EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus

Trečiadienį Europos Parlamente sakydamas metinę kalbą, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (José Manuel Barroso) teigė, kad ES ateityje turi tapti „nacionalinių valstybių federacija“, ir pasiūlė parengti naują ES sutartį, kuri tai įteisintų.

Ž.M. Barozu pasiūlė pateikti visuomenei svarstyti tokios sutarties projektą iki 2014 m. Europos Parlamento rinkimų. Pabrėžęs šių rinkimų svarbą, jis kvietė stiprinti Europos Parlamento vaidmenį bei europines politines partijas. Komisijos pirmininkas informavo apie šiandien pateiktus svarstyti europinių politinių partijų reglamento pakeitimus, pagal kuriuos jos galės siūlyti Europos Komisijos pirmininko kandidatūrą.

Savo ruožtu Ž.M. Barozu ragino „nepalikti abejonių dėl ES nedalomumo bei euro negrįžtamumo“. Kalbėdamas apie Graikiją jis teigė, jog „lemiamas momentas“ bus ateinantis ruduo: „jei Graikija vykdys savo įsipareigojimus – ji turėtų likti euro zonoje“.

Ž.M. Barozu taip pat pažadėjo artimiausiu metu pateikti svarstyti teisės aktų projektus, skirtus stiprinti Europos Centrinio Banko priežiūros galias bei įsteigti Europos bankininkystės instituciją. Jo teigimu, tai bus „pirmasis žingsnis bankininkystės sąjungos link“. Kartu Komisijos pirmininkas pabrėžė, jog stipresnė ekonominė ir fiskalinė sąjunga turi būti paremta glaudesne politine sąjunga, kuri palaipsniui turėtų virsti Europos federacija.

EP pareiškia susirūpinimą dėl Kaliningrado srities militarizacijos

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje apie ES užsienio politiką Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą „dėl pernelyg didelės pastarojo meto Kaliningrado srities militarizacijos, dėl kurios didėja nesaugumas ES teritorijoje“. Savo ruožtu apgailestaujama, kad Rytų partnerystės šalyse „nepadaryta beveik jokios pažangos“ stiprinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.

ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas gali būti pasirašytas ir ratifikuotas tik tuo atveju, jei Ukraina gerbs mažumų teisės ir įtvirtins teisinę valstybę, stiprindama ją užtikrinančių institucijų stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, rodydama pagarbą opozicijos teisėms ir nustodama ją persekioti, sakoma rezoliucijoje. EP ragina Ukrainos parlamentą pakeisti dar nuo sovietinių laikų galiojantį baudžiamąjį kodeksą ir panaikinti baudžiamąsias sankcijas valstybės valdininkams už jų politinius veiksmus.

EP pažymi, jog „negali būti pasiekta pažanga ES ir Baltarusijos dialoge, kol nebus paleisti ir reabilituoti visi politiniai kaliniai“. Santykių su Baltarusijos valdžios institucijomis palaikymas priklausys nuo pažangos pagarbos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisėms srityse, sakoma rezoliucijoje.

Europarlamentarai susirūpinę pagarbos teisinei valstybei, pliuralistinei demokratijai ir žmogaus teisėms Rusijoje stoka. Jie smerkia nuolatinį opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bauginimą, užpuldinėjimą ir areštus, taip pat neseniai priimtą įstatymą dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo ir vis didesnį spaudimą laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai. Teisinės valstybės principo stiprinimas visose Rusijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant ekonomiką, yra būtinas siekiant plėtoti tikrą ES ir Rusijos partnerystę, pažymima rezoliucijoje. Naujas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas turi būti susietas su Rusijos pažanga žmogaus teisių, teisinės valstybės ir pliuralistinės demokratijos srityse, priduria europarlamentarai.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams bei Taryba raginamos dirbti kartu su Rusija ir Kinija siekiant įveikti skirtumus, taip pat ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, dėl padėties Sirijoje vertinimo, siekiant nutraukti smurtą, išvengti pilietinio karo ir surasti ilgalaikį taikų sprendimą šioje šalyje.

EP mano, kad norint sustiprinti ES įtaką pasaulyje nepakanka darnių Sąjungos politikų, veikėjų ir institucijų veiksmų – būtina turėti ir užsienio politikos strateginę koncepciją, paremtą reikiamais ištekliais.

Rezoliucijai pritarė 511 EP narių, nepritarė 73, o susilaikė 78.

EP priėmė direktyva užtikrins būtiniausias teises nusikaltimų aukoms

Trečiadienį Europos Parlamento patvirtinta direktyva leis užtikrinti, kad nusikaltimų aukoms visoje ES būtų suteiktos būtiniausios teisės – tokios kaip psichologinė bei teisinė pagalba, taip pat vertimas policijos apklausose bei teismo posėdžiuose.

Kasmet apie 75 mln. žmonių ES tampa nusikaltimų aukomis. Jei tai įvyksta užsienyje, nukentėjusiems dažnai kyla kultūrinių, kalbinių ir teisinių sunkumų. Direktyvoje, kuriai pritarė 611 EP narių, nepritarė 9, o susilaikė 13, pažymima, kad nukentėjusiems nuo bet kokio nusikaltimo ES šalyje turi būti suteiktos tos pačios pagrindinės teisės baudžiamajame procese. Su jais turi būti elgiamasi pagarbiai ir oriai, jie turi būti apsaugoti nuo pakartotinių nusikaltimų, taip pat turėti galimybę pasinaudoti teisingumo, žalos kompensavimo bei paramos aukoms sistemomis.

Kaip įmanoma greičiau po nusikaltimo turės būti įvertinta, kokių specifinių apsaugos poreikių turi nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo amžių, lytį, religiją ar lytinę orientaciją, taip pat nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes. Toks vertinimas turės būti keliskart pakartotas baudžiamojo proceso metu, atsižvelgiant į besikeičiančią nukentėjusiojo situaciją.

ES šalys taip pat turės užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir kurį laiką po jo nukentėjusieji ir jų šeimos nariai turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis pagalbos tarnybų paslaugomis – tokiomis kaip skubi medicininė pagalba įvykus traumai, psichologinė pagalba bei teisinė konsultacija. Ypatingų poreikių turinčioms nusikaltimų aukoms, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir artimųjų smurto, taip pat vaikams turės būti teikiama tikslinė parama.

Nukentėjusieji turės būti informuojami apie jų teises jiems suprantama kalba (žodžiu arba raštu). Nukentėjusiems užsieniečiams taip pat turės būti užtikrintas nemokamas vertimas policijos apklausose bei teismo posėdžiuose.

Dėl šios direktyvos jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turi formaliai jai pritarti. ES valstybės turės perkelti jos nuostatas į savo teisę per trejus metus. Danijoje ji nebus taikoma.