustatytus normatyvinius dydžius, daliai žmonių gali sukelti dvasinį ar fizinį diskomfortą arba net ir rimtus sveikatos sutrikimus, o kiti nejaus jokio neigiamo poveikio. Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių mes negalime išvengi dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes garsai supa mus nuolat ir kartais būna neprognozuojami.
Kaip apsisaugoti nuo triukšmo
Pagrindinis triukšmo šaltinis šiuolaikiniame mieste yra autotransportas. Jis sudaro 90-95 procentus viso triukšmo. Nuo šio triukšmo mus saugo įvairios mažinimo priemonės, tokios kaip aplinkkelių ir kitų kelių, nukreipiančių transporto srautus nuo gyvenamųjų teritorijų, projektavimas ir statyba, triukšmą atspindinčių ir/ar sugeriančių sienelių įrengimas, teritorijų tarp magistralių, kelių ir gyvenamųjų teritorijų apsodinimas plačiomis gyvatvorėmis, parkais, gamtos prevencinių zonų kūrimas ir kitos.
Visgi nereikėtų pamiršti, kad sušvelninti triukšmo poveikį savo sveikatai galime ir patys. Pavyzdžiui, nemalonų, įkyrų gamybinį triukšmą galima užmaskuoti natūraliais gamtos garsais: medžių šnarėjimu ar paukščių balsais jūsų pasodintame sode ar gyvatvorėje. Mėgstama muzika (klausoma negarsiai) jūsų namuose tai pat turėtų atitraukti dėmesį nuo erzinančio aplinkos triukšmo ir sukelti teigiamas emocijas bei nuotaiką.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ragina visus pasistengti suprasti triukšmą, jo poveikį žmogui ir bent kartą per metus pabandyti išgirsti augantį medį, žemės alsavimą ar rūko virpesį. Nepamirškime, kad žmogui gyvybiškai būtina ramybė ir tyla, kuri pailsina nuo technogeninių civilizacijos triukšmų, ir pabūti pačiu savimi ir su savimi.
