Dažniausia norovirusų plitimo priežastis – nesaugus maistas ir prasta higiena

Lietuvai neįsileidus norovirusais užkrėstų šaldytų braškių siuntos iš Kinijos,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad norovirusinė infekcija yra nemenka problema tiek Europos Sąjungoje, tiek visame  pasaulyje. Dažniausiai tarp vaikų plintančios infekcijos protrūkiai kasmet registruojami ne tik vaikų ugdymo įstaigose, bet ir socialinės globos įstaigose, kruiziniuose laivuose, taip pat jie yra susiję su maitinimo įmonių veikla.

Protrūkių priežastimi dažniausiai yra maistas. Šaldytos uogos – vienas iš norovirusų plitimo rizikos veiksnių. 2005 m. vienoje Prancūzijos mokyklų nuo šaldytų braškių užsikrėtė ir susirgo 75 vaikai. 2012 m. Vokietijoje norovirusinė infekcija išplito per Kinijoje  išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.

Lietuvoje per paskutiniuosius 5 metus kasmet buvo registruojama nuo 300 iki 700 norovirusinės infekcijos atvejų. 70 proc. susirgusiųjų sudarė vaikai iki 6 metų.

Norwalk veiksnio sukelta infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Kaip pasireiškia liga?

Norovirusinės infekcijos inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 val., vidutiniškai apie 33 val. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vėmimu dažniau skundžiasi vaikai nei suaugusieji. Gali būti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Apie pusę ligonių gali karščiuoti. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24-60 val. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad apie 30 proc. užsikrėtusiųjų liga kliniškai nepasireiškia. Tačiau besimptomių viruso nešiotojų vaidmuo infekcijos plitime nėra gerai žinomas.

Infekcijos plitimo epidemiologija

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo makroorganizmo imlumo. Norovirusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: šalčiui ir kaitinimui iki 60 laipsnių.

Paprastai virusai išsiskiria su išmatomis. Sergantysis norovirusine infekcija virusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo.

Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu. Maistas gali būti užkrėstas ir pirminiu būdu. Kiautiniai moliuskai (austrės) gali būti užkrėstos jų augimo vietose. Kitas maistas (braškės, avietės, salotos) gali būti užterštas prieš tiekimą į rinką ir neretai yra išplitusių tarptautinių protrūkių priežastis.

Rekomenduojamos profilaktikos priemonės
 
Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – saugaus maisto ir vandens tiekimas vartotojams. Rekomenduojamos šios priemonės, sumažinančios riziką užsikrėsti:

• Dažnai plauti rankas, ypatinagi pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą.

• Prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus.

• Kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais tirpalais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis.

• Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru.

• Patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą – apsaugoti šeimos narius nuo rizikos užsikrėsti.

• Asmenys, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose, turintys žarnyno funkcijos sutrikimų neturėtų tvarkyti maisto ligos metu ir dar 3 dienas po paskutinės viduriavimo dienos.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro pranešimas