2026 m. kovo 28 d. – birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, turintis vykti vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų Japonijoje, atsidūrė ant nežinomybės ribos.
M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos užbaigimui – paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.
Ant kortos – kelių metų Lietuvos ir Japonijos kultūrinės diplomatijos darbas. Be finansavimo lieka svarbiausias programos „Čiurlioniui 150“ renginys Tokijuje.
Paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“
Tai – istorinė paroda, pirmą kartą pristatysianti lietuvių menininką Japonijos nacionaliniame muziejuje. Ji įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą programą „Čiurlioniui 150“, apimančią visus 2025–2026 m. vykstančius Lietuvos kultūros renginius Japonijoje.
Ši programa apima koncertus, paskaitas, pamokas, leidinius ir komunikacijos kampanijas, kuriose dalyvauja žymūs Lietuvos ir Japonijos atlikėjai, tyrėjai bei institucijos[1].
Pasiruošimo parodai darbai prasidėjo 2023 m. rugsėjo mėn. pirmosiomis derybomis, o jau 2024 m. gegužę Lietuvoje lankėsi Nacionalinio Vakarų meno muziejaus (Tokijas) direktorius Masayuki Tanaka, rinkinių saugotojas Šinsukas Vatanabis (Shinsuke Watanabe) ir kuratorė Aja Jamamasu (Aoi Yamamasu).
Po apsilankymo buvo pasirašytas ketinimų protokolas, patvirtinantis abiejų šalių muziejų sutarimą dėl parodos surengimo.
2025 m. rugsėjo mėn. Tokijuje įvyko parodos spaudos konferencija. Paroda jau reklamuojama Japonijos kultūros institucijose, Osakos EXPO Baltijos šalių paviljone čia, taip pat pristatyta oficialioje svetainėje čia.
Pagal susitarimą su Japonijos puse, Lietuvos atsakomybė – padengti parodos transportavimo, draudimo, įrangimo ir restauratorių komandiruočių išlaidas.
Šių įsipareigojimų vertė sudaro 234 122 Eur, iš kurių:
Parodos transportavimas ir draudimas – 207 250 Eur
Eksponatų paruošimas, įrengimas, išmontavimas – 26 872 Eur
„Paroda Tokijuje – tai ne tik Čiurlionio gimtadienio bruožas, bet ir mūsų šalies kultūrinės diplomatijos vizitinė kortelė. Jos neįgyvendinimas reikštų kelių metų darbo žlugimą ir neįsivaizduojamai pakenktų Lietuvos, kaip valstybės patikimumui.“ – teigia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė.
Šiuo metu Japonijos pusė laikosi visų įsipareigojimų – kuriamas parodos katalogas, jau nuo 2025 m. liepos 6 d. vykdoma aktyvi reklaminė kampanija, kuriami parodos architektūriniai sprendimai.
Lietuvos institucijoms laiku neužtikrinus finansavimo, šis projektas, į kurį jau investuotas didžiulis abiejų šalių finansinis, kultūrinis ir diplomatinis kapitalas, gali neįvykti.
„Tai būtų ne tik neįvykusi paroda – tai negrįžtamai sugadintas valstybės įvaizdis“ – pabrėžia muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė.
[1] Tarp svarbiausių programos renginių – koncertas „Muzikinė dedikacija Čiurlioniui“ Kanazawoje, lietuvių atlikėjų pasirodymai Tokijo pavasario muzikos šventėje.
Roko Zubovo ir Sonatos Deveikytės-Zubovienės paskaita-koncertas „Čiurlionis. Garsovaizdžių link“ Toho muzikos akademijoje. Taip pat ir fortepijoninės muzikos koncertas „Suntory Hall“ salėje, pristatysiantis Čiurlionio kūrybą greta šiuolaikinių japonų kompozitorių darbų.
Visi šie renginiai sudaro vientisą Lietuvos kultūros pristatymo Japonijoje ciklą, kurio ašimi yra M. K. Čiurlionio paroda Tokijuje.
Vėl prireiks užsienio šalių verslininkų finansavimo, kaip atsitiko ir kuriant filmą apie Čiurlionį “Laiškai Sofijai”. Žodžiu, Čiurlionio, kurio parodos, renginiai garsintų lietuvius pasaulyje, ignoravimas valstybės lygyje tęsiasi. Viską šia prasme apie Lietuvos valdžią pasako Čiurlionio ir Basanavičiaus Tautos dvasios namų Vilniuje statybos ant Tauro kalno užmojo numulkinimas.
japonai gali atskristi, ir, sukiodamiesi aplink oro uostą, grožėtis užrašu „Čiurlionis” (ar kažkokiu susijusiu su juo žodžiu)?
Beje, ar už tos reklamos pakabinimą ir už kabojimo trukmę mokame oro uostui?
Kiek Lietuva išleido Ukrainos vėliavų iškabinimui visose įmanomose vietose, valdžios įstaigų internetinėse svetainėse, užrašams ant Vilniaus autobusų ,,Vilnius myli Ukrainą” ir panašiai tuščiai propagandai ? Arba užtektų nusipirkti (iš skolintų pinigų) kokiu vienu kulkosvaidžiu mažiau. Rusų tankai išvažiavo, bet tankistai (su savo anūkėmis) liko. Kokia prasmė su jais kalbėt apie Čiurlionį ?
Visgi Čiurlionio “užkišto” laikymas tiek Smetonos, tiek sovietų ar dabar – Laisvos Lietuvos laikais – turi gilesnes šaknis, esančias tiek Lietuvoje, tiek istorinėje kaiminystėje. Jo “pirmykštesnis” pasaulio suvokimas išreiškiamas menu, muzika yra tiek savitas, kad tai jį gali tautiškai tolinti nuo didelės dalies savosios tautos, tačiau dėl to yra suvokiamas ir kitų tautų žmonių ir primamas kaip artimas jiems. Taip per meną žmonėms tampa artima ir tauta, kurios tautiečio menu susižavėjo. Todėl Čiurlionį laikyti sovietiškai “užkištu” nesusipratimas.
Taigi truks pliš Čiurlionio parodai Japonijoje lėšų turi būti surasta. Manau, kad verslininkų, sutinkančių finansuoti parodą, rastųsi.
Pensininkų, sutinkančių tokiam tikslui paaukoti po 20 – 30 eurų, atsirastų tūkstančiai. .Bet milijonierių, kad paaukotų tokią sumą, nerasi, nes reikia euras prie euro kalti antrą milijoną, po to trečią.