Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)

Aldona Paulauskienė, www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva
2013-01-05 18:02:41
7
2013 metai paskelbti tarmių metais
Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.
Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Bet, kaip iš būsenos gauti rezultatą, tikriausiai nemokėtų paaiškinti ir pats teksto autorius. Be to, kodėl būtent mums turėtų būti lengva versti, kai visiems šis darbas sunkus?

Kirčiavimas taip pat daro lietuvių kalbą išskirtinę, skambančią, ritmingą, labai tinkančią eiliuotam tekstui. Gaila, kad šiuolaikinei poezijai pasidarė nereikalinga kirčiu paremta eilėdara. Rašoma bet kas ir bet kaip, o literatūros kritikai ieško tokios poezijos pirmapradžių šaknų net už kalbos ribų ir randa… Maironio metai! Jo eilėraščius daug kas mokame atmintinai, dainuojame jo eilių žodžiais sukurtas prasmingas dainas. Mūsų, bent jau vyresniųjų, atmintis iki gyvenimo galo išlaikys Baranausko, Mykolaičio-Putino, Nėries, Aisčio, Brazdžionio, Marcinkevičiaus ir daugelio kitų poetų dvasingus ir skambius posmus. O dabar, klausydamasi poezijos pavasario eilių, neįsidėmėjau nė vieno eilėraščio, kurį norėčiau išmokti.

Daug ko galima išmokti: išmokstama egzotiškiausių kalbų, o štai norminio lietuvių kalbos kirčiavimo aiškiai nenorima mokytis, nors pagal vidurinės mokyklos programą privaloma; yra ir retorikos kursas, bet tiek kirčiavimui, tiek retorikai reikia praktikos. Man atrodo, kad dabartinėje mokykloje per mažai mokiniai kalba auditorijai. Užduotys dažniausiai atliekamos raštu, naudojantis įvairiais testais.

Kad jau niekas Lietuvoje nemokėtų taisyklingai kirčiuoti ir gražiai kalbėti, negalima pasakyti. Kirčiuokime taip, kaip žurnalistai, skaitantys žinias per radiją ir televiziją (per visus kanalus). Ir jau būsime šį tą pasiekę. Viena kita klaidelė dėl gimtosios tarmės įtakos – menka bėda. Ypač pavyzdinga LRT televizijos pageidavimų koncertų vedėjos Reginos Jokubauskaitės kalba. Ne tik kirčiavimas ir taisyklinga tartis jos kalbą daro malonią, bet ir kalbėjimo kultūra. Jokubauskaitė banaliausius sveikinamuosius tekstus perskaito taip, kad jie per daug nekliūva klausytojams. Pagaliau galima užsukti ir į TV 3 „Beatos virtuvę“. Taisyklingiausia kalba, o Beata jau seniai gyvena kitos kalbos aplinkoje. Poetas Kazys Bradūnas po daugelio metų sugrįžo į Lietuvą, išlaikęs net savo tarmės melodiją, o ir abu Amerikoje užaugę jo vaikai pavyzdingai kalba lietuviškai. Taigi naudinga pastudijuoti, ko reikia, kad ir emigravęs lietuvis sugebėtų išlaikyti taisyklingą kalbą.

Seime taip pat yra pavyzdingai kalbančių žmonių, ypač šiuo atžvilgiu pažymėtina Česlovo Juršėno kalba. Kodėl tai netampa pavyzdžiu kitiems? Klausydamasi rinkimų agitacijos, baisėjausi kalbos ir debatų kultūra. Kalbėta ir apie švietimo reformą, krepšelius, mokinių maitinimą, pavėžėjimą į mokyklas, bet visai negirdėjau, kad būtų buvę susirūpinta humanitariniais mokslais, tautine mokykla, ugdančia meilę savo žemei ir žmonėms. Be humanitarinės kultūros, doros, patriotizmo ir pasiaukojimo negalima sukurti ir materialinės gerovės, negalima panaikinti gobšumo, korupcijos, narkomanijos, alkoholizmo, prostitucijos ir kitų blogybių.

Lietuvai garbės nedaro ir miestų iškabų, parašytų ir girdimų reklamų kalba. Pavyzdžiui, dažnai reklamuojamas viešbutis Europa royale (nežinau, kodėl ne Karališkoji Europa). Kokia kalba parašyta ir kaip skaityti? Prancūziškai turėtų būti Europe royale, bet nereikėtų tarti e (e muette „nebylė“), angliškai Europe royal. Anglai ir prancūzai taria ne taip, kaip rašo, o lietuviai reklamuoja šį viešbutį skaitydami paraidžiui. Tik-riausiai čia kažin kokia mišrainė (iš lietuvių, prancūzų ir anglų kalbų, nes prie pavadinimo dar yra užrašas hotel), tokia pati mišrainė, kaip ir skelbime Aprangos 2 hand namai vietoj Dėvėti drabužiai (Antakalnio 51). Trakų gatvėje, be iškabos YURGA, galima perskaityti ir daugiau keistų užrašų: Rudens CHAI meniu. Cappuccino tik 4 lt. Išeini iš šios gatvelės į Pylimo gatvę ir sustoji prieš kadaise buvusį gražų kino pastatą. Išterliotas jisai nuo pamatų iki paties stogo, o aukštai ant sienos metalinėmis raidėmis parašytas žodis LIETUVA. Su skaudama širdimi pagalvoji, kodėl niekam tai nekliūva? Juk čia pats miesto centras, šia gatve ir svečių pas mus atvažiuoja! Kodėl net metalo vagims neparūpo šį pavadinimą nudraskyti. O gal iš tikrųjų tokia jau Lietuva, kad ir kalbininkams, ir miesto valdžiai vis tiek, kas, kaip ir kur užrašyta, kas ir kaip balsu skaitoma.

Turėdama galvoje agresyvų ir intensyvų svetimos kalbos ir kultūros veržimąsi į Lietuvą, manyčiau, kad ne tarmes gaivinti dabar svarbiausia, o būtina gelbėti bendrinę valstybinę lietuvių kalbą, kurią dar turime. Liaudies išmintis sako: netekęs galvos, plaukų neapgailestausi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
  2. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  3. A. Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  4. 2013 metai paskelbti tarmių metais
  5. 2013 Tarmių metais kalbėsime penkiolika patarmių ir šimtu šnektų
  6. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  7. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  8. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  9. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  10. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  11. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  12. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  13. V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais
  14. B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
  15. IT specialistams sulietuvinti terminai skamba kaip anekdotas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Birutė says:
    12 metų ago

    Patys kalbininkai, ar pasirodymui, kad yra labai svarbūs, ar iš tuštybės, laiko įsikibę, kad vietovardžių pavadinimuose turi būti pakeistos raidės. Kam “nulūš liežuvis”, jei tars Alunta, Likunčiai (kaimas Utenos- Zarasų rajonuose- sovietai padalino dviems rajonams) ar Plongė. Sovietmečiu Likunčiai tapo Likančiais, manėm, kad nepriklausomoj Lietuvoj susigrąžinsim savo kaimo pavadinimą, surinkom parašus, bet Smetonienė nė girdėt, nė matyt mūsų prašymų nenori, nors pavadinimas kilo nuo žodžio “likučiai”, bet kalbininkams tai atrodo, kad tarmiškai. Kiek girdėjau, aluntiškiai irgi rinko parašus. Kam tada dar tyčiotis- tarmių metai, jei tarmių bijoma, kaip raupsuotų.

    Atsakyti
  2. Birutė says:
    12 metų ago

    Jei “un” keičiama į “an”, tai kodėl ne Plangė, ne Babrangas?

    Atsakyti
  3. virgilijus says:
    12 metų ago

    apgailėtina padėtis Lietuvoje saugant tarmes. Tarmės, tai mūsų turtas, kuris jau jau bus negrąžinamai prarastas. Gyvenau Norvegijoje, su pavydu žiūrėjau, kaip saugomos, globojamos tarmės.
    Jei išdrįstate pasakyti, kad …nebūtina saugoti tarmes, verčiau tausokime bendrinę kalbą…. Tai gal jau tuo pačiu paskelbkite, kad ir regionų tautinius rūbus suniveliuokim į vieną tautinį rūbą….
    Gaila, apmaudu, skaudu

    Atsakyti
  4. Jonas says:
    12 metų ago

    Ačiū gerbiamai A.Paulauskienei už straipsnį. Linkiu jums ištvermės keliant visas tas blogybes, kurios menkina mūsų kalbą.

    Atsakyti
  5. Steksė says:
    12 metų ago

    Puikus straipsnis, geros komentaruose mintys. Manau absoliuti dauguma norėtume girdėti ir rašyti savo miestelių, miestų, geografinių objektų pavadinimus tarmiškai, kaip vadinami nuo seno, o ne bendrine kalba. Pavyzdžiui visada buvo tik Plongė, Telšė, Skouds, Palonga, Švėntuojė, Mažeikē, Raseinē, Platelē, Rėitavs, Gromblē, Varkalē, Kulē, Alsiedē, Žemaitiu Kalvarėjė, Salontā ir tt., bet ne tokiais pavadinimais, kaip jie buvo pradėti rašyti sovietmečiu ir tęsiama iki šiol.

    Kita vertus mes bent rašydami komentarus, kas dar mokame savo tarmes, galėtume komentuoti tarmiškai. Pats tai norėčiau, deja savo cieksų, arba naujoviškai – vilniškių tarmės apart paskirų žodžių nepamenu.

    Žemiau, žemaičių dounininkų patarme nukopijuotas eilėraštis:

    GĖRDĖNIS Aleksėndra

    Sēstont Albertou

    Kriuok a joukēs – metā maun kap žaltē,
    I nemačīs čė ne kriuoksėna, ne jouks.
    Tik apsižvalgē – vėiziek: jau plaukā baltė
    Kap cėdabros, kap tapaliu pouks.
    Ruoduos, kū tik buvuom mažė vākā –
    Tuokėi mīlemė i tuokėi poikė…
    Muotineliau! Vakar, tiktā vakar
    Lakstiem, laigiem paopēs kap zoikē.
    Ruoduos, nesenē vėsā palėkuom vīrā
    I nušuokuom muotinā nu skraita.
    Jaunīstelė, dielkuo to nuvītā,
    Dielkuo praliekē ir išnīkā tėik greit?
    Dā tebspind pastuogie mūsa dalgē,
    Dā i žumbis untā suvės naus,
    Jug i sieklu pūdīmā išalkõ
    Zars kap špuokā rudini nerėmaus.
    Šauk dar atsisoktė i tėi kalnelē,
    Nu katrū pakėltė i tuolėi liektė taisēs.
    Tėkrā šauk!.. Bet negriaudinkēs – nerēk:
    Tiktā dėbėsis ir akminis nesēst.

    Tad saugokime tarmes, jos labai gražios, saugokime jas taip, kaip saugo tautos vakarų Europoje. Anglijoje yra įprasta kalbėti kiekvieno regiono tarme, tad pasekime jų geru pavyzdžiu taip Lietuvoje. Tarmes propoguoti galėtų pati valstybė ir kalbininkai per darželius, mokyklas. Mūsų tarmės tai jau išnykusių baltų kalbų likučiai, kuriomis kalbėjo mūsų protėviai iki tol, kol vėliau perėjome prie dominavusios aukštaičių ir dar vėliau pagal ją sunormintos vakarų aukštaičių tarmės bendrinio varianto – dabartinės lietuvių kalbos.

    Atsakyti
  6. Teresė says:
    12 metų ago

    Gerai, jums, žemaičiai, kad išsaugojot savo tarme, o kas daryt man, suvalkietei, jei mano tarme kalba radijos diktorei ir televiziju pranesejai. Mokykloj juokdavosi jai sakydavai mėdis, važėvo, kėlias. Taip ir išmokino, ir neliko tarmės. Nieka s nesako stuba, šlebė, skarvada ir kitus žodžiu nes jie nelietuviįki. Suvalkijoj tarmes neliko.

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    12 metų ago

    Pats laiką vaikystėje leidau pas Bočiu kaime Žemaitijoje,tai puiku buvo. Sugrįžęs į Klaipėdą rokoudavaus žemaitišką, ir kon tei kontaple munęs nesupront,čydeijas iš moneis ?! Apentas…. .aplinkui vien rusai ir lietuviai ir jų vaikai. Tad lėkdavau kaiman ir per žiemos atostogas,su vietinias vaikais puikiai leisdavome laiką-slėniuose,pelkėse,miškuose,naktimis vėžiaudami,maudydamiesi ežere ir vietos prūduose su pilko ir švelnaus molio čiuožyklomis ir “purvo voniomis” bėgdami nuo žąsų ir valgydami širšių medų,rudenį; riešutaudami,uogaudami,grybaudami…. pas kitą bočių “gilus “vienkiemis prie Latvijos sienos. Laikė begale ūkio:arkliai,telyčios ,karvės,veršiukai,buliai,avys,vištos kiaulės,30 šeimų bičių. Kaip spėdavo viską apeit? Žinoma man buvo ką veikt:,). Bėgdavau slėptis į mišką kai mėsčionys Tėveliai atvažiuodavo manęs “pasiimti”. Sėdėdavau miške ir laukdavau kol vakare išvažiuodavo,taip ten man patiko,o ką reiškia vaikui naktiniai pajodinėjimai po žvaigždėtu dangumi,miško takeliais, o vasaros pabaigoje dar 150 rublių duodavo. Poilsis ir dar netikėtas uždarbis- milijonierius! Nuklydau į prisiminimus. Dovanokit. Tėvelis savo noru ir mano paragintas su mamyte kartu pradėjo rašyti žemaitiškų žodžių žodyną(kiek dar prisimena). Tad per šventas ar šiaip žaidžiame žaidimą-KON TA ZNUOČI-ėja”Ką tai reiškia?”. Taip, labai reikia pasišventusių,kurie degte degtų troškimu ir tuo uždegtu kitus. ….. suprantu,kad laukti nedera,bet be vidinės ugnies toli nenueisi,todėl tik ir esame….vaikai toli,šeimos išardytos,žmonės prislėgti,tuštybėmis maitinami,bet atsigavimas su kiekvienais metais vis labiau jaučiamas! Viskas tik gerą

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Paragių dvaras | papile.lt nuotr.

Bus tvarkoma Lazdynų Pelėdos tėviškės dvaro sodyba

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai