Pagerinti raštingumo kokybę ir sukurti lituanistinį ugdymą palaikantį visuomenės požiūrį – tokių tikslų siekia švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtintas Lietuvių kalbos ir kultūrinio raštingumo mokymo gerinimo priemonių planas 2013–2016 m.
„Ugdant vaikų raštingumą, mokant juos skaityti ir taisyklingai rašyti svarbus vaidmuo tenka pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytojams. Bet ne tik jiems. Raštingumo, kaip ir vertybių, ugdymas vyksta per visas pamokas: kaip taisyklinga kalba paaiškinti teoremą, rišliai papasakoti apie gamtos procesus, kaip kūrybiškai sudėlioti kraštotyros medžiagą? Todėl ieškojome sisteminio požiūrio į raštingumo ugdymą. Atkreipėme dėmesį ir į tėvų pareigas skaityti vaikams, skatinti jų domėjimąsi knygomis“, – sako ministras D. Pavalkis.
Per artimiausius metus bus atnaujintos lietuvių kalbos ir literatūros programos, sustiprinant rašybos, skyrybos ir kitus kalbos praktikos įgūdžius, skaitymo gebėjimus ir kultūrinį raštingumą. Bus konkrečiai nurodoma, ką mokiniai turėtų išmokti kiekvienoje klasėje.
Numatoma sukurti raštingumo vertinimo sistemą: parengti vertinimo metodikas 2, 4, 6, 8 klasėms, po 8 klasės vykdyti raštingumo patikrinimą, sudaryti rašomųjų darbų vertinimo aprašus pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Be to, lituanistikos mokslo institutuose bus pradėti ilgalaikiai vaikų ir jaunimo kalbos kaitos, funkcinio ir kultūrinio raštingumo tyrimai.
Kad vaikai turėtų patrauklią ir visiems prieinamą literatūros biblioteką, bus sukurta būtent mokiniams pritaikyta lietuvių kalbos ir literatūros skaitmeninių mokymosi priemonių bazė.
Daug dėmesio ketinama skirti mokytojų profesinei kvalifikacijai kelti, ugdymo proceso organizavimui tobulinti. Kalbos taisyklingumo reikalavimai bus įtraukti į visų dalykų mokytojų atestacijos nuostatus. Taip pat planuojama nustatyti aukštesnius bendrojo ir kultūrinio raštingumo reikalavimus aukštųjų mokyklų, rengiančių mokytojus, programoms.
Patvirtintame plane numatyta inicijuoti radijo, televizijos laidas, viešas diskusijas, akcijas, konkursus kultūros ir kalbos klausimais, skatinti naudotis lietuviška aplinka informacinėse sistemose.
Pabrėžiamas tėvų dalyvavimas ugdant skaitymo, raštingumo įgūdžius. Bendradarbiaujant su vaikų literatūros kūrėjais planuojama parengti rekomendacijas tėvams, kaip skaityti kartu su vaiku ir kaip skatinti vaiko domėjimąsi knyga.
Tikimasi, kad, įgyvendinus šį priemonių planą, pagerės mokinių raštingumas, o atnaujintas literatūros ugdymo turinys stiprins pilietiškumą, ugdys meninį skonį, savarankišką ir kūrybinį mąstymą.
Priemonių planą, kaip gerinti mokinių raštingumą, buvo nutarta parengti išanalizavus 2009–2012 m. valstybinio lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino rezultatus bei tarptautinių raštingumo ir skaitymo gebėjimų tyrimų duomenis, kurie rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai mažėja. Priemonių planą parengė ministro patvirtinta darbo grupė, kuriai vadovavo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Darbo grupę sudarė atstovai, deleguoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kultūros ministerijos, Rašytojų sąjungos, visų aukštųjų mokyklų, lituanistikos institutų, lituanistikos dalykininkų asociacijų, Lietuvos tėvų forumo, skaitymo asociacijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų bei gimnazijų asociacijų. Planas svarstytas Seimo švietimo, kultūros ir mokslo komitete, Bendrojo ugdymo taryboje.
Priemonių planas bus vykdomas įgyvendinant XVI Vyriausybės programos 2012–2016 m. nuostatą – gerinti lituanistinį švietimą, stiprinti pilietiškumą ir tautinę tapatybę, įgyvendinant Lietuvių kalbos ugdymo strategiją.
Vietoj to, kad pagerinti raštingumą, tai dabartinė vyriausybė dar palengvino lietuvių brandos egzaminą. Mat ponai lenkai taip pageidauja, mat ir lietuviai pagal Lenkų akcijos programą turi tapti beraščiais. O socdemai, paksininkai ir darbiečiai irgi sutinka, bijo , kad lenkai koalicijos nesuardytų, tai ir tenkina visus norus . Švietimo ministras bijo prievaizdo – ponios Editos, kuri neleidžia ministrui iškrypti iš lenkų akcijos programos kelio.