Pagramančio regioninio parko direkcija nuo 2007 metų įsijungė į Baltų ugnies sąšauką ir ugnį įžiebia ant Pagramančio piliakalnio. Šį kartą – surengta ne tradicinė, bet originali, prasminga šventė, skirta dar ir Tarmių metams.
Jau nuo 2000 metų baltų genčių palikuonys kviečiami įsijungti į šią ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
„Pagramantiškiai ir svečiai, nepaisydami lietaus ir vėjo, sekmadienio vakarą rinkosi Ringiuose prie stogastulpio, skirto lietuvių kalbos tyrinėtojui ir puoselėtojui, profesoriui Petrui Jonikui.Tai mokslininkas, kurio darbai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Jis tyrinėjo bendrinės kalbos istoriją, kalbos kultūros problemas, lietuvių pavardes, vietovardžius bei krašto tarmę. 1939 metais išleido studiją „Pagramančio tarmė“. 2013-ieji metai – paskelbti Tarmių metais. Pagerbiant kalbininką, buvo padėtos gėlės prie paminklo, sudainuota patriotiška daina, kurią atliko Pagramančio kultūros namų folkloro ansamblio „Gramančia“ moterys. P. Jonikas buvo Lietuvos patriotas. Gyvendamas toli nuo tėvynės, jis dirbo Lietuvai.
Po šios ceremonijos turėjo būti šventinė kolektyvų ir bendruomenių eisena. Nepalankus oras pakeitė scenarijų, taigi su rudens sutemomis šventė persikėlė į Pagramančio kultūros namus. Čia laukė nuoširdžios staigmenos, kurias paruošė Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“, vadovaujamas Linos Lukošienės. Pasirodo, kad vadžgiriškiai gali muzikuoti pačiais įvairiausiais ir tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais: ožragiu, sekminių rageliais, kanklėmis, cimbolais, dambreliais ir kt. O skambios dainos, linksmi šokiai ne vieną dalyvį įsuko į „malūnėlį“.
Daug įdomaus apie Pagramančio regioninio parko piliakalnius papasakojo Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas. Jam teko laimė organizuoti Baltų vienybės dieną. Pasak E. Mažrimo, nors daugiau nebeorganizuoja laužų sąšaukos, tačiau neapsakomas jausmas, kai prisilieti prie protėvių istorijos, išlikęs ir šiandien. Toliau šventinę nuotaiką kūrė Violetos Girdžiuvienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Gramančia“.
Po šiltų vadžgiriškių ir pagramantiškių pasirodymų kalbėjo Mažonų seniūnas Jonas Samoška, pasakojo apie mūsų protėvių baltų gentis, tradicijas, taip pat dėkojo svečiams, visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Pasidžiaugė Pagramančio bendruomenės „Gramančia“ bei Pilaitės bendruomenės narių aktyvumu“ – sakė Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė.
Kokia Baltų vienybės ugnies sąšauka be laužo bei kitų apeigų? Ugnis liepsnojo vardan vienybės… Renginio dalyviai susikibę rankomis ėjo ratelius aplink įžiebtą ugnį, širdimi linkėdami meilės ir sėkmės sau, artimui.
Šventė baigėsi. Visi grįžo prie kasdienės buities. Rengėjai tikisi, kad renginio dalyviai grįžo tauresni, galbūt net geresni, sužinojo daugiau apie baltus. Pilaitės bendruomenės nariai prisižadėjo, kad ateinančiais metais ugnį žiebs ir ant Dapkiškių piliakalnio. Vienybės laužų daugės.
