Seime įvykusio kultūros forumo „Valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio įamžinimas“ metu kultūros paveldu besirūpinančių organizacijų atstovai, politikai, mokslininkai ir menininkai aptarė europinės reikšmės įvykio – Saulės mūšio – aktualumą ir memorialinio-pažintinio komplekso statybos svarbą ir problemas.
1236 m. rugsėjo 22 d., prieš 777 metus, mūšyje Šiaulių žemėje buvo pasiekta didelės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. Saulės mūšio laukas Joniškio rajone, Mūšos ir Tautinio upelių santakoje, yra įrašytas į Lietuvos valstybės kultūros paveldo registrą ir turi būti saugomas bei globojamas valstybės.
Saulės mūšio įamžinimo darbai Lietuvos kultūros fondo iniciatyva pradėti 1991-aisiais: parengta rezoliucija dėl Baltų vienybės dienos įtvirtinimo ir jos pagrindu Latvijos ir Lietuvos parlamentai rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Šiauliuose įkurtas Baltų centras. Sudarytas Saulės mūšio įamžinimo ir memorialinio parko kūrimo komitetas. Parengta ir išleista nemažai leidinių šia tema, svarbiausias jų – dr. R. Batūros monografija „Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.“, akcentuojantis tarptautinę mūšio reikšmę. Saulės mūšio memorialo statybos projektas įtrauktas į valstybinę Lietuvos vardo paminėjimo Tūkstantmečio programą. Atlikti Saulės mūšio vietovės archeologiniai tyrinėjimai. Įvyko memorialo kūrimo konkursai, parengti projektai. Atlikta apie 60 procentų memorialo statybos darbų.
2013 metų rugsėjo mėn. 26–28 d. Šiauliuose vykusio trečiojo Lietuvos istorikų suvažiavimo dalyviai išsakė bendrą nuomonę, kad Saulės mūšio įamžinimas ir memorialo statyba privalo būti užbaigta.
Seime vykusio kultūros forumo dalyviai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, prašydami visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimą, padėti išspręsti memorialo statybos užbaigimo finansavimo klausimą. Taip pat kreiptasi į Kultūros ministeriją, kad kartu su atsakingomis valstybės institucijomis, Saulės mūšio įamžinimo komitetu ir Lietuvos kultūros fondu, būtų parengta Saulės mūšio bei Baltų vienybės dienos minėjimų programa ir Saulės mūšio memorialinio komplekso panaudojimo gairės.
Saulės mūšio reikšmingumas Lietuvai nusipelno mūsų kartos deramo dėmesio.
Su Medelyno bendruomene lankėme lietuviškosios Žemgalos vietoves,gėda buvo prieš keliautojus,bet gal geriau tegul žino šiauliečiai,koks klaikus vaizdas Šiaulių mūšio vietoje,klausė,kodėl taip vilkinama[iškasė kūdrą ir paliko].
Saulės mūšio ir pergalės lauką žymi Šiauliai ir Mūša ties Pamūšiu. Jauniūnai nieko bendro su Saule neturi. Vieno senelio susapnuota vieta kryžių kalno komplekse yra prie carų valdymo metais nutiesto kelio. Saulės mūšio vietą žymi senasis baltų kelias nuo Šiaulių į Bauskę, kuriame kryžininkams traukiantis prie upės, o ne prie duobės, įvyko mūšis. Kultūros fondo verslininkų ir jų maitinamų istorijos klastotojų pateikti melagingi duomenys spekuliuojant Saulės pergalės reikšme tik apgaulė ir klaidinimas. Pasisavinus milijonus valstybės lėšų iškastoji duobė menkina Saulės mūšio atminimą. Dargi Saulės mūšio vieta prie Mūšos Pamūšyje blokuojama, daugelį metų minėjimai ir memorialas kuriama tik visuomenės rūpesčiu.
Visus Saulės mūšio vietos nustatymo pritempinėjimus prie vienos ar kitos Lietuvos istorijos koncepcijos ar konkrečių asmeninių naudų reikia padėti į šoną ir imtis kardinalių ištyrimų šiai vietai nustatyti.
Iš šaltinių žinoma, kad tai kryžiaus žygis prieš Lietuvą, kad jam ruoštasi buvo daugiau negu pusę metų sutelkiant ne tik vakarų šalių, bet buo pasitelkta ir 200 raiteli7 i6 Pskovo.
Atsiprašau, pakartoju, nes per neapsižiūrėjimą ne tą tekstą pasiunčiau.
Visus Saulės mūšio vietos nustatymo pritempinėjimus prie vienos ar kitos Lietuvos istorijos koncepcijos ar konkrečių asmeninių naudų turėjimo reikia padėti į šoną ir imtis kardinalių ištyrimų šiai vietai nustatyti.
Iš šaltinių žinoma, kad tai buvo kryžiaus žygis prieš Lietuvą, kad jam ruoštasi buvo daugiau negu pusę metų sutelkiant ne tik vakarų šalių, bet pasitelkta ir 200 raitelių iš Pskovo. Žodžiu, tai buvo ekspedicinis žygis prieš Mindaugą.
Be abejonės žygio tikslas buvo Mindaugo vietoje pasodinti savo valdovą arba priversti krikštytis patį Mindaugą, juolab, kad atrodo buvo pasimtas žygyje ir Kuršo vyskupas. Taigi žyguota buvo su konkrečiu tikslu į konkrčią vietą, kuri be abejonės turėjo būti pagrindinė Mindaugo pilis Voruta, kurios egzistavimą tuo metu patvirtina šaltiniai. Akivaizdu yra ir tai, kad kryžiuočiai žygiavo vedlių vedami. Taip pat yra neabejotina, kad Lietuva apie rengiamą žygį žinojo ir jam pasirengė.
Šaltiniuose rašoma, kad kryžiuočiai nuo Soale ėmė grįžti. Iš teksto galima suprasti, kad tai ne vietovės, o greičiau upės vardas. Pagrįstai galima manyti ir tai, kad Soale yra Sėlė/Sielė, o siela=vėlė, taigi gali būti, kad Soale=Sielė=Vėlė=Vele (rus. rašytas Neries vardas).
Be to, labiau tikėina, kad žygis galėjo būti pradėtas susitikus su Pskovo raiteliais prie Sėlpilio ir tuo keliu patraikta Vilniaus link. Taigi, nėra jokios prielaidos, kad tai buvo eita iš Bauskės ir kad 1236 metų Saulės mūšis galėjęs vykti kažkur prie Šaulių.
Tad daugiau pagrindo būtų mūšio vietos ieškoti giliau Lietuvoje.