Vilniaus visuomenės sveikatos centras įspėja, kad vasaros metu daugėja susirgimų salmonelioze. Per pirmąjį š. m. pusmetį užregistruoti 125 šios ligos atvejai. Vien per liepos mėnesį sostinėje kilo du salmoneliozės protrūkiai, kurių metu susirgo 30 žmonių. Šios ligos diagnozė patvirtinta 21 ligoniui.
Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad abiejuose salmoneliozės židiniuose ligos priežastimi galėjo būti namuose pagamintas tortas ir ledai. Juos gaminant buvo naudojami žali vištų kiaušiniai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistus neramina, kad jau antrasis salmoneliozės protrūkis kyla maistui naudojant parduotuvėje pirktus vištų kiaušinius.
Salmoneliozė yra viena dažniausiai per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai. Ligos sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Infekcijos šaltiniu taip pat gali būti sergantis salmonelioze žmogus. Dažniausi šios infekcijos plitimo rizikos veiksniai yra kiaušiniai, vištiena ir jos produktai. Iš žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių pagaminti konditerijos gaminiai yra vienas svarbiausių salmoneliozę sukeliančių veiksnių.
Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12–72 val. Liga prasideda ūmiai salmoneliozei tipiška klinika: pykinimu, vėmimu, skausmais duobutėje, viduriavimu vandeningomis išmatomis, karščiavimu iki 38–39°C, šaltkrėčiu, šleikštuliu, troškuliu, raumenų, kaulų skausmais. Laiku pradėjus gydyti, ligos prognozė – gera. Salmoneliozė ypač pavojinga kūdikiams, retais atvejais pasitaiko ir mirties atvejų.
Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, didesnį pavojų kelia kiaušinių salmonelėmis vidaus, o ne lukšto tarša. Maisto produktai, gaminami iš salmonelėmis užkrėstų, termiškai neapdorotų kiaušinių, gali būti pavojingi žmonių sveikatai. Grėsmę kelia ne tik nepakankamai iškepti ar išvirti kiaušiniai, bet ir netinkamai karščiu apdoroti mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai, pyragėliai su mėsa. Tokiu atveju jų įdaras lieka pusiau žalias, todėl salmonelės bei jų toksinai ne tik nespėja žūti, bet gali dar ir pasidauginti.
Ruošiant maistą, reikėtų prisiminti, kad salmonelės neatsparios karščiui. Esant 80° C temperatūrai jos žūva per 10 minučių; 20–40° C temperatūroje, skystuose arba drėgnuose produktuose salmonėlės gausiai dauginasi, nepakeisdamos nei šių produktų išvaizdos, nei skonio. Būtina žinoti, kad šios infekcijos sukėlėjai išgyvena ir žemoje temperatūroje. Atitirpintuose maisto produktuose jos atgauna aktyvumą ir pradeda daugintis.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras primena pagrindines profilaktikos priemones, mažinančias riziką susirgti salmonelioze:
- Gyvūninį maistą vartoti tik tinkamai apdorotą karščiu.
- Šaldytuve maistą laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitais maisto produktais, o skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą
- Sušaldytą vištieną ar kitą mėsą reikia atitirpinti šaldytuve.
- Vištieną bei kitą mėsą prieš gaminant būtina nuplauti.
- Peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos, vištienos dorojimo, reikia kruopščiai nuplauti, kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos.
- Prieš valgį, prieš maisto ruošimą, ruošiant maistą kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis būtina plauti rankas.
- Perkant kiaušinius, visada atkreipti dėmesį į jų realizavimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos).
- Kiaušinius virti ne mažiau kaip 5 minutes, o kepti iš abiejų pusių taip, kad trynys neliktų skystas.
- Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.
- Nelaikyti maisto kambario temperatūroje, kad jame nesidaugintų ligas sukeliančios bakterijos.
- Nelaikyti išvirtų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje.
- Vengti tortų, ledų ir pyragaičių, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad šie patarimai padės gyventojams prisiminti pagrindinius maisto ruošimo higienos reikalavimus ir pagelbės apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo salmonelioze.
