Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.
Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos.
Neįkainojamos patirties šiame projekte turintys broliai Vytautas ir Kęstutis Musteikiai, skulptorius Žilvinas Danys kartu su architektu Dominu Puloku ir latvis Andris Kapusts. Prie baltų tautų vienybės ir tradicijų tęstinumo puoselėjimo prisidėjo ir auganti karta – Kęstučio Musteikio sūnūs Argaudas ir Jogilas, Kuršių nerijai padovanoję pačių sukurtą nendrinę skulptūrą „Krivio malda“.
Išties įspūdinga Kęstučio Musteikio 6,5 metro aukščio skulptūra „Lygiadienis“, vaizduojanti du elnius devyniaragius. Baltų mitologijoje elnias – mistinė būtybė, kurio raguose įsikūręs visas pasaulis. Du elniai vienas prieš kitą ir tarp jų saulė – lygiadienis.
Žilvino Danio ir Domino Puloko skulptūra „Saulės ratas“ (aukštis apie 5 m) siejama su dangaus kūnais – Saule ir Aušrine žvaigžde. Saulės ratas simbolizuoja nenutrūkstamą metų laikų virsmą, dieną ir naktį. Aušrinė žvaigždė simbolizuoja tikslą ir įveda dar vieną dimensiją, taip ratas simboliškai paverčiamas spirale.
Rudens lygiadienyje atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule. Tai astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.
Rugsėjo 22-ąją bus paminėta ir Baltų vienybės diena. Daugelyje nacionalinių bei regioninių parkų ant kalnų ir piliakalnių vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka. Jos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis.
Nenoriu per daug kritikuoti Vilniaus rvuomos, tačiau pareikšiu savo ir kai kurių pažįstamų nuomonę: Kodėl, nors surašyme užsirašė , išpažįstantys protėvių religiją , gana nemažai, tačiau sueigose dalyvauja labai negausiai. Pirmiausia tai, kad kažin kodėl senosios liaudies dainos , neturinčios nieko bendro su protėvių religija, giedamos pavadintos giesmėmis. Kita , matyt , krivis neišsivaizduoja koks buvo krivių ir žynių statusas ir kokia jų veikla buvo ano meto bendruomenėje. Trečia, kodėl Lietuvos romuviečiai taip susiskalde , ar kriviams truksta žinių ,silpna organizacija ,ar jie veikiami iš šalies ? Gal būt todėl daugelis lietuviškos dvasios žmonių nenoriai dalyvauja renginiuose. Gal būt reikia reformų.