Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo retos ligos – tuliaremijos atveją. Ši liga diagnozuota Trakų rajono gyventojui, kuris į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl padidėjusio limfmazgio kirkšnyje, skausmo ir iki 38° C pakilusios temperatūros.
Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje, tačiau Lietuvoje registruojami tik pavieniai šios ligos atvejai. Vilniaus mieste ši liga paskutinį kartą diagnozuota 2009 m. 2010 metais tuliaremija buvo nustatyta Lietuvos piliečiui, išvykusiam į Didžiąją Britaniją.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad dažniausiai tuliaremijos sukėlėją perneša smulkieji graužikai, kiškiai, ondatros. Nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus), o per ją ir sveikus gyvūnus. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra susiformavę keletas gamtinių tuliaremijos židinių – dažniausiai upių deltose, slėniuose, baluotose vietose, miškuose. Nors ši liga itin reta, tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi ligos sukėlėją taip pat platina erkės, uodai ir kiti vabzdžiai.
Ligos sukėlėjas į organizmą patekta per odą ar gleivines, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną. Užsikrėsti taip pat galima per infekuotą maistą, vandenį bei įkvėpus dulkių arba vandens aerozolio, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažniausiai šia liga serga tam tikrų profesijų asmenys: medžiotojai, žvejai, žemės ūkio darbuotojai ir kt. Tuliaremija sergantis žmogus žmogui yra nepavojingas.
Ligos požymius lemia tai, kaip infekcija patenka į žmogaus organizmą. Susirgimas prasideda nuo temperatūros padidėjimo iki 38–40 °C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Daliai ligonių atsiranda įvairių rūšių bėrimai odoje, sulėtėja širdies veikla, sumažėja kraujo spaudimas. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis. Laiku pradėjus antibakterinį gydymą, ligos prognozė palanki.
Lietuvoje vakcina prieš tuliaremiją nenaudojama, tad norint išvengti ligos, užkrečiamųjų ligų specialistai rekomenduoja:
– tinkamai prižiūrėti aplinką, vandens telkinius;
– dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, būtina naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
– lupant sumedžiotus gyvūnus, apdorojant skerdieną, laikytis asmens higienos reikalavimų, mūvėti gumines pirštines;
– būnant lauke naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias medžiagas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad naudojantis pateiktomis rekomendacijomis, gyventojai išvengs galimo užsikrėtimo šia liga.
