Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Išleidžiamas pirmasis metų ženklas, skirtas Žemaičių krikštui paminėti

www.alkas.lt
2013 01 04 11:46
11
Išleidžiamas pirmasis metų ženklas, skirtas Žemaičių krikštui paminėti

Sausio 5 d., ateinantį šeštadienį, apyvartoje pasirodys jau pirmasis šių metų pašto ženklas. Naujasis pašto ženklas bus skirtas paminėti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-ąsias metines.

Pirmąjį šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas. Pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.

Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios freskos „Lietuvos krikštas“ fragmentas.

Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti LDK prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko nepakrikštyta. Jogailos ir Vytauto iniciatyva žemaičių krikštas buvo pradėtas tik 1413 m., o baigtas 1417 m., įsteigiant Žemaičių vyskupystę.

Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Kelionės metu buvo pakrikštyti keli tūkstančiai žemaičių.

Pabaigti žemaičių krikštijimo misijos 1417 m. į kraštą atvyko Konstanco bažnytinio susirinkimo legatai – Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras. Jie įsteigė Žemaičių vyskupystę su centru

Medininkuose (dabar – Varniai) ir paskyrė pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Vytauto iniciatyva Varniuose buvo pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia.

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Varniuose.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paaiškėjo kitų metų pašto ženklų kūrėjai
  2. Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. karolis says:
    8 m. ago

    geriau patylesiu.

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Gerai pastebėkit, ženkle pavaizduoto budelio (nužudytojo garbinime adepto) žvilgsnis žudantis, o rankogaliai – kruvini.
    Ženklas šaukte šaukia pragaištį.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Ar dažnai Jums vaidenasi?

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Nuo žmių krikščionių nesibaigiantys kryžiaus žygiai – nesibaigiantys ?

        Atsakyti
  3. Gintautė says:
    8 m. ago

    Ką gi čia minėt?,,, pralaimėjimą, pažeminimą?

    Atsakyti
  4. Juozas Prasauskas says:
    8 m. ago

    Šiaip tai simboliškai Lietuva gavo Popiežiaus globą ,kuri prilygintina krikštui visų baltų genčių,kada 1251m popiežius Inocentius IV pakėlė visą Lietuvos valstybę į karalystės rangą ,o BALTAI-esame viena tauta…ten Bulėje popiežius rašo,kad suteikia karalystės rangą toms žemėms kurios dabar priklauso ir toms kurias Lietuva užims ateityje.Žemaičių gentys lyg ir priklausė Mindaugui,bet tuomet nebuvo intensyvių santykių tarp miestų-tvirtovių…Ordinas nebuvo valstybė,bet karinis-kovinis vienetas slapta pasamdytas Lenkijos pulti baltų gentį prūsus,neva krikštijimo tikslu,o iš kitos pusės Lenkija vedė dvigubą politiką-kalbėjo apie gerų santykių siekimą ir uniją…Ordinas nebuvo ir grynai vokiškas-tik vokietakalbis ir rinko valkatas iš visos Europos ,kurie buvo silpni krikščionys ir gebėjo tik prastai kariauti-knecht-vok.yra tarnas ,tik riter-jau karys,ponas-todėl mūšiuose žuvusius skaičiuodavo tik riterius,o knechtus kaip kada…Manau ,geriausia ir yra remiantis šia data atkurti Lietuvos Karalystę…J.PR.Lietuva pirmiausia.~~~~

    Atsakyti
  5. Mindaugas says:
    8 m. ago

    Lietuvos krikštas turi ir gerąją ir blogąją pusę.Geroji pusė yra tai,kad krikščionybė skelbė ir skelbia aukštesnę moralę,negu pagonybė.Blogoji pusė yra tai,kad Lietuvos krikštytojams-lenkams-pavyko daliai lietuvių įpūsti į galvas nesamonę,kad lietuviškumą neva neįmanoma suderinti su krikščionybe,todėl lietuviams drauge su krikščionybe reikia perimti ir lenkišką kultūrą.Kokios buvo tokios lenkų nekrikščioniškos politikos pasekmės,žinome visi.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    8 m. ago

    Dėl teigimo, kad krikščionybė skleidė aukštesnę moralę negu pagonybė, tai dar didelis klausimas. Juk patys kryžiuočių metraščiai yra pasakę, kad lietuviai, prūsai yra patys “žmogiškiausi žmonės”, bėda tik ta, kad jie yra netikėlai, nekrikštai…
    Lenkai po Lietuvos krikšto, išguidami lietuvių kalbą, pasinaudojo baltų pasaulėžiūra ir ištikimybe jos tiesoms. Pagal ją viena ar kita kalba (tauta) buvo laikoma atitinkamo gentinio (tautinio) Dievo reiškimusi duodant savo kalbą ir taip darant tautą savo vaikais. Žodžiu, atskira gentimi (tauta) buvo tampa tik per atskiros nuo kitų kalbos turėjimą, o kalba buvo supantama prigimtiniu, rūšiniu genties (tautos) dalyku, požymiu, Dievo duodamu.
    Lietuvių ir lenkų kalbos buvo skirtingos, vadinasi buvo suprantama, kad ir jų Dievai yra skirtingi. Taigi, keičiant tikėjimą, kartu turėjo būti keičiama ir bendavimo tarpusavyje ir su Dievu, meldimosis jam kalba. Iš čia priėmus lenkų tikėjimą (taip buvo suprantamas krikštijimasis) ir radosi suvokimas, kad lenkų Dievas lietuviškai nesupranta, būtina tiek tarpusavyje kalbėtis, tiek melstis lenkiškai.
    Tai toks buvo natūroje dar netapusių veidmainiais pakrikštytų lietuvių lenkinimo mechanizmas…

    Atsakyti
  7. Amelija says:
    8 m. ago

    Sausio 6 d. visose Žemaitijos bažnyčiose tikintieji atnaujino krikšto įžadus ir pradėjo švęsti 600 metų Žemaičių žemės krikšto jubiliejų.
    Sueina 600 metų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas drauge su Lenkijos karaliumi Jogaila, prieš tai pergalingai laimėję Žalgirio mūšį, Kaune sėdo į nediduką laivelį ir plaukdami Nemunu, paskui Dubysa, pasiekę Žemaitijos glūdumą, uoliai ėmė kviesti pagonybę išpažįstančius žemaičius krikštytis. Vakar susirinkusiesiems į Telšių katedrą šį faktą paskelbė Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jis pabrėžė, kad ragindami krikštytis to meto didžiūnai žemaičiams dovanojo tikrąją – vidinę – laisvę.
    Anot į susirinkusius tikinčiuosius prabilusio vyskupo J.Borutos, neretai pasigirsta balsų, tvirtinančių, kokie mieli, taikūs gamtos vaikai esą buvo paskutiniai Europos pagonys žemaičiai, lenkęsi Perkūnui ir garbinę žalčius, kaip šią idilę išblaškęs Vytauto ir Jogailos iniciatyva pradėtas krikštas. “Deja, taip manančiuosius turiu nuliūdinti”, – tikino vyskupas ir pacitavo Livonijos kronikų įrašus, kuriuose teigiama, kad pagonys žemaičiai buvę “svetimų žemių grobikai, užkariautų vyrų, moterų ir vaikų skerdikai”. Vyskupas pabrėžė, kad apie tai byloja ne tik Livonijos kronikos, bet ir iškilusis istorikas žemaitis Simonas Daukantas.
    Vyskupas J.Boruta pasidžiaugė, kad po ketverius metus trukusio žemaičių krikšto 1417-aisiais pavyko įkurti Žemaičių vyskupiją su centru Varniuose ir jau tinkamai atsiduoti Viešpačiui. Jis tvirtino, kad įsteigus Žemaičių vyskupiją išsipildė Kristaus pasakyti žodžiai, kuriais šis ragino Jo vaikais padaryti visų tautų žmones juos krikštijant. “Džiaugiuosi, kad žemaičiai per visus šešis amžius išlaikė palaimingą ištikimybę tikėjimui”, – sakė vyskupas J.Boruta.
    Šventojo Sosto Kunigų kongregacijos sekretorius C.M.Iruzubieta perdavė ypatingus popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus.
    Į žemaičių krikšto jubiliejų atvykęs Šventojo Sosto Kunigų kongregacijos sekretorius Celso Morga Iruzubieta perdavė ypatingus Šventojo Tėvo Benedikto XVI sveikinimus. Žvilgtelėjęs į laikrodį svečias pabrėžė, kad tuo metu, kai Telšiuose buvo aukojamos šv. Mišios, Benediktas XVI aukojo šv. Mišias Vatikane, popiežius įšventino keturis naujus vyskupus. C.M.Iruzubieta pabrėžė, kad krikštas – neįkainojama dovana, kuria žemaičiai buvo apdovanoti prieš 600 metų. Jis kvietė žemaičius, tiek šimtmečių buvusius krikščionimis, šiais jubiliejaus metais dar labiau sustiprinti tikėjimą ir įsipareigoti krikščioniškam gyvenimui visa atnaujinančioje meilėje.
    Į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą susirinkę žmonės tvirtino labai šventiškai ir stipriai išgyvenantys žemaičių krikšto jubiliejų. Ateitininkė Jurgita sakė nuolat pagalvojanti apie savo protėvius, prieš 600 metų pasiryžusius priimti krikštą ir šia malone apdovanojusius ją. “Tikrai esu be galo dėkinga savo protėviams už tai, kad aš – ne pagonė, o krikščionė”, – sakė Jurgita. Mažo sūnelio tėvai Rima ir Giedrius tikino neabejojantys, kad žemaičių krikštas svarbus ne tik žemaičiams, visai Lietuvai, bet ir visai Europai. “Krikštas – tai Jėzaus, kuris yra pati meilė, priėmimas. Tad neabejoju, kad krikštas mums atnešė meilę”, – sakė Rima.
    “Lietuvos žinios”

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 m. ago

      Amelija šį kartą padarė viena nuodėme mažiau,- bent nurodė iš kur perspausdino jai mielą straipsnį, nes prieš tai buvo apsivogusi, čia viršuje esantį pagrindinį straipsnį buvo beleidimo paėmusi iš ,,15Min” ir be nuorodos į šaltinį atspausdinusi kaip savo komentarą prie kito straipsnio apie pašto ženklų leidimą 2013m.

      Atsakyti
      • Amelija says:
        8 m. ago

        Klystate, tai buvo viešai išplatinta ELTOS informacija, patalpinta laisvai prieinamame (be registracijos) puslapyje. Vagystėmis neužsiimu, gal pamiršau nurodyti šaltinį, bet tai ne nuodėmė, o žiopla klaida.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

2020 12 26
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)

2020 12 23
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)

2020 12 21
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)

2020 12 08
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)

2020 12 03
Šventiniuose pašto ženkluose – vaikystės prisiminimai apie Kalėdų laukimą

Šventiniuose pašto ženkluose – vaikystės prisiminimai apie Kalėdų laukimą

2020 11 27
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau
  • Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1179; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1075; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 885; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 764; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 578; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

by daiva
2021 02 16
0
post.lt nuotr.

Vasario 16 d. minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų...

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 31
3
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes jau paskutinį kartą kalbėsimės apie Kęstučio laikus su istorike Inga Baranauskiene, knygos „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Virginija apie Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
Kitas straipsnis
Fosilija akmenyje | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Akmenės rajone galima kurti Juros periodo parką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai