Ateinančiais metais apyvartoje pasirodysiančius pašto ženklus kurs 11 dailininkų. Iš viso kitąmet bus išleisti 25 pašto ženklai, praneša „Lietuvos paštas“.
Baigiantis metams skelbiami kitais metais pašto ženklus kursiantys autoriai. Iš viso 2013 m. pašto ženklus kurs 11 dailininkų: 4 pašto ženklus sukurs dailininkas Mindaugas Gribauskas, po 2 – Indrė Ratkevičiūtė, Eglė Jakutavičiūtė, Tomas Dragūnas, Eglė Ratkutė, Aušrelė Ratkevičienė, po 1 – Evelina Paukštytė, Rolandas Grigaravičius, Vilius Bručas ir Laima Matuzonytė. Dailininkė Greta Gruzdaitytė sukurs pašto ženklų bloką ir du pašto ženklus, skirtus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams.
Dailininkų susidomėjimo labiausiai sulaukė šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Lietuvos raudonajai knygai, Kinų Naujiesiems metams, Lietuvos tautinei olimpiadai, technikos paminklams skirtos pašto ženklų temos. Šiomis temomis komisijai buvo pateikta daugiausia pašto ženklų projektų.
Tiesa, žinomi dar ne visų kitais metais išleidžiamų pašto ženklų autoriai. Pakartotinai bus skelbiamas konkursas pašto ženklams „Lietuvos kariuomenės uniformos“, „Kauno arkikatedrai bazilikai – 600 metų“ ir „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų“ iliustruoti bei ženklintų atvirukų konkursas tema „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.
Pašto ženklų kūrimo konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis. Pirmos vietos nugalėtojams už sukurtą vieną pašto ženklą atiteko 1 000 litų, antros vietos – 750, trečios – 450 litų premijos. Geriausio dviejų pašto ženklų serijos ar pašto bloko su trimis pašto ženklais projekto autoriui įteikta 1 500 litų premija. Antrosios vietos laimėtojui skirta 1 000 litų, trečiosios – 750 litų premija.
Ženklintų atvirukų pirmosios vietos laimėtojui atiteks 1 500 litų premija, – 1 000 litų, trečiosios – 750 litų.
Pašto ženklų konkurso nugalėtojus rinko speciali komisija, kurią sudarė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.
Susiję straipsniai:
- Į apyvartą išleidžiami du nauji pašto ženklai
- Puntuko akmuo papuoš ir pašto ženklą
- Pašto ženkluose – Lietuvos miestų herbai
- Naujuose pašto ženkluose – Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatai
- Lietuvos paštas vėl laukia vaikų piešinių
- Klaipėdos centriniame pašte – paroda „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu“
- Lietuvos paštas perka „Snoro“ mažmeninį tinklą
Pirmasis metų ženklas – Žemaičių krikštui
2013-01-03
Pirmasis šių metų pašto ženklas apyvartoje pasirodys jau šį šeštadienį, sausio 5 dieną. Naujasis pašto ženklas bus skirtas paminėti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-ąsias metines.
Pirmąjį šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas. Pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.
Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios Włodzimierzo Tetmajerio freskos „Lietuvos krikštas“ fragmentas.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti LDK prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko nepakrikštyta. Jogailos ir Vytauto iniciatyva žemaičių krikštas buvo pradėtas tik 1413 m., o baigtas 1417 m., įsteigiant Žemaičių vyskupystę.
Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Kelionės metu buvo pakrikštyti keli tūkstančiai žemaičių.
Pabaigti žemaičių krikštijimo misijos 1417 m. į kraštą atvyko Konstanco bažnytinio susirinkimo legatai – Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras. Jie įsteigė Žemaičių vyskupystę su centru Medininkuose (dabar – Varniai) ir paskyrė pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Vytauto iniciatyva Varniuose buvo pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia.
Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Varniuose.
Čia gi katalikai išplovė pinigus iš tų 45 milijonų vlstybės biudžeto lėšų skirtų prievartinio žemaičių krikšto jubiliejui. Aferistai katalikai programos pinigais išleido ženklą, kuris nenumatytas jubiliejaus minėjimo programos įgyvendinimo priemonių plane. Ačiū poniai Amelijai už pastabumą, jos žinutę persiūsiu programos priemonių plano įgyvendinimo priežiūros grupei, kad pinigų plovikus patrauktų atsakomybėn.
Ir dar klausimas ponia Amelija , ar turite leidimą iš tinklaraščio “15 min” perkelti jų straipsnį apie pašto ženklą į “Alką”, žodis žodin, raidė raidėn, kaip savo komentarą? O gal tai tiesiog katalikiška vagystė?
Amelija:”Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti LDK prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko nepakrikštyta.”
Deja,tai neišsipildę Vytauto ir Jogailos norai:vietoje lietuviškos kultūros priartinimo prie Vakarų Europos kultūros vyko lenkiškos kultūros importas į Lietuvą.Mums,kaip lietuviams,šis skirtumas yra esminis:lietuviui tapti aukštos kultūros lietuviu-garbinga,o tapti lenku-išdavikiška ir gėdinga.