Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – egzistuojančią situaciją reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga.
Pasak R. Vaitkaus, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos aukščiausiųjų Europoje, o studijų kokybė ne visada tenkinanti.
„2009-ųjų Švietimo ir mokslo sistemos reforma yra didžiausias blogis, kuris buvo padarytas Lietuvoje. Vargas tiems, kas ją sugalvojo“, – susirinkusiems debatuose teigė viceministras.
KTU surengtoje diskusijoje šia aktualia tema pirmą kartą prie apvalaus stalo susirinko keturių interesų grupių – Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir administracijos – atstovai.
„Visi turi savo poziciją, tačiau gana dažnai tiek politikus, tiek studentus valdo interesai, – pasveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Kviečiu pakilti virš savo siaurų interesų ir pasižiūrėti į problemą pilietiškai.“
Iš trijų Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomų aukštojo mokslo finansavimo alternatyvų jokio palaikymo nesulaikė pirmoji, pagal kurią iš esmės studijų finansavimas nesikeistų, tačiau turėtų būti pagerinamos skolinimosi sąlygos.
„Pirmoji aukštojo mokslo studijų finansavimo alternatyva yra nesvarstytina, nes pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – teigė KTU Tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis, diskusijoje atstovavęs ne tik Universiteto darbuotojų, bet ir verslo atstovų pusę. Profesorius A. Janulaitis paragino susirinkusiuosius atkreipti dėmesį į tai, kad visur pasaulyje aukštojo mokslo finansavimas remiasi giliu suvokimu apie žmogaus teises, kai užkertamas kelias bet kokiai diskriminacijai – visi arba moka už mokslą, arba visi nemoka.
Kitos dvi ministerijos siūlomos alternatyvos – nedidelės studijų įmokos įvedimas visiems studentams ir studijų įmokos įvedimas turintiems akademinių skolų – sukėlė nemažai diskusijų. Studentams daugiausia klausimų kėlė kriterijai, pagal kuriuos bus vykdomas priėmimas bei studentų galimybės laisvai rinktis pageidaujamas studijų programas. Įvedant nedidelę studijų įmoką visiems besimokantiesiems reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, o tam, diskusiją moderavusio KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, gali pritrūkti politinių jėgų.
„Tai, kad nebe pirmą kartą svarstome šią problemą rodo, kad turime spręsti šią situaciją, kai esame priversti konkuruoti tarpusavyje, o ne ieškoti išėjimo į tarptautinę erdvę“, – teigė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius docentas Kęstutis Dubnikas. Universitetų atstovai vienbalsiai antrino, jog būtina didinti aukštojo mokslo finansavimą, nes universitetai kuria šalies gerovę visais lygiais – ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu, o nuo aukštojo mokslo kokybės tiesiogiai priklauso ir šalies ateitis.
Apibendrindamas diskusiją A. Krupavičius teigė, kad nors visi ir sutarė, jog egzistuojantį švietimo sistemos finansavimo modelį reikia keisti, pasiūlytąsias alternatyvas derėtų išanalizuoti ir apibrėžti detaliau.
Diskusijoje „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ aktyviai dalyvavo sausakimšoje salėje susirinkę klausytojai – studentų, socialinių grupių ir akademinės bendruomenės – atstovai. Klausimus galėjo užduoti ir transliaciją internetu stebėję žiūrovai. Nors ne į visus iš jų diskusijos dalyviai spėjo atsakyti debatų metu, žiūrovų klausimai bus oficialiai atsakyti per keletą ateinančių dienų Facebook paskyroje „Debatai: Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“
Fianansavimą didinti būtina, bet ir studentų skaičių universitetuose mažinti reikia, dalį nukreipiant į kolegijas, o dar didesnę dalį po 10 klasės nukreipiant į profesines. Nes iš dunduko gali išeiti geras darbininkas, o ne vadybininkas ar inžinierius. Visokių profesijų reikia, ne tik baltarankiškų.
Taip, dalį studentų reikia nukreipti į kolegijas, nes universitetuose (pvz. VU) jaunimas muša bimberį užuot studijavę – kai kurių dalykų dėstymo (dėstytojų) lygis -neduok dieve… Visai kas kita kolegijose – ypač privačioje Vilniaus kolegijoje, nėra ko lyginti su kai kurių, tarkime, VU specialybių dėstymo lygiu.
Bet apie trečdalį iš viso turėtų mokytis profesinėse iškart po 10 klasių. Mokinio krepšelių įvedimas iškreipė visą švietimo ir mokslo sistemą, nes kiekvenas dundukas gali baigti vidurinę (juk mokykla už jį gauna pinigus, ir išmesti už blogą mokymąsi šiais laikais labai sunku, reikia tėvų sutikimo) ir stoti aukštojon.