Balandžio 24 d. pasaulyje 18-ąjį kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ši diena skirta pažymėti ir išreikšti visuotinį žmonijos susirūpinimą dėl nekontroliuojamo triukšmo plitimo ir jo keliamos žalos visuomenės sveikatai. Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Lietuvos gyventojai balandžio 24-ąją taip pat kviečiami vieną minutę – nuo 14.15 iki 14.16 val. – paskirti tylai. Šią dieną rekomenduojama išjungti garsą generuojančius šaltinius ir skirti laiką poilsiui tyloje.

Ką ir kaip girdi mūsų ausys

Mus supančioje aplinkoje paprastai yra daug įvairių garsų, kuriuos kiekvienas žmogus priima individualiai. Yra apskaičiuota, kad silpniausias garsas, kurį gali girdėti sveiko žmogaus ausis – 0 dB. Riba, nuo kurios garsas jau sukelia skausmą ir pažeidžia klausą yra 110–120 dB.

Kad lengviau įsivaizduotume, kiek kokių garsų mes girdime kasdien, palyginkime kai kurių garsų stiprumą. Pavyzdžiui, normalus kvėpavimas sukelia 10 dB stiprumo garsą. Lietaus šniokštimo ar veikiančio šaldytuvo, kurio paprastai negirdime (nes esame prie jo pripratę), garsas siekia 50 dB. Normaliai kalbantis žmogus sukelia 60 dB stiprumo garsą. Diskotekoje, simfoniniame orkestre mūsų ausys patiria 110 dB stiprumo garsą. Tokio paties stiprumo, beje, yra ir verkiančio kūdikio garsas. Laimei, daugeliui iš mūsų sprogimo ar kylančios sunkiosios raketos garsą, kuris siekia 180 dB ir gerokai viršija skausmo slenkstį, išgirsti tenka tikrai retai.

Triukšmas kenkia sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausi dirbtiniai triukšmo šaltiniai yra gatvės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir karinių pratybų ar karo veiksmų rajonai, šventės, ceremonijos, muzikos grotuvas su ausinėmis ir pan.

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis/specifinis ir netiesioginis/nespecifinis. Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas, sprogimo garsas ir t.t.

Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių), tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t.t. Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės.

Saugotis nuo triukšmo galime ir patys

Kaip matyti, esame apsupti įvairiausio stiprumo garsų. Kai kurie jų yra malonūs, netrikdantys, kai kurie kelia susierzinimą, nuovargį ar net skausmą. Paprastai garsai, sklindantys iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių, kurių žmogus nepageidauja girdėti, ir vadinami triukšmu.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad triukšmą kontroliuoti ir mažinti gali kiekvienas. Norėdami patys apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, venkime triukšmingų renginių, naudokime klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.). Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.

Vis dėlto yra tokių triukšmo šaltinių, kurių patys kontroliuoti negalime, pavyzdžiui, ūkinė komercinė veikla. Siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą nuo šių taršos šaltinių, prevencinių priemonių imasi valstybė. Bet kuri įmonė, prieš pradėdama vykdyti veiklą, turi įvertinti, kokį poveikį ta veikla sukels aplinkai, visuomenės sveikatai. Triukšmas yra vienas iš kriterijų, kurį Vilniaus visuomenės sveikatos centras vertina dalyvaudamas planuojamos ūkinės veiklos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybų projektavimo procesuose.

Kai trukdo kitų keliamas triukšmas

Triukšmas gali būti labai įvairus tiek savo kilme, tiek pobūdžiu. Pagal pobūdį skiriamas nepertraukiamas, nepastovus ir impulsinis triukšmas. Pagal kilmę triukšmas gali būti gamybinis-komercinis, transporto, statybų, laisvalaikio (renginių, eisenų, kitos laisvalaikio veiklos keliamas triukšmas). Iš gyvenamųjų patalpų sklindantis triukšmas, paprastai sutrikdantis kaimynų ramybę, vadinamas buitiniu triukšmu.

Toks klasifikavimas tampa aktualus tuomet, kai kalbame apie apsisaugojimą nuo triukšmo. Mat nuo skirtingo triukšmo gyventojams apsisaugoti padeda skirtingos valstybės institucijos. Į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą paprastai kreipiasi žmonės, susidūrę su gamybiniu-komerciniu triukšmu, sklindančiu iš stacionarių triukšmo šaltinių. 2012 m. gauta 114 tokių skundų.

Tirdami gyventojų skundus specialistai atlieka tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, nustato triukšmo stiprumą bei nurodo triukšmo valdytojui (veiklos vykdytojui) taikyti triukšmo mažinimo priemones, vėliau kontroliuoja, kaip šios priemonės įgyvendinamos.

Dėl kitokios kilmės triukšmo gyventojai gali kreiptis į kitas įstaigas, pavyzdžiui, dėl statybinio, transporto triukšmo – į Vilniaus savivaldybę, dėl buitinio – į viešosios tvarkos prižiūrėtojus.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įsitikinę, kad geriausiai nuo triukšmo apsisaugosime ir apsaugosime kitus, jei vadovausimės pagarbos vienas kitam principu, o susidūrę su triukšmu, su juo kovosime nekeldami dar didesnio triukšmo.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS