Hepatitas A ir jo prevencijos priemonės

Hepatito A virusas paplitęs beveik visame pasaulyje, dažniau besivystančiose šalyse. Šiemet, po 12 metų pertraukos stebimas staigus sergamumo hepatitu A padidėjimas Vilniuje. Ankstesni hepatito A protrūkiai kitose Europos šalyse (tarp jų – Estijoje, Latvijoje) rodo, kad mažo sergamumo laikotarpiu padidėja imlių žmonių dalis ir tai sudaro palankias sąlygas hepatito A virusui plisti. 2012 metais Lietuvoje registruoti 59 hepatito A atvejai, didžioji dauguma jų – Vilniaus mieste. Didesnė dalis susirgusiųjų buvo vaikai ir jauno amžiaus suaugusieji, dalis jų – gyvenantys uždaruose kolektyvuose ar bendruomenėse. Liga dažniau nustatyta mokyklinio amžiaus vaikams.

Hepatitas A yra užkrečiama kepenų liga, kurią sukelia hepatito A virusas. Liga pasireiškia nuo beveik besimptomių iki sunkių ligos formų. Hepatito A virusas išsiskiria su sergančio žmogaus išmatomis, perduodamas per neplautas rankas, taip pat gali plisti per vandenį, maistą. Užsikrėsti hepatito A virusu galima ir homoseksualinio kontakto metu ar vartojant intraveninius narkotikus. Hepatito A virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai tuo tarpu pirmieji ligos požymiai atsiranda vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai viruso išskyrimas į aplinką tęsiasi apie 3 savaites.

Ligos klinikiniai reiškiniai priklauso nuo ligonio amžiaus. Apie 90 proc. vaikų iki 6 metų amžiaus būdinga besimptomė ligos eiga. Beveik pusei vyresnių vaikų ir 70–80 proc. suaugusiųjų ligos požymiai gali būti: karščiavimas, nuovargis, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, skausmas dešinėje pašonėje, patamsėjęs šlapimas bei gelta. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki pusės metų. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, kurios gali pereiti į lėtinį hepatitą.

Hepatito A virusai yra atsparūs išorės aplinkos veiksniams, šalčio, aukštos temperatūros poveikiui, išdžiūvimui ir kt. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau.

Centro specialistai informuoja, kad išvengtume hepatito A labai svarbus yra asmens higienos taisyklių laikymasis. Kitaip hepatitą A galima vadinti „nešvarių rankų liga“, todėl būtina atidžiai plauti rankas šiltu vandeniu su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, vaikų maitinimą ar prieš maisto tvarkymą. Reikėtų nepamiršti rankų higienos pabendravus su gyvūnais, po darbų lauke ir kiekvieną kartą, kai rankos susiteršia ligonio ar gyvūno ekskretais ar sekretais. Ne mažiau svarbu pasirinkti saugų maistą ir vandenį. Rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių. Keliaujant į kitas šalis patariama gerti tik virintą arba kitoje taroje fasuotą vandenį. Nevartokite ledo gabaliukų, jei nesate įsitikinę, kad jie pagaminti iš švaraus vandens.

Viena iš efektyviausių hepatito A profilaktikos priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2–4 savaičių įskiepijus pirmą vakcinos dozę. Antra dozė skiepijama praėjus 6–12 mėn. po pirmosios. Pasiskiepijus sukuriama ilgalaikė apsauga ne mažiau kaip 10 metų. Persirgus hepatitu A susidaro ilgalaikis imunitetas, antrą kartą šia liga nesergama. Nuo hepatito A rekomenduojama skiepytis keliautojams, vaikams lankantiems vaikų ugdymo įstaigas, asmenims susijusiems su profesine hepatito A rizika ir kitiems asmenims, kuriems yra didesnė rizika užsikrėsti bei susirgti hepatitu A.