Liepos 6–8 d. Vilnius skambės nuo jaunų balsų – į sostinėje vyksiančią Moksleivių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietuva“ sugužės per 20 tūkstančių jaunųjų dainininkų ir šokėjų iš visos Lietuvos.
Šventiniai renginiai prasidės jau liepos 4 d. Seimo rūmuose 13 val. bus atidaryta moksleivių dailės darbų paroda. Liepos 5-osios popietę sostinę drebins pučiamųjų orkestrų paradas. Muzikantai gros ir žygiuos Rotušės aikšte ir Gedimino prospektu iki Mindaugo paminklo.
Liepos 6-ąją – Valstybės dieną jaunieji muzikantai nuo ankstyvo ryto žadins sostinę. Senamiesčio gatvėse vyks folkloro kolektyvų pasirodymai, kurie įsilies į valstybinės šventės renginius. 19 val. Vingio parke nuskambės pirmieji Dainų dienos akordai, ir šventė baigsis aukšta gaida. Valstybės dienos proga 21 val. šventės dalyviai, žiūrovai, svečiai drauge su visa Lietuva vienu metu sugiedos Tautinę giesmę.
Liepos 7-ąją 19 val. Vilniaus „Siemens“ arenoje Šokių šventėje „Laiko vaikai“ suksis jaunieji šokėjai. Liepos 8 d. 22 val. Kalnų parke ansamblių vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino“ užbaigs septintąją Moksleivių dainų šventę.
„Moksleivių dainų šventė 2012“ – naujas kūrybos etapas jos istoriniame kelyje, nauja tradicijos spalva, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Šią šventę rengiame su gerokai mažesniu biudžetu, negu buvo planuota, tačiau tai neturės įtakos jos programai, trukmei ar mūsų galimybėms priimti visus – per 20 tūkstančių dainininkų, šokėjų ir muzikantų. Dėkoju menininkams ir mokytojams, mokykloms ir savivaldybėms – visiems sutelkus jėgas vėl gimsta nuostabi moksleivių šventė. Mūsų dėmesys – gausios žiūrovų auditorijos bus geriausias tradicijas puoselėjančių vaikų įvertinimas ir paskatinimas.“
Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja nuo 1924 m. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų šventės buvo pripažintos šedevru, vertu įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Lietuvos moksleivių dainų šventės rengiamos nuo 1964 m. Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas įsitikinęs, kad be jaunimo švenčių nebus ir suaugusiųjų dainų švenčių
Nacionalinė dainų ir šokių šventimo tradicija yra tautinio kultūrinio identiteto išraiška, besiremianti masiniu meno mėgėjų – choristų, šokėjų ir muzikantų – judėjimu. „Įdomu, kad nors Lietuvoje gyventojų mažėja, šokančių ir dainuojančių procentiškai net daugėja“, – pastebėjo R. Kondrotas.
Nacionalinės dainų ir šokių šventės – unikalus reiškinys, išlaikęs tradicijas Baltijos šalyse. Pilietiniu ir politiniu požiūriu dainų ir šokių šventės visada buvo tarsi slaptas ginklas nacionaliniam identitetui palaikyti ir nepriklausomybės siekiams ginti. Tai, kad trijų Baltijos šalių nepriklausomybė buvo atkurta „dainuojančios revoliucijos“ keliu, yra ir dainų švenčių pasėtos pasaulėjautos nuopelnas.
