Balandžio 8-11 d. vykusioje Londono knygų mugėje buvo pristatytas nacionalinis lietuvių literatūros stendas bei aptartos tolimesnės Lietuvos perspektyvos šioje mugėje. Šių metų gegužės mėnesį Briuselyje susitiksiantys Baltijos šalių kultūros ministrai ketina pasirašyti memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir kartu koordinuoti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą.Ekspertų antra pagal svarbą laikoma Londono knygų mugė – tai verslo kontaktų platforma, suburianti leidyklų atstovus, agentus, vertėjus ir rašytojus iš viso pasaulio. Šioje mugėje galima pastebėti gajas elektroninės leidybos bei interaktyvaus skaitymo tendencijas. Lietuvos vardą šiame kontekste garsino žurnalisto Andriaus Tapino knygos „Vilko valanda“ interaktyvioji versija iPad’ams. „Pristatome šią knygą vienoje didžiausio pasaulio knygų mugių Londone, šalia Terry Pratchetto, Nick Hornby, Harlano Cobeno ir kitų literatūros megažvaigždžių“, – entuziazmo neslėpė A.Tapinas.
Šiemet Lietuvos stendą mugėje aplankė visų Baltijos šalių ambasadoriai, vyko priėmimas Estijos ambasadoje, kur buvo suorganizuotas garsaus istorinių romanų autoriaus Tiito Aleksejevo ir estų žurnalistės pokalbis. Į renginį buvo pakviesti įvairūs leidėjai, diplomatai, literatūrinių centrų atstovai.
Lietuvių literatūros stende buvo eksponuojama naujausia Tarptautinių kultūros programų centro išleista šiuolaikinės lietuvių literatūros tekstų anglų kalba antologija „Social Change“ (Socialinis kismas, sudarytoja Dr. Neringa Klišienė), subūrusi socialine tematika rašančius lietuvių prozininkus. „Kiekviena lietuvių literatūros knyga, išversta į anglų kalbą, – tai ne tik didžiulis iššūkis, bet galiausiai ir nemažas laimėjimas lietuvių kultūros sklaidai“, – teigia Kotryna Pranckūnaitė, Tarptautinių knygų mugių ir literatūros festivalių koordinatorė Tarptautinių kultūros programų centre.
Lietuvių rašytojas, vertėjas Antanas A. Jonynas, dažnas įvairių tarptautinių knygų mugių svečias, pokalbyje apie lietuvių literatūros vertimą į užsienio kalbas, užsimena, jog „anglų leidybos erdvėje verstinė literatūra užima niekingai mažą procentą, o ir domėjimasis verstine literatūra yra labai nedidelis. Net nekalbant apie lietuvių ar Baltijos šalių literatūrą – verstinėje anglakalbių šalių literatūroje užsienio valstybių literatūra yra praktiškai neatspindima“.
Tarptautinių kultūros programų centras susitikimų su tinklinėmis organizacijomis, tokiomis kaip „Literature Across Frontiers“ ar EACEA, metu bei diskusijų su Lietuvos, Latvijos ir Estijos Leidėjų asociacijų, Kultūros ministerijų ir Literatūros centrų atstovais siekė spręsti šią situaciją. Susitikimų metu buvo nutarta toliau vykdyti ketinimus 2018 m. vyksiančioje Londono knygų mugėje Baltijos šalims prisistatyti garbės viešnių teisėmis, taip išsikovojant maksimaliai palankias sąlygas vienoje svarbiausių verslo kontaktus stiprinančių mugių pasaulyje.
„Norint skatinti lietuvių literatūros sklaidą anglakalbės leidybos erdvėje yra būtinas nuoseklus tęstinių santykių su Didžiosios Britanijos leidėjais palaikymas. Taip mes turime galimybę ne tik pristatyti Tarptautinių kultūros programų centro vykdomą literatūros vertimų programą, lietuvių autorius, bet ir užsitikrinti patikimumą užsienio leidėjų tarpe, palaikyti santykius su jau išleistų verstinių knygų redaktoriais bei vertėjais“ – pasakojo Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Eglė Deltuvaitė.
