Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, aiškindamasi trichineliozės protrūkio priežastis Balčiūnų k., Pilviškių sen., Vilkaviškio raj., atliko kiaulių laikymo vietos epizootinį tyrimą. Šios tarnybos specialistų nuomone, ligos protrūkį galėjo sukelti neužtikrintas biologinės saugos priemonių taikymas kiaulių laikymo vietose.
Atliekant epizootinį tyrimą, pastebėta graužikų veiklos pėdsakų (išmatų, urvų), dienos metu pastebėta ir gyvų graužikų. Fermos aplinka buvo netvarkinga, prie įėjimų į tvartus mėtėsi pašaliniai daiktai. Deratizaciją (graužikų naikinimą) vykdė patys ūkio darbuotojai pagal sudarytą integruotos kenkėjų kontrolės programą, tačiau darbai nebuvo pakankamai efektyvūs. Pažymėtina, kad graužikai trichinų vystymosi cikle yra labai svarbūs ir dažnai būna pagrindiniai trichineliozės platintojai.
Šiuo metu Balčiūnų kaime esančiam kiaulių ūkiui taikomos laikino apribojimo priemonės – draudžiama išvežti gyvūnus, išskyrus vežimą skersti į skerdyklas, nurodytas Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Be šios tarnybos leidimo į ūkį draudžiama įvežti gyvūnus. Ūkio vadovai įpareigoti nugaišusius gyvulius tvarkyti kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, sutvarkyti ūkio teritoriją ir efektyviau išnaikinti graužikus.
Įmonei priklausančios kiaulių fermos Vilkaviškio ir Kauno raj. dėl nesitvarkymo, netinkamo ir nepakankamo biosaugos priemonių taikymo ir vangaus inspektorių nurodymų vykdymo priskirtos padidintos rizikos subjektų grupei. Vien per praėjusius metus šiai įmonei priklausančiuose kiaulių laikymo vietose Vilkaviškyje inspektoriai lankėsi 8 kartus, visų patikrinimų metu nustatyta nemažai biologinio saugumo priemonių reikalavimų pažeidimų (šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, teritorijos priežiūros, deratizacijos efektyvumo. Panaši situacija ir kiaulių laikymo ūkyje Patamulšėlio kaime (Rokų sen., Kauno raj.). Šioje kiaulių laikymo vietoje Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai praėjusiais metais lankėsi net 6 kartus, visų patikrinimų metu taip pat nustatė daug pažeidimų. Aplinka buvo tvarkoma aplaidžiai – mėtėsi metalo laužas, kiti pašaliniai daiktai bei nenaudojamas inventorius. Šalia tvartų stovėjo sulūžę, neuždengti, perpildyti konteineriai su šalutiniais gyvūniniais produktais, mėtėsi paršelių lavonai. Teritorijoje nebuvo naikinami mažaverčiai krūmokšniai, nešienaujama, sudaromos sąlygos veistis laukinei faunai, graužikams.
„Į visas mūsų inspektorių pastabas ir nurodymus įmonė reaguoja vangiai arba visai nereaguoja. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba netgi gavo raštiškus atsisakymus šalinti nustatytus trūkumus. Dėl nenoro tvarkytis, reikalavimų nesilaikymo ir nustatytų pažeidimų įmonei nuolat taikomos įvairios sankcijos, atsakingi asmenys baudžiami piniginėmis baudomis. Tačiau kol kas didesnio sąmoningumo ir bendradarbiavimo pasiekti nepavyko, įmonės ūkiuose tvarkomasi aplaidžiai, dėl teisėtų mūsų pareigūnų reikalavimų nevykdymo šiuo metu vyksta teismo procesai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
Specialistas pažymėjo, kad dėl netaikomų biologinių saugos priemonių, netvarkos ūkio teritorijoje ir aplaidaus požiūrio kyla didelė grėsmė, kad ūkyje pasireikš pavojingos užkrečiamos ligos. Akivaizdus pavyzdys – prieš 2 metus kilęs klasikinio kiaulių maro protrūkis. Pastarasis trichineliozės protrūkis priklausančiame kiaulių ūkyje taip pat kilo dėl aplaidumo ir pagrindinių reikalavimų nesilaikymo.
„Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, norime paraginti ir Kiaulių augintojų asociaciją aktyviau įsijungti sprendžiant visiems aktualias problemas. Visus reikalavimus tinkamai įgyvendinantys, biologinę saugą užtikrinantys kiaulių ūkiai neturėtų būti vien kontroliuojančios institucijos rūpesčiu, ypač derantis dėl galimybių eksportuoti į kitas šalis Lietuvoje užaugintas kiaules“, – pabrėžė E. Mecelis.
