Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo – LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.
LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo fon Uracho – Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Fridriko Vihelmo fon Uracho (Frydrich Wilhelm von Urach) anūko – antrasis vizitas Lietuvoje.
Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su „šimto dienų valdovo“ palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis Mindaugu II ar III laikraščiui „Ūkininko patarėjas“ sakė, kad jis čia jau daug investavęs į nekilnojamąjį turtą, ir teigė kuriąs socialinį-kultūrinį Karaliaus Mindaugo institutą, koks, pavyzdžiui, Lietuvių kultūros fondo pagrindu nuo 1950 m. veikia Australijoje. Anksčiau naujo karaliaus rezidencija buvo pasirinkti Verkių rūmai, o dabar, sako, gal tiktų ir Valdovų rūmai.
Kol kas šios institucijos tėra utopinės idėjos – turėti savo antrąjį monarchą – nedrąsūs želmenys. Šios svajonės sustiprėja tuomet, kai rinkėjai pajunta čaižius paperkamojo parlamentarizmo kirčius ir rekordiškai krinta Seimo reitingai. Diskusijos, ar neverta atkurti monarchiją, plūsteli, artėjant istorinėms datoms.
Pernai prieš Valstybės dieną jau rašėme apie pagrindinius pretendentus užimti Lietuvos karaliaus sostą, dabar, artėjant Vasario 16-ąjai, skaitome keletą publikacijų, primenančių 1918 metus, kai Valstybės taryba iš 6 ar 7 kandidatų Lietuvos karaliumi išrinko Vilhelmą fon Urachą (Mindaugą II), o šalį paskelbė konstitucine monarchija.
Tiesa, sutikęs į šį sostą sėsti Radvilų nuo Biržų palikuonis, puolęs mokytis lietuvių kalbos ir net parengęs Lietuvos Konstitucijos juodraštį, nežinojo, kad pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnos ant galvos neužsidės.
Dar ir šiandien, kaip rašo istorikė ir numizmatė Violeta Rutkauskienė, niekas nežino, kur dingusios Lietuvių valdovų karūnos. 1253 m. Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi puikia Rygos auksakalių darbo karūna. Vytautas Didysis 1430 m. rugsėjo 8-ją turėjo pasipuošti puikiu Niurnbergo juvelyrų karališkuoju vainiku. Niekas nežino šių karūnų likimo.
Kodėl tuomet buvo kreiptasi pagalbos į užsienį? Pasauliui delsiant pripažinti Lietuvą, paskelbusią nepriklausomybę, tikėtasi, kad toks manevras apsaugos šalį nuo pavojaus visiems laikams atitekti Vokietijai, kuri nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ėmė reikšti pretenzijas į Lietuvą, arba, vokiečiams pralaimėjus karą, vėl pakliūti į Rusijos nagus. Lietuvai grėsė vienokia ar kitokia aneksija. Vokiečius keitė bolševikai, šiuos – lenkų okupantai.
Šiuo nepaprastai sunkiu Lietuvai metu Lietuvos taryba 1917 m. gruodžio 8 d. priėmė rezoliuciją, kuri numatė, jog „būsimajai Lietuvos valstybei [labiausiai] tinka konstitucinė paveldimoji monarchija, būtent karalija, valdoma demokratiškai parlamentiniu būdu, su katalikų dinastu“.
Vokietijos reichstago katalikų frakcijos narys Matthias Erzbergeris Berlyne viešėjusiems Šveicarijos lietuvių atstovams rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą, kuris turėjo giminystės ryšių su Biržų ir Dubingių Radvilų atšaka, valdžiusia Šiaurės ir Rytų Lietuvos žemes nuo XV a. iki 1811 m., kai Biržų pilį nupirko ir perstatė grafas Juozas Tiškevičius.
1918 m. Lietuva pradėjo slaptas derybas su pretendentu. Jau liepos 11 d. Valstybės taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, o už vokiečių karaliaus kvietimą iš 13 tarybos narių balsavo 8. Bet V. fon Urachas nespėjo susikrauti net lagaminų. Vokietijai nepripažinus Lietuvos nepriklausomybės, ir Lietuvoje kilus nepasitenkinimui Valstybės tarybos sprendimu, naujasis karalius nedrįso atvykti į Lietuvą.
Bet karą Vokietija pralaimėjo, be to čia lapkritį nuvilnijo revoliucija, nušlavusi monarchinį valdymą, ir Berlynui teko nusileisti: jis spalio 20-ąją vis dėl to pripažino nepriklausomą Lietuvą, o Valstybės taryba lapkričio 2-ąją atšaukė ankstesnį sprendimą, tą dieną priimtoje laikinojoje Konstitucijoje numačiusi šį klausimą deleguoti Steigiamajam Seimui.
Tačiau šis buvo išrinktas tik 1920-ųjų balandžio 14-15 d. ir per 29 mėnesius trukusią ypač aktyvią veiklą, ko gero, taip ir nerado laiko patvirtinti tarybos sprendimo. Kitaip sakant, Mindaugas II Lietuvos karaliumi „už akių“ teišbuvo 113 dienų… Jis mirė netrukus, 1928 m. kovą, Rapale.
Verta paklaidžioti po šios senos ir kilmingos giminės interneto svetainę Urach.de. Joje sužinosime, kad mėginto importuoti karaliaus palikuonis kunigaikštis – praktikuojantis katalikas, trijų vaikų tėvas, tarptautinių NATO misijų dalyvis, Vokietijos Bundesvero karininkas, pagal išsilavinimą girininkas.
Inigo fon Uracho šeimos pilis („schloss Lichtenstein“) stovi Vokietijos Badeno Viurtembergo žemėje, o giminei priklausančios medienos perdirbimo įmonės kontora įsikūrusi Bavarijos žemės Nyderaichbacho gyvenvietėje.
Dar ir šiandien turistams atviroje, 817 m aukštyje virš jūros lygio ant uolų pastatytoje Lichtenšteino pilyje galima pamatyti popiežiaus Benedikto XV laišką, kuriuo jis sveikina Wilhelmą tapus Lietuvos karaliumi ir keletą generolo Ericho fon Ludendorfo (Erich von Lunderorff) ir Šveicarijos valdžios susirašinėjimo laiškų, kuriuose minimas Mindaugo II išrinkimas 1918 metais. Trumpalaikį karaliavimo laikotarpį patvirtina ir įrašai kilmingųjų registruose, pavyzdžiui, Gothos almanache.
Karališkosios dinastijos, kurios valdė Lietuvą yra penkios: Mindaugo dinastija (1236 -1285), Gedimino dinastija (1285 -1440), Jogailaičių dinastija (1440 -1569), Poniatovskių (1764 -1795) ir Viurtembergų dinastija (1918).
Mindaugas I Lietuvą valdė nuo karūnavimo 1253 m. liepos 6 d. iki nužudymo po 10 metų, o V. fon Urachas antruoju menamu karaliumi teišbuvo per 100 dienų. Kiti Lietuvą valdę monarchai turėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio, o ne Lietuvos karaliaus titulus.
Tiesa, istorikai teigia, kad ir vėliau buvo mėginimų surasti Lietuvai karalių. 1931 m. kovo mėn. po 1926 m. gruodžio perversmo buvęs 14-os vyriausybės vadovas ir A.Smetonos favoritas (paskui prezidento nušalintas) A.Voldemaras rašė:
„Jau 1928 m. buvo išleista atsišaukimų, kad kariuomenė paskelbtų Smetoną Lietuvos karaliumi. Aš liepiau visus atšaukimus sunaikinti, išbarti jų autorius, o Smetonai išaiškinau, kad tokio žygio pasėka būtų vien tarptautiniais sumetimais, kad jis nebūtų nei Lietuvos karalius, nei liktų prezidentu. Jis sutiko su mano argumentais. Galimas dalykas, kad dabar norima pakartoti senas manevras. Tik ne „tautininkai“ paskelbtų Smetoną amžinu prezidentu, o jis pats turėtų tai padaryti“.
Manoma, kad toks premjero ilgesys A.Smetonai širdies gilumoje nepatiko…
Bet šiandien Lietuva vėl turi atsarginį karalių. Prieš keletą metų monarchijos šalininkų viltis atgaivinęs ir Lietuvoje viešėjęs per 50-tį perkopęs Inigo fon Urachas „Ūkininko patarėjui“ sakė:
„Visą gyvenimą ruošiausi tarnauti Lietuvos žmonėms ir būti savo senelio įpėdiniu. Jei lietuviai kada nors panorės atgaivinti monarchiją ir jiems reikės mano žinių ir patirties, esu pasirengęs priimti šią garbę kaip ir mano senelis. Tačiau tai yra ne mano, o Lietuvos žmonių sprendimas.“
Ar dabar laikas tinkamas? Gal lietuviai pasiilgo vokiškos tvarkos ir ūkio išmanymo? O gal jie rinktųsi „kietos rankos“ valdovą, koks, pavyzdžiui, buvo J.Stalinas? Demokratijos sąlygomis viskas įmanoma.
O kodėl turėtų būti kažkoks kunigas vyr. prie karaliaus kam mums tos svetimybės, turim savo Kirivių krivį turim naudotis tai kas mūsų yr pagal prigimtį, o ne svetimybes naudoti…
Jeje, geriau turėt kirvių kirvį tad gal nuo priešų ir apsigintum.
Zalieska vėl trolini 😀
Mūsų tautos senosiose tradicijose mūsų tautinio tikėjimo vadovai – KRIVIAI IR VAIDILUTĖS visais laikais buvo lietuvių tautos vienytojais ir tautos valdovų artimiausiais ir geriausiais patarėjais. Todėl būtina stiprinti ir gaivinti mūsų tautinį tikėjimą, kurti Krivių ir Vaidilučių mokyklas, kad jie gerai pasiruošę eitų į lietuvių tautą, vienydami ją, ugdydami joje dorą ir patriotizmą, tarpusavio meilę ir susiklausymą. Mūsų tauta tik Krivių ir Vaidilučių pastangomis gali susivienyti ir tapti galinga, dėl savo IŠLIKIMO ATEITIES KARTOMS.
NEPAMIRŠKIME, KAD PASAULIO ELITA JAU SENIAI SUPROJEKTAVO MAŽŲJŲ TAUTELIŲ SUNAIKINIMĄ GLOBALIZACIJOS IR PILIETIZACIJOS PROGRAMOMIS, ekonominio žlugdymo priemonėmis , kad mūsų tautiečius išvaikius iš Lietuvos mūsų tauta ištirptų didžiosiose – globaliosiose masėse.
Jeje,nebūkim babuinais ir nereiks jokio karaliaus.
Paaiškink, kaip jais nebūt, jei babuinais esame mes gime.
Bet prezidentas pas mus jau kaip karalius – nieko neveikia, tik apdovanojimus skiria ir lenkams lenkiasi…
debilizmas. geriau kosmonautas, nei karalius……
Jeje, negi fon Urachas eis lenkiškų lentelių nukabinet.Pažiūrės, kad babuinai nemoka plaktuku,laužtuvu naudotis ir pabėgs kaip Kęstutis pavoges ponų ragachina.
Karaliaus Mindaugo 1253 m. sukurtas Lietuvos valstybės tarptautinis suverenitetas kai kam sukelia isteriją, nes kaimyninės valstybės tai pasiekė vėliau. Ukrainiečių istorikas dr. Michailo Hocis (Mychajlo Hocij) yra atskleidęs, jog Mindaugo karūna yra Plocko katedroje (Lenkija).
Nereikia mums karaliaus, bet reikia kad Prezidentė pasirašytų strateginę sutartį su Vokietija, tada visi Lenkijos anti- konstituciniai reikalvimai atkris. Vokietija yra turtinga ir demokratiška. Štai kur mūsų valdžios atstovų 20-metė klaida.
Juk prieškarį tik Vokietijos ir SOvietų sąjungos palikomi atsikratėme Lenkijos visos Lietuvos užgrobimo.
Lietuvos didysis kunigaikčtis buvo renkamas bajorų sueigoje, tai nebuvo paveldima institucija. Vienintelis Mindaugas buvo užgrobęs valdžia be rinkimų, todėl po jo buvo išrinktas Traidenis ,o po Vaišvielgos Treniota ,kurie nepriklausė Mindaugo giminei. Taip pat buvo ir pas gudus Ispanijoje.Karalius kuris neitikdavo bajorams buvo nužudomas ir išrenkamas kitas.Tik katalikų bažnyčia Lietuvoje ,tai padarė paveldimu. Geriau jau garbingas renkamas prezidentas ar didysis kunigaikštis nei kažkoks paveldimas vokietis…
Žodis bajoras yra kilęs iš slaviško žodžio bojarin, o šis savo ruožtu kildinamas iš turkiškojo bojar, reiškiančio valdovo gvardijos karį. Lietuvoje bajoro tarnyba buvo karo tarnyba kunigaikščiui. Jo kariauna buvo bajorai – riteriai. Kunigaikštis buvo kilęs iš genties vado, o bajorai buvo jo kariai. Už karinę tarnybą bajorai iš kunigaikščio gaudavo valdyti didesnes ar mažesnes žemės valdas. Bajoro valda buvo nedidelė – 2-3 valstiečių kiemai ir aplink jo sodybą gyvenantys karo belaisviai – vergai. Kiemai ir karo belaisvių – vergų sodybos sudarė bajoro tėvoniją.
Pamokanti pasaka
Čipolinas
Šalį, kurioje gyvena daržovės ir vaisiai, valdo žiaurus princas (karalius, …) Citrina.
Tačiau berniukas – svogūniukas Čipolinas drauge su draugais svajoja apie laisvę ir nuoširdumą, todėl ryžtasi šalyje sukelti revoliuciją ir atkovoti teisingumą. Draugų stiprybė ir susivienijimas nugali žiaurųjį princą, Senjorą Pomidorą ir dykaduones grafienes Vyšnias.
I ir II dalys va čia
http://monstras.lt/filmai-lt/senoji-animacija/16585-cipolinas-1-2-dalis.html
gal ir nieko būtų turėti savo karalių. Juk akivaizdu, kad ndabar ei Seimas, nei Vyriausybė, nei Prezidentė negina mūsų valstybės interesų, tik visiems lankstosi ir visų atsiprašinėja. Gal karalius moralės įkvėptų, atsirastų tikroji aukštuomenė? Kultūringa, morali, išsimokslinusi… Norėčiau, kad valstybei vadovautų tokie žmonės. O kas dabar vyksta? Mums sąlygas diktuoja korumpuoti vagys, pasiruošę viską paaukti dėl savo piniginės ir įtakos.
Pasaka apie čipoliną rodo, kad karalius būna ir piktas šalies gyventojų skriaudikas.
Inigo fon Urachas atrodo labai piktas. : )
Inigo fon Urachas – nelietuviškas. : )
Bet juk …
Lietuva turi būti lietuviška laimingų žmonių bendruomenė.
Renkant prezidentus, LRS ir tarybų narius, didikus, kunigaikščius, karalius svarbiausia vadovautis ne jų kalbomis ir ne vadina “dvasiniais” dalykais (elektros ir šilumos bangų energijomis), ir ne kitų žmonių apkalbomis ar pagirimais, bet nuosekliai surašyti visus esminius jų veiksmus nuo pat gimimo, surinkti įrodymus ir juos ištirti ar tie asmenys visą savo gyvenimą pasižymėjo išskirtiniais sugebėjiamais, kokius nuveikė išskirtinius veiksmus, ar savais pinigais, ar už savo veiklą imdavo svetimus pinigus ir kitokią naudą, kaip elgėsi pavojingose situacijose, ar sirgo, kokios kokybės ir gebėjimų išsiaugino savo kūną, ar nebuvo ilgą laiką užsienyje – įtarimas, kad užverbavo gal ir apmokė kaip veikti – jei atrodo maloniu ar protingu, gal padeda – jei jam sekasi, ir t.t. Prastus sugebėjimus įrodo: jei neturi sveikatos, neturi laiko – sako užsiėmęs, jei net pinigų neturi savo veiklai, dar blogiau jei finansavosi iš kitur, jei virš 30-ies bet vis dar dirbą (nesugėbėjo greitai praturtėti, ne genijus) – samdinys, amatininkas, verslinkas, mokslinkas, pareigūnas, paskaitininkas, dvasininkas ar kt. (neskaitant turto savininkų), jei netarnavo jokios šalies kariuomenėje – neišauklėtas disciplinos, paklusnumo, pasiaukojimo, bendro veikimo, nepanaikintos pacaniškos durnystės galvoje, o jei JAUNAS ir praplikusia galva tai įrodo, kad jų smegenys perkaista todėl nusimetė plaukus, kad geriau aušintųsi. VISŲ ĮRODYMŲ DUOMENIS PAVERSTI MATEMATINIAIS VIENETAIS – kilogramais, metrais, valandomis, litais ir pan. ir sulyginus nustatyti to pretendento faktinius sugebėjimus ir faktiškai nuveiktą nesavanaudišką veiklą.
Karalius tokioje susiskaldžiusioje ir vergišku sindromu sergančioje Lietuvoje būtinai reikalingas. Karaliai visais laikais buvo turtingais ir kilmingais TIK IŠ LIETUVIŲ TARPO. Tad ir dabar turėtume rinktis tik lietuvių kilmės karalių. Gaila, kad dabartiniai milijonieriai ir oligarchai iškilo nesąžiningos veiklos dėka- tad jie ir netinkami į Lietuvos Karalystės valdovus. Tuomet reikėtų rinkti iš labiausiai išsimokslinusių ir išmintingųjų piliečių- dorai tarnavusių tautai ir siekusių Lietuvos laisvės. Karaliaus reikia dėl mūsų lietuvių tautos mažėjimo stabdymo, visų pasaulio lietuvių vienijimo, dėl protingo bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis, skiekant stiprinti mūsų šalelės ekonomiką, atkurti amžius mus maitinusį žemės ūkį. Per “laisvės” metus mūsų tauta ir valstybė prarado tiek daug energetnių ir strateginių įrengimų, tautos kurtų per pusę amžiaus, ir dėl to, kad mes neturėjome PATRIOTO – VALDOVO, o tik PATAIKŪNUS , mus nuskurdino kitataučiai ligi minimumo, tai išvaikė pusę mūsų tautiečių, kurių dauguma gavę Lietuvoje puikų išsilavinimą ir žinias, jauni ir energingi. Ar būtų PARTIOTAS – VALDOVAS LEIDĘS TAIP SAVIVALIAUTI LIETUVOS NEPASOTINAMIEMS GOBŠUOLIAMS, mokėjusiems ir TEBEMOKANTIEMS ŽEMIAUSIUS ATLYGIUS UŽ DARBĄ PASAULYJE? Tikrai ne. Ar turėjo nustoti tekėjusi nafta ir dujos , maitinusios per mūsų žemę ir ekonomiką? Ar turėjome prarasti Atominę elektrinę, Mažeikių naftą, Jūrų žvejybos ir transporto laivynus, galingiausius oro uostus Europoje? Karalius būtų padaręs viską, kad išsaugotų viską SAVO TAUTIEČIŲ GERBŪVIUI. O vergu sindromu sergantieji mūsų “politikai- užsienio samdiniai” be sąžinės griaužimo išporceliavo Lietuvos turtus, susikraudami milijonus, net milijardus.
Liūdna, kad turime menką pasirinkimą, tačiau turime. Ir tuo privalome pasinaudoti artimiausiais metais. Čia privalėtų gerai padirbėti mūsų tautinės visuomeninės organizacijos.Tik be išdavikiškos katoliksų bažnyčios pagalbininkų, tarnaujančių Lenkijai ir Vatikanui.
Jei norit sunaikinti Lietuvą – darykit ją monarchija. Asmeniškai man žodis “Respublika” mūsų šalies pavadinime lygiai tiek pat svarbus, kaip ir žodis “Lietuvos”.
Niekada nebūčiau monarchijos piliečiu. O jei kokie db… tai padarytų – priešinčiaus lygiai taip pat, kaip kad priešinasi okupantams. na, galiausiai jei situacija būtų beviltiška – tuomet atsisakyčiau monarchija tapusios Tėvynės pilietybės (ji man būtų jau nebe tėvynė) ir emigruočiau į kokią nors Respubliką.
tad, Iškauskai, apie jokias monarchijas net nedrįskit kalbėt! Tai tas pats, kad siūlytumėt Lietuvą prijungti prie kokios Baltarusijos.
ir iš viso nesuprantu, kaip Europoje vis dar išlieka kad ir simbolinės parlamentinės monarchijos. Argi britams, olandams, švedams ir kt. ne gėda? man tai nesuvokiama.
Visus, siūlančius Lietuvą padaryti monarchija laikau niekšais ir Lietuvos priešais!
Ar vadinamasis “Lietuvos monarchistų judėjimas” neturėtų būti paskelbtas antivalstybine organizacija ir jo veikla uždrausta? Juk jis siekia mūsų valstybės – Lietuvos Respublikos sunaikinimo. Ar aš klystu? manau, kad ne. Jei būtų sukurta kakokia Lietuvos “karalystė” – tai būtų nusiklastama ir tai jau būtų KITA valstybė.
Tad raginu atsakingus Lietuvos Respublikos piliečius siekti, kad Lietuvos Respublikos teisėsauga ištirtų šį atvejį ir nustatytu, ar organizacijos, pasivadinusios “Lietuvos monarchistų judėjimas” siekiai nėra antikonstituciniai ir priešiški Lietuvos Respublikai (aš manau, kad priešiški, tačiau tai turėtų ištirti Teisėsauga).
Tad tikrai nesuprantu, kodėl į tokių organizacijų veiklą žiūrima pro pirštus. Nesakau, kad jas reiktų drausti, tačiau jų siekių teisėtumą tikrai reikia ištirti.
Siūličiau į Lietuvos karalystės sostą Beržanskus. lyvis
DEJA JIS IRA PASISAUKELIS JIS NEGALI IRODYTI GIMINYSTES RYSIO SU GEDIMINAICIAIS NES JIS NET NERA ITRAUKTAS PAGAL VYRISKA LINIJA Y DNR TYRIMO KAD IS IRA PRINCAS KUNIGAIKSTIS VELSO PRINCO EDVARDO SALOJE IR NERA VYRISKA LINIJA IRA SANGUJINO TEISE YRA GEDIMINAICIU PALIKUONIS VYRISKOS LINIJOS NUO RIURIKID DINASTIJOS IR BUTVYDO PUKOVERO PALIKUONIS IR DAR JIS NETEISETAI NAUDOJA VYCIO HERBA TEKS PAREIKSTI PRETENZIJAS TEIME
PAGAL LUS SANGUJINO TESE GEDIMINAICIU PALIKUONIS GALI ISKVIESTI VON UREHA I TEISMA DEL APSISAUKELIO STATUSO IR INTELEKTUALINES TURTO VAGYSTES NES NETEISETAI NAUDOJA VYCIO HERBA
LIETUVOS KARALYSTES ASIOCIACIJA IRA NETESETA NES NETURI JURIDINIO STATUSO IR UZ VON UREHO REKLAMAVIMA KARALIUMI KURIS APSISAUKELIS IR NE PILIETIS O JI STUMIA BUTI KARALIUMI ASIOCIACIJOS LIETUVOS KARALYSTES GALI ATSIDURTI TEISME NES JIS ISKRAIPO LIETUVOS VALSTYBES ISTORIJA ISTUMDAMAS GYVUS GEDIMINAICIU PALIKUONIS NES YRA ATLIKTI DNR TYRIMAI IR IRODYMAS NENUGINCIJAMAS TAIP KAD PRETENZIJOS BUS NEMAZOS IR TEISME TEKS SUMOKETI MORALINE TURTINE ZALA PALIKUONIMS SESEZENKLIA SUMA TADA ZINOS KAIP NIEKINTI VALSTYBES ISTORIJA IR GEDIMINAICIU PALIKUONIS
KAUSIMAS VON UREHUI APSISAUKELIUI KODEL JIS PILIETIS BUDAMAS VOKETIJOS PILIECIU NEKANDIDATUOJA VOKETIJOJE REISKIA NETINKAMAS KANDIDATAS NES JO TEVAS REIHUI TARNAVO ZUDE ZMONES AR LIETUVAI TOKIO APSISAUKELIO REIKIA MONARHO
JO BULEI 100 METU DABAR GALIOJA KITOS TAISYKLES DNR TYRIMAS O NE BULE NES LIETUVOS BALSTYBEI REIKEJO KAD ISLIKT VALSTYBE TAI VOKETIJA KARIAVO KAI BAIGESI KARAS LIETUBA UREHU PASINAUDOJO DEL VALSTINGUMO ISLIKIMO IR PASIULE TAPTI KARALIUM BET DEJA JEI NELEMTA ATSISAKE TAI KAD NEBUVO KITU PRETENDENTU JEI BUTU BUVE JO NEBUTU SIULE TAPT MONARHU DABAT LU SANGUJINO TEISE GALIOJA NUO VYRISKOS LINIJO PATEIKUS DNR TYRIMA O VON UREHAS MOTERISKA JIS NEGALI TAPTI MONARHU NES PRETENZIJAS TURES VON UREHAS GEDIMINAICIU PALIKUONYS IR MORALINE TURTINE ZALA SUMOKET TURES PER TEISMA NES JIS APSISAUKELIS AVANTIURISTAS IR NE LIETUVOS PILIETIS DAR NET LIETUVISKAI NEMOKA SNEKET TEGU EGZAMINA LIETUVIU KALBOS MOKOSI IR LAIKO EGZAMINA
Grąžinti Lietuvą į karalyste ir jos karaliumi sodinti į sostą tai tik Beržanskus. lyvis