Lapkričio 14 d. 19 val. ir 20 val. duris Klaipėdoje atvers Pilies bokštas – naujas kultūros ir istorijos traukos taškas miesto širdyje.
Minint bokšto statybų užbaigimo simbolinį vakarą klaipėdiečiai išvys ir išgirs atminties kelionės programą, kurią kurs choras „Cantare“, vertikalaus šokio šokėja Inga Briazkalovaitė su mokinėmis bei styginių kvartetas „Acromanija“. Muzika, balsai ir judesys susilies į vieną visumą, sukurdami gyvą miesto istorijos paveikslą.
Šis renginys – kvietimas iš naujo pažinti Pilies bokštą ir išgirsti, kaip kultūra jungia laikus, žmones ir erdves. Kai prabyla bokštas, prabyla ir miestas – savo istorija, kūryba ir gyva bendruomenės dvasia.
Kadangi Pilies bokšto erdvė jauki, tačiau nedidelė, į renginį kviečiama registruotis iš anksto.
Nespėjusieji užsiregistruoti kviečiami susiburti Pilies aikštėje – čia renginį bus galima stebėti tiesioginės transliacijos metu.
Atlikti darbai
Klaipėdos piliavietėje atlikta daug darbų, nes istorinės piliavietės atkūrimas yra ilgalaikis strateginis Klaipėdos miesto savivaldybės tikslas. Link šio tikslo einama siekiant atkurti istorinį objektą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams miesto bei visuomenės poreikiams.
„Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas – tai vienas reikšmingiausių mūsų miesto istorinių objektų, kuris liudija Klaipėdos, kaip uostamiesčio ir strateginės vietovės, ištakas. Šiandien esame tvirtame piliavietės atkūrimo kelyje. Mūsų ambicija – atkurti visą pilį, sugrąžinti jai autentišką formą ir pritaikyti ją šiuolaikiniams miesto poreikiams. Norime, kad tai būtų vieta, kur susitinka istorija, kultūra, edukacija ir bendruomenės gyvenimas, todėl mūsų pareiga išsaugoti ir atgaivinti tai, kas svarbiausia Klaipėdos identitetui ir jos ateities vizijai. Šiuo metu jau vyksta intensyvūs pasitarimai su projektuotojais, rengiami planai ir tolimesni etapai. Tai kompleksinis, nemažai laiko apimantis procesas, tačiau kiekvienas žingsnis priartina mus prie tikslo – turėti visiškai atkurtą Klaipėdos pilį, kuri taps neatsiejama miesto erdve ir traukos centru tiek klaipėdiečiams, tiek svečiams iš visos Lietuvos“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Pilies bokšto atkūrimas buvo įgyvendinamas etapais. Konkretūs atlikti darbai apėmė: pamatų paruošiamuosius ir įrengimo darbus, lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą, metalinio bokšto konstrukcinio karkaso sumontavimą, bokšto apmūrijimą restauracinėmis plytomis, čerpių stogo uždengimą ir bokšto smailės iškėlimą, bei vidaus įrengimo darbų pabaigimą.
Parengta pagal Klaipėdos savivaldybės pranešimą
,,metalinio bokšto konstrukcinio karkaso sumontavimą, bokšto apmūrijimą restauracinėmis plytomis” – Na, jei geležinį karkasą apmūrijo restauracinėmis plytomis, tai tikra restauracija.
Restauraciniai darbai visada turi kosminius įkainius : metalinio bokšto konstrukcinio karkaso sumontavimas, bokšto apmūrijimas restauracinėmis plytomis…. – įdomu kiek kam nukeliavo į kišenę už tą kičą ???
Citata: “Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas – tai vienas reikšmingiausių mūsų miesto istorinių objektų, kuris liudija Klaipėdos, kaip uostamiesčio ir strateginės vietovės ištakas”. Ką DOKUMENTAI rodo apie Klaipėdos miesto įkūrimo istoriją? Dokumentai rodo štai ką: “Pamario (Vyslos – Nemuno) kultūra yra priskiriama archeologinei akmens amžiaus III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos virvelinės keramikos kultūrai, kuri buvo paplitusi nuo Aistmarių ir toliau pietvakariuose ir Kuršmarių šiaurėje. Kokie žmones kūrė šią kultūrą? Pirmajame rašytiniame šaltinyje (1231 m. popiežiaus Grigaliaus bulė) matosi, kad iš vakarinio Vyslos žemupio į rytinį buvo išspausti baltų Pamedėnų žmones ir nuo tada dėl išėjimo prie Baltijos jūros Aistmarių kryptimi vyko nuožmi kova tarp nuolat teritoriją puolančių vokiečių, lenkų, švedų, danų kovinių dalinių ir nuo jų besiginančių Pamario baltų tol, kol po Herkaus Manto vadovaujamo 1264 – 1274 m. Didžiojo prūsų sukilimo (1260 – 1274) nuo Vyslos iki Nemuno įsigalėjo tarptautinis kryžiuočių ordinas, nepriveikiant, tačiau, dešiniakrančio Nemuno Žemaitijos . Senieji baltai Klaipėdos – Laikpėdos žyma (o tai – Liūto žvaigždyno danguj žvaigždės ALFA žyma), buvusia praeityje, lyginant su dabartine žvaigždės ALFA žyma danguje (226° kampas aplinkui Šiaurės žvaigždę, kur 1° = 72 m., kas adekvatu 226° x 72 m. = 16.222 m. atgal (žr. kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” e- formatas sk. “Arnava – Prūsijos baltų valstybė” p. 73, pav. 2), DOKUMENTALIAI rodo, kad Klaipėda (Laikpėda) kaip uostamiestis ir strateginė vietovė Žemaitijai buvo įkurta 14. 270 m. pr. Kr. metu. Dėkoju.
P. S. “Betgi, 14.270 m. pr. Kr. iš Baltijos jūros tuomet buvo dar neišėję ledai?”, – nustebsite ir į tai atsakysime, jog iš pietinės jūros pusės ledai buvo jau pasitraukę, palikdami paskui save Biolingo jūros duburį (“Ist. par. į Lietuvą”, e – formatas p. 72, pav. 1 “Baltijos duburys (Biolingo jūra) XII tūkst. m. pr. Kr. pagal Rimutę Rimantienę). Čia, prie ankstyvosios Baltijos, aptinkame kalbinius ankstyvos mūsų kultūros įrodymus kaimų, miestų, miestelių pavadinimuose: Gadynė (Gdansk), Eilumys (Malbork), Medė (Metė), Gdakovo – Gadakovo dabartinėje Lenkijoje, Tvankstė (Kaliningrad), Arnava (Marjinsk), Labguva (Polesk) Rusijos srityje, Klaipėda (Laikpėda), Juodkrantė, Šilutė (buvo jau atšilusi!), Jurbarkas dabartinėje Lietuvoje.