Laiko ratas apsisuko ir vėl sugrįžo rudens lygiadienis. Tradiciškai 2025 m. rugsėjo 20 d., Kernavės piliakalniuose įspūdingai atšvęsta Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė, skirta pažymėti astronominį gamtos virsmą ir simboliniu patyrimu priminti baltų genčių susivienijimo svarbą.
Kartu su archeologu, šventviečių tyrinėtoju prof. Vykintu Vaitkevičiumi bei archeologu dr. Aleksiejumi Luchtanu šventės lankytojai leidosi į žygius / ekskursijas po Kernavės archeologinę vietovę: „Kernavės kodai: ugnis ir vanduo“ ir „Pomirtinio pasaulio samprata Kernavėje“.
Pilies kalnas kvietė į užsiėmimų erdvę „Paukščių taku“, kurioje lankytojai gaminosi įspūdingas pabaigtuvių karūnas ir jomis puošėsi (asociacija ARTyn), dalyvavo patyriminėse švietėjiškose veiklose „Lygiadienio švaros burtai – muilo gamyba“ (Sandra ir Mindaugas Makutėnai), „Alus Dievams ir žmonėms“ (Artūras Masiliauskas), „Sakmių ir burtų skrynelė“ bei būrė ateitį (Loreta Lichtarovičienė), susitiko su netikėta šiurpumo akistata „Mitinių būtybių kaukių dirbtuvėse“ (Kotryna Zylė).
Taipogi buvo galima išvysti interaktyvią šarvų ir ginklų ekspoziciją, pristatančią „Saulės mūšį“ (istorinės rekonstrukcijos klubas „Hospitalierių ordinas“) ir kt.
Šventinis vakaras aidėjo kovų ritmais ir šūksniais – muzikine inscenizacija „Saulės mūšis“ atidarant folkloro ansambliams taką į piliakalnius, į vienybę ir pagarbą protėviams simbolizuojančią ugnies ir muzikos sąšauką / koncertą „Sutartinių sukinys“.
Su Romuvos vaidila Gediminu Žiliu ir folkloro ansambliais („Ratilio“, „Laukis“, „Medgrinda“, „Trys keturiose“) buvo įžiebta lygiadienio ugnis ir vienybės laužai.
Vakaro viršūne tapo grupės „Tautumeitas“ (LV) koncertas, kur atliekamos muzikos garsai persipynė su visą vakarą besikuriančia ugnies liepsna bei šviesų patyrimu.
Šventę tęsė muzikinė–audiovizualinė misterija „Vilko upė“, kvietusi susipažinti su sostinės senaisiais mitais per šiuolaikinę kūrybą. Čia žmogaus ir gamtos bendrystė atgijo nepaprastu pavidalu – senosios lietuvių sutartinės susiliejo su elektroninės muzikos ritmais, o visą vyksmą papildė audiovizualinis menas.
Archajiški archetipai, šiuolaikinis kūrybingumas ir poezijos žodis virto paslaptinga kelione per laiką ir erdvę. Kūrinio autoriai: Irena Upė, Gediminas Žilys (muzikinė programa), Saulė Degutytė, Rimantas Šėkštelė, „Stalo teatras“ (audiovizualizacija), Jurgita Jasponytė (eilės).
Šventės įspūdį stiprino šviesų reginiai ir kernaviškio skulptoriaus Henriko Orakausko nendrinės skulptūros „Kosminės svarstyklės“ įžiebimas. Šventė baigėsi trankiais naktišokiais su folkloro ansambliais bei žvaigždžininkyste ant Aukuro kalno piliakalnio „Lygiadienis – dangiškasis mūsų gyvenimo matas. Ruduo“ (vedė Jonas Vaiškūnas).
Legendinėje Kernavės medinėje koplytėlėje visą vakarą buvo galima aplankyti sodų parodą „Lygiadienio sodų kuždesiai kanklių skambesy“ (autorė Loreta Lichtarovičienė, muzika Žemyna Trinkūnaitė).
Renginio skulptūrų ir šviesų menininių instaliacijų autoriai: skulptorius Henrikas Orakauskas ir šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas (AB LIGHT). Šventės rengėjas: Širvintų kultūros centro Kernavės filialas. Projekto vadovė Kristina Stankevičienė.
Šventę surengti padėjo: Asociacija „Medgrinda“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Kernavės seniūnija, Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija. Lėšomis parėmė: Lietuvos kultūros taryba, Širvintų rajono savivaldybė.
Informaciniai rėmėjai: Laikraštis „Širvintų kraštas“, interneto portalas Alkas.lt (VšĮ „Tėviškės alkas“).
Rėmėjai: Gediminas Stakė, Aleksas Olekas, UAB Rogių šunys, UAB Alnitransa, Tomas Varneckas, UAB Horizonce, Tadas Astrauskas, Janina Pažusienė, Širvintų vartotojų kooperatyvas „Veivera“, Julius Jagminas, Živilė Jankauskaitė-Turkmen, Kęstutis Norušis, Virgilijus Sarpauskas, Ana Kuznecova, Alina Skeberienė. Tadas Astrauskas, „Kerniaus virtuvėlė“, P. Liaudansko įmonė, Nendrė Žilinskaitė.
