Atšalus orams iškyla vienas ekonomiškai skausmingiausių klausimų – šildymo sezono pradžia. Siekdami taupyti gyventojai ir įstaigos stengiasi pradėti šildytis kuo vėliau. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, paprastai sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis būtent ir pakyla šiuo laikotarpiu – kai oras jau būna atvėsęs, o šildymo sezonas dar neprasidėjęs. Kaip mūsų sveikatą veikia netinkama oro temperatūra ir drėgmė ir ką daryti norint palaikyti tinkamą mikroklimatą?
Namuose šalta ir drėgna – laukite ligų
Atvėsus orui lauke, krenta ir patalpų temperatūra. Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato reikalavimus nustatančioje higienos normoje nurodyta, kad šaltuoju metų laiku šiose patalpose turi būti 18–22 oC temperatūra. Norint palaikyti tokią temperatūrą ir kitus tinkamo patalpų oro parametrus, rekomenduojama pastatus pradėti šildyti, kai vidutinė trijų parų lauko temperatūra siekia 10 oC.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos A. Razmienės, temperatūra yra tik vienas iš tinkamo mikroklimato parametrų. Ne mažiau svarbus yra oro drėgnumas bei oro judėjimo greitis. „Šie parametrai taip pat turi savo ribines vertes, kurios užtikrina gerą savijautą ir sveikatą. Šaltuoju metų laiku nukritus patalpų temperatūrai jose padidėja oro drėgmė. O tokios sąlygos – per žema temperatūra ir per didelė drėgmė – yra puiki terpė rastis ir daugintis įvairiems mikroorganizmams bei virusams. Todėl patalpas būtina nuolat vėdinti, atšalus orui – šildyti. Taip išvengsime neigiamų pasekmių sveikatai“, – tikina A. Razmienė.
Pasak specialistų, kai patalpų oro temperatūra yra per žema, o drėgmė per didelė, ore atsiranda daug mikroorganizmų ir jų sporų, alergenų, endotoksinų, kurie žmonėms gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus: kosulį, dusulį (astmos priepuolių paūmėjimą), alergines reakcijas. Neatsitiktinai ir didžiausias sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias sukelia įvairūs virusai, užfiksuojamas būtent rudenį dar neprasidėjus šildymo sezonui.
Vaikai ir ligoniai ypač jautrūs mikroklimato pokyčiams
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius vedėjos G. Aleksienės teigimu, ypatingai daug vilniečių dėl kvėpavimo takų ligų į gydymo įstaigas kasmet kreipiasi 36-ąją–40-ąją metų savaitę. „40-oji metų savaitė yra reikšminga tuo, kad šiuo metu pradedame stebėti sergamumą gripu, prasideda gripo sezonas. Tačiau kiekvienais metais dar gerokai iki šios savaitės išauga sergamumas vadinamomis peršalimo ligomis arba tiksliau – ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Didžiąją dalį sergančiųjų – virš 70 proc. – sudaro vaikai. Manytume, kad tai sietina tiek su mokinių sugrįžimu į mokyklas, tiek su atvėsusiu lauko oru, tiek su per žema patalpų temperatūra ir netinkamu mikroklimatu apskritai“, – teigia G. Aleksienė.
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laiku, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Mikrobinė tarša, šimtai virusų ir grybelių, esančių patalpose lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Ypatingai jautrūs šiuo atžvilgiu yra vaikai, vyresnio amžiaus bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Todėl šildymo sezoną rekomenduojama pradėti pirmiausia ugdymo įstaigose, ligoninėse, globos įstaigose.
Šildymo sezonas neišvengiamai verčia susiveržti diržus, tuština gyventojų kišenes bei įmonių, įstaigų biudžetus, tačiau, kaip matyti, taupyti sveikatos sąskaita – ne išeitis.
