Karščiavimas nėštumo metu padidina tikimybę išsivystyti vaikų autizmui

Vaikai, kurių motinos nėštumo metu karščiavo, turi du kartus didesnę riziką turėti autizmą ar kitų raidos sutrikimų, –  teigia nauja studija. Tačiau įspėjama, kad  duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Karščiavimo įtaka autizmui ir jo mechanizmas nėra žinomi. Studijos metu pastebėtas ryšys tarp karščiavimo nėštumo metu  ir autizmo reiškia tiek, kad jis yra dažnesnis nei sąveika tarp kitų faktorių. Pažymima, kad karščiavimą mažinantys medikamentai nurodytą riziką pašalina.

Uždegiminio faktoriaus vaidmuo

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, vienas iš 88 vaikų šalyje turi autizmo spektro sutrikimą. Po šiuo terminu slypi daug įvairaus laipsnio vaiko raidos sutrikimų, kurie turi įtakos socialiniams ir komunikaciniams jų gebėjimams. Nors apie autizmo priežastis žinoma nedaug, tačiau aišku viena – šio reiškinio mastai  nuolat didėja.

Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkai apklausė apie 1100 motinų, kurių vaikams buvo  diagnozuotos autizmo spektro ligos, ir tas, kurių vaikai buvo sveiki. Buvo klausiama, ar moterys nėštumo metu karščiavo (be aiškios priežasties), ar sirgo gripu, ar jos vartojo medikamentus. Apklausos duomenys buvo publikuoti žurnale „Journal of Autism and Developmental Disorders“.

Tyrimai parodė, kad moterims, kurios nėštumo metu karščiavo, rizika turėti vaiką, sergantį autizmo spektro ligomis, buvo du kartus didesnė nei toms, kurios nėštumo metu nekarščiavo. Moterims, kurios nėštumo metu sirgo gripu, ši rizika nebuvo nustatyta. Moterų, kurios karščiavimą mažino medikamentais, ir tų, kurios jo nemažino, rizika buvo panaši.

Studijos duomenys parodė: karščiavimo kontrolė nėštumo metu gali turėti įtakos mažinant riziką vaikams susirgti autizmo spektro ligomis ar turėti raidos sutrikimų ateityje. Nors temperatūros pakilimas yra organizmo imuninio atsako dalis, mokslininkai rekomenduoja karščiuojančioms nėštumo  metu moterims vartoti temperatūrą mažinančius medikamentus ir būti ypač dėmesingoms tada, kai karščiavimas užsitęsia.

Ši studija atkreipia dėmesį į uždegiminio faktoriaus vaidmenį autizmui išsivystyti. Kaip ir neseniai paviešinti duomenys apie moterų, kurios yra nutukusios bei serga diabetu, padidėjusią riziką susilaukti palikuonių, sergančiu autizmu, taip ir duomenys apie karščiavimo riziką nėštumo metu papildė CHARGE (Childhood Autism Risks from Genetics and Environment) tyrimus apie aplinkos faktorių įtaką autizmui. Pastebėta, kad nutukimo, diabeto ir karščiavimo bendras vardiklis yra uždegimas.

Tolesnių studijų užduotis yra išsiaiškinti, kaip rizikos faktoriai  susiję tarpusavyje ir su autizmo diagnoze. Taip pat – kurie genai turi įtakos šiems faktoriams pasireikšti ir ar kelių faktorių veikimas kartu gali pakeisti riziką susirgti.

Lietuvoje autistams trūksta pagalbos

Autistus auginančių tėvų savitarpio pagalbos grupės vadovo psichologo Vido Karvelio pastebėjimu, dar kol kas nėra rasta vieno objektyviai patvirtinto autizmo kilmės paaiškinimo, nors hipotezių iškeliama pačių įvairiausių – ir kad artistų tėvai inteligentai, kad informacinių technologijų genijai, kad lemia genetinis faktorius ir pan. Todėl esą tikslinga manyti, kad šį sutrikimą lemia visas priežasčių kompleksas.

Kaip reiškiasi autizmo sutrikimas? Į šį klausimą, V. Karvelio žodžiais, atsakyti sudėtinga, nes mokslininkai keičia nuomonę apie autizmą.

„Pagal naująją autizmo sampratą, kalbos turėjimas ar neturėjimas ir jos kokybė jau nėra esminis požymis. Dabar manoma, kad esminiai požymiai yra socialinis bendravimas ir elgesys, sugebėjimas bendrauti su aplinka. Nors didžioji dalis autistų nekalba, bet tai laikoma antriniu simptomu. Daugelį kamuojančios miego, virškinimo problemos, alergijos, epilepsijos priepuoliai taip pat priskirti  antriniams simptomams“, – pasakojo psichologas.

Pasakyti, kiek Lietuvoje vaikų turi autizmo sutrikimą, tai pat esą sudėtinga, nes tie vaikai paprasčiausiai nėra suskaičiuoti. Kodėl? Daugeliui vaikų, nors pripažinta, kad jie „keisti“, šis sutrikimas nediagnozuotas arba „paslėptas“ po kita diagnoze. Taip esą ir todėl, kad autistai negauna jokių paslaugų, kurias kompensuoja ligonių kasos.

Ir tai ne viena problema – autistų tėvai pasigenda kompleksinės pagalbos savo vaikams, nėra tam skirtų centrų, nėra paruoštų specialistų darbui su šį sutrikimą turinčiais vaikais. Maža to, anot V. Karvelio, pediatrai nemoka atpažinti autizmo tada, kai vaikui yra metai ar pusantrų.