Partijų jungtuvės turėtų įvykti, nežiūrint galimų kliūčių. Net ir teisinių. Juk svarbu pats faktas. Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijų jungtuvės – tiesiog merkantilinių interesų apiforminimas, siekiant išlikti. Tam tikrą laiką pabūnant ir lietuviškos politikos viršuje.
Daug kalbama apie jungtuvių procedūrinius dalykus, vadystę ir pan., tačiau svarbiausia žinia ta, kad vyksta politinių įtakų persigrupavimas.
Po 2012 m. Seimo rinkimų, taip pat formuojant vyriausybę, atrodė, jog politiniai procesai, padedant Prezidentei, pamažu krypsta link dvipartinės sistemos formavimosi. Juolab, kai Darbo partijoje, nežiūrint sėkmingo pasirodymo rinkimuose, dėl teisminių dalykų nuolatos tvyrojo įtampa ir neaiškumas dėl ateities. Tvarka ir teisingumas jau per rinkimus sulaukė signalo, kad tai gali būti jų paskutiniai rinkimai, kuomet įveikiamas rinkimų barjeras. Dvidešimties metų senumo V.Landsbergio – A.Brazausko svajonei apie dvipartinę sistemą ir valdžios švytuoklės principą atsivėrė perspektyva. Prezidentei tokia mintis taip pat pasirodė tinkama. Ji net pademonstravo atvirą siekį naują ministrų kabinetą formuoti LSDP ir TS-LKD partijų pagrindu, išmetant už borto Darbo partiją, taip nulemiant ir jos likimą. O LSDP jau taikėsi perimti bent dalį šios partijos narių. Taigi, pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus didmiesčiuose toliau turėjo dominuoti TS-LKD, o periferijoje – LSDP.
Tačiau… Ne už kalnų Europos Parlamento rinkimai. Paliekant nepakeistą situaciją tiek Darbo partijos, tiek TT šansai turėti savo atstovų būsimajame EP krypo link nulio. Kai ko tokia perspektyva negalėjo tenkinti. Todėl ir buvo sumanytas skubių jungtuvių planas, taip padidinant šansus ne tik artėjančiuose EP rinkimuose, bet galbūt ir išlaikant jungtinės partijos didesnę politinę įtaką iki 2016 m. Seimo rinkimų.
Būsimos jungtuvės labiausiai pakenks LSDP planams. Nebus ne tik gausesnio pasipildymo kitų partijų nariais, bet rimtų problemų kils siekiui pajungti partinei veiklai periferijos inteligentiją, nes teks rimtai konkuruoti su jungtine TT-Darbo partija. Turėsime tris apylygius sisteminių partijų blokus: LSDP, TS-LKD, TT-DP. Antroje 2013 m. pusėje tarp jų turėtų prasidėti įtakos svertų perdėliojimai. Dar pradės veikti ir artėjančių Europos Parlamento bei Prezidento rinkimų faktorius. Iš trijų partinių grupuočių nepalankiausioje padėtyje greičiausiai atsidurs LSDP, nes tikėtinas būtent jos politinio svorio ir įtakos mažėjimas Seime bei Vyriausybėje (įvertinant TS-LKD galimą pastiprinimą Liberalų sąjūdžiu, o TT-DP – Lenkų rinkimų akcija). Rezervo struktūrų atsinaujinimui ir papildymui taip pat nesimato. Be to, krentant reitingams ir atsiradus grėsmei prarasti įtaką bei valdžios svertus, vidupartinė trintis, kuri šiuo metu atrodo nepastebima gali peraugti į nesutarimus.
Visgi galimas valdžios praradimas ideologijos, vidinės demokratijos prasme Socialdemokratų partijai būtų naudingas, nes pirmieji darbo mėnesiai, išskyrus V.Andriukaičio planuojamą sveikatos apsaugos pertvarką, nerodo LSDP socialdemokratiškumo. Valdžios praradimas šiai partijai galbūt taptų paskutiniu šansu iš esmės peržiūrėti politinių vertybių skalę ir pabandyti pasukti socialdemokratiniu keliu. Ne tik deklaruojamoje, bet ir realioje politikoje.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Susiję straipsniai:
- A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
- A. Akstinavičius. Kodėl bijomasi teisingumo?
- V.Turčinavičius. Savivaldos rinkimų sistema pažeidžia piliečių konstitucines teises
- K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
- T. Bakučionis. 2012 AD: pasaulio pabaiga prasideda nuo valstybės pabaigos
- Lietuvos partijų interneto svetainės merdi, išimtis – Tautininkų sąjunga
Ačiū už įžvalgas.Pagarba Arvydui Akstinavičiui
ar LSDS jungsis su LSDP? Juk kazkada “tikrieji” socialdemokratai (kuo save Akstinavicius laiko) parsidave LDDP (komunistams)?
Klystate (o gal tyčia klaidiante?). LDDP (buvusiems komunistams) parsidavė LSDP ir visi pasivadino tos partijos vardu, kokia iš tikrųjų (savo darbais ir ideologija) niekada nebuvo. Būtent tada tikrieji (be kabučių) socialdemokratai ir atsisikyrė nuo jų, sukurdami Lietuvos socialdemokratų SĄJUNGĄ. Per 20 metų Lietuvą valdančios partijos labiausia ir bijo, kad tik tauta nesusižavėtų tikrąja socialdemokratija, jos idėjomis, nes tada jų valdymui (PELNUI) būtų galas, o Lietuvoje didžiosios daugumos žmonių gyvenimas panašėtų į gyvenimą Vokietijoje (kol ten valdė ne konservatoriai su liberalais) ar net į Švediją, kitas Skandinavijos šalis. Vienintelis p. Andriukaitis (kaip pastebi ir p. Akstinavičius) prakalbo apie sistemines reformas bent jau medicinos srityje ir va kaip sukilo visas širšalas prieš jį. Visur norima išsisaugoti pinigų plovimo galimybes ir naudojimosi jais pozicijas. Net gimdančios namuose moterys (o tokių yra gal 1 nuošimtis visų gimdančių), sukėlė “pavojų Lietuvai”, nes moteris, netavykusi gimdyti į ligoninę, “išbraukia” iš ligoninės sąskaitos per 1000 litų, kuriuos ligoninė už ją gautų. Tai kaip gi galima leisti kam nors gybenti ir neduoti jokio pelno tiems, kas tuos pinigus valdo?
taigi Andriukaitis ir Sakalas butent parsidave ir pardave “socialdemokratu” varda LDDP’istams. Apie ka jus cia kalbate? O kur dar zmogzudys “socialdemokratas” Olekas?
Gal per daug ir socdemai, ir Tėvynės sąjunga įsijautė į tautos vedlių vaidmenį.Trečia jėga yra gerai, nors ir ji ne kažin kas. Bet gal konkurencija privers geriau dirbti, paisyti žmonių interesų,o ne magnatų ir turtingų ir įtakingų moralinių lavonų?
Jeigu ne viena partija NIEKADA nepaisė žmonių interesų, tai kaip gali konkurencija privers geriau dirbti, paisyti žmonių interesų, išprotėjimas!
Ponui gal sava merdinčia sąjunga rūpintis reikėtų, o nekaišioti nosį į svetimus reikalus.
kad politika – tai menas meluoti. Per daugelį metų įsitikinau, kad politikoje nėra jokių vertybių, jokios ideologijos. Visuomet laimi tie, kurie turi neribotą galią ir įtaką.
Noriu paneigti: „kad politika – tai menas meluoti.“ Filosofiškai nagrinėjant, tavo įsitikinimus galima, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, teikti : „gyvenimas – tai menas žudyti, naikinti, prievartauti ir t.t.“ Bet visi tie veiksmai, turi ne tik moralinę, bet ir kriminalinę atsakomybę(vertinimą). Taigi : Politika yra valstybės reikalai. Taigi „menas meluoti, jau kaip veika“ yra apgaulingas valstybės reikalų tvarkymas(Tiesioginė tyčia, pažeidžiant Konstituciją ir jai neprieštaraujančius įstatymus) . Tačiau apgaulė(pažadai) prieš rinkimus, agitacijos metu, yra klaidinančios reklamos paskelbimas, bet kol nėra veikos, nėra galimybės konkretizuoti šį apgaulę(nustatyti faktą). Tai paliekama Tautai(piliečiams). Kiekvienas pilietis turi vertinti pagal vidinius įsitikinimus. Bet, kadangi „melas“ atsiranda jau mokyklose(atpratina mastyti – testinis mokymas), vėliau ir visame gyvenime(idiotiškas „gyvenimo tikslas“), savo „pasirinkimo“ teisę, įgyvendina pagal savo vidinius(arba „draugu“) įsitikinimus arba simpatijos pagrindo. Taip Seime atsiranda „Tautos prisikilimo“ partijos ir kitas … Apgalvoti negali – trūksta žinių, o ne rinkti irgi negali – sudirbo „instinktas“, reikia būti pirmam… Jeigu Konstitucijoje yra reikalavimas : „Valdžios galias riboja Konstitucija.“ – tai turi būti ir atsakomybė, kuri atsiranda dėl ribų peržengimo. Iš Seimo, kaip iš piliečių atstovybės, atsakomybės reikalauti(pagal Konstituciją) negalima, bet iš Seimo nariu, atskirai(tie kurie balsavo už „apgaulingą valstybės reikalų tvarkymą“ yra būtina. Jog „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas“, tik neigia jo baudžiamoji persekiojimą, o ne konstitucinę! LR Konstitucija įpareigoją Seimą: „Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;“ Bet deją, Seimo Statutas tuo nenumato. Gal DK partija pasiūlys papildyti – „atėjo kovoti prieš „žulikus“ Seime“.
Argi nepastebit, kad tyčia platinama nuostata, kad politika ir pinigai tai purvinas reikalas, o tie, kurie platina patys per savo statytinius ir perima mūsų politiką ir mūsų pinigų valdymą, o tuos, kas gina nacionalinius (liet. – tautinius) valstybės reikalus, siekia valstybinio banko įkūrimo kaip tik galėdami juodina per savo nupirktas masinio dezinformavimo priemones.
Patys netapkim jų propagandos skleidėjais.