Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.
Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos.
Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku ir latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta – Kęstučio Musteikio sūnūs Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“.
Išties įspūdinga Kęstučio Musteikio 6,5 metro aukščio skulptūra „Lygiadienis“, vaizduojanti du elnius devyniaragius. Baltų mitologijoje elnias – mistinė būtybė, kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis.
Žilvino Danio ir Domino Puloko skulptūra „Saulės ratas“ (aukštis apie 5 m) siejama su dangaus kūnais – Saule ir Aušrine žvaigžde. Saulės ratas simbolizuoja nenutrūkstamą metų laikų virsmą, dieną ir naktį. Aušrinė žvaigždė simbolizuoja tikslą ir įveda dar vieną dimensiją, taip ratas simboliškai paverčiamas spirale.
Rudens lygiadienyje atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule. Tai astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.
Rugsėjo 22-ąją bus paminėta ir Baltų vienybės diena. Daugelyje nacionalinių bei regioninių parkų ant kalnų ir piliakalnių vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka. Jos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis.
Susiję straipsniai:
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų
- Šeštadienį rudens lygiadienio šventėje bus audžiama ugninė „Laimos juostos“
- Atidaryta tarptautinė baltų skulptorių kūrybinė stovykla
- Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“
- Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą
- Salantų regioniniame parke atgims Imbarės piliakalnis
- Kviečia nauja nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens
- Kviečia Rasos šventė Verkių rūmų parke
- Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
- Nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens
- Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
- J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
- J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
- Vaikų gynimo dieną kūrybingai švęsti tėvelius ir vaikus kviečia menininkai
- Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą
- Baltų vienybės dienos renginiai pristatyti Rygoje
- Kviečia „Baltų kultūros šventė 2011“
- A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
- Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“
- A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
- Į Kauną kviečia ketvirtasis tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai – 2012“ (Programa)
- T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
- Kaune kviečia renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti
- Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Užnemunėje vyks senovės Baltų amatų ir Karybos šventė „Karo žirgas 2013“(programa)
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
- Alytuje antrą kartą bus atverti Jotvos žemės vartai (video)
- Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių
Nenoriu per daug kritikuoti Vilniaus rvuomos, tačiau pareikšiu savo ir kai kurių pažįstamų nuomonę: Kodėl, nors surašyme užsirašė , išpažįstantys protėvių religiją , gana nemažai, tačiau sueigose dalyvauja labai negausiai. Pirmiausia tai, kad kažin kodėl senosios liaudies dainos , neturinčios nieko bendro su protėvių religija, giedamos pavadintos giesmėmis. Kita , matyt , krivis neišsivaizduoja koks buvo krivių ir žynių statusas ir kokia jų veikla buvo ano meto bendruomenėje. Trečia, kodėl Lietuvos romuviečiai taip susiskalde , ar kriviams truksta žinių ,silpna organizacija ,ar jie veikiami iš šalies ? Gal būt todėl daugelis lietuviškos dvasios žmonių nenoriai dalyvauja renginiuose. Gal būt reikia reformų.