Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

Kaip Austrijoje buvo pastatyta ir nepaleista Zventendorfo atominė elektrinė

www.alkas.lt
2012 06 22 13:07
4
Zventendorfo AE | „Reuters“ nuotr.

Zventendorfo AE | „Reuters“ nuotr.

Zventendorfo AE | „Reuters“ nuotr.
Zventendorfo AE | „Reuters“ nuotr.

Šiemet sukanka 24 metai, kai Austrija visuotiniu referendumu atsisakė atominės energijos savo šalyje, nepaleidę pilnai pastatytos Zventendorfo atominės elektrinės. Ši istorija neprarado aktualumo ir šiandien, 2012-ųjų Lietuvoje.

Heinzas Stockingeris – Prancūzijos civilizacijos dėstytojas, antibranduolinės organizacijos PLAGE narys ir dalyvauja Austrijos antibranduoliniame judėjime nuo 1977 m.  Specialus fondas už Ateities kartas 2011 m. Berlyne įteikė jam „Ateities be atomo“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. Šis kuklios inteligentiškos išvaizdos vyriškis visai nepanašus į aršų antibranduolinio judėjimo aktyvistą. Išraiškingas ir nuoseklus pasakojimas atskleidė daug įdomių detalių, iš kurių galėtų pasimokyti bet kurios šalies atominės energijos priešininkai.

Kaip viskas prasidėjo

Austrijos energetikai pradėjo svarstyti apie atominės elektrinės (AE) statybą XX a. 7 deš. Tuomet įsiplieskė atominės energijos priešininkų protestai, įgavę platesnį mastą nuo 1969 m. Galutinė vieta AE statybai buvo parinkta 1971 m. Zventendorfo miestelyje, prie Dunojaus upės, apie 35 km į vakarus nuo sostinės Vienos. Vietos parinkimą lėmė, kad reikėjo daug vandens reaktoriaus veikimui ir didelio energijos vartotojo netoliese. Buvo pasirinktas „Siemens“ gamybos BWR (verdančio vandens) 692 MW reaktorius, tuo metu Vakarų proatominės propagandos reklamuotas kaip saugiausias. Tačiau Austrijos mokslininkai ir ekspertai įvertino šį reaktorių kaip nepakankamai saugų: dėl įvairių rizikos faktorių, dėl galimų avarijų tikimybės, dėl neišsprendžiamų radioaktyvių atliekų problemų.

Zventendorfo gyventojai surinko 900 parašų prieš AE statybą ir norėjo juos įteikti galutinio posėdžio, kuriame buvo patvirtinta statybos vieta, dalyviams. Sprendimą uždarame posėdyje priėmė meras ir miestelio taryba. Slaptoji policija tiesiog išmetė žmogų gyventojų peticija ir su parašais lauk iš pastato, kuriame vyko posėdis.

Tuo metu Vakaruose dar nebuvo jokių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, viskas vyko už uždarų durų, politikų ir administracijos sprendimu. Panašiai kaip pas mus dabar, nors minėtas procedūras bei įstatymus jau turime.

Įvykių raida

Taigi, statybos prasidėjo, ir tęsėsi iki 1978 m. Visą tą laiką atominės energijos priešininkai aktyviai protestavo prieš šią statybą. Tartum šernai kniso duobę po atominės elektrinės pamatais, ruošdami jai kapą. Vienas iš pagrindinių žaliųjų reikalavimų buvo referendumas dėl atominės elektrinės paleidimo. Statybai einant į pabaigą, šis reikalavimas stiprėjo ir griežtėjo.

Austrijos tuometinė valdančioji dauguma (socialdemokratai) su kancleriu Bruno Kreisky priešakyje, remiami pramonės, profsąjungų ir verslo, ilgai spyriojosi ir nesutiko skelbti referendumo dėl atominės elektrinės paleidimo. Jie buvo nuoseklūs atominės energetikos šalininkai, tradiciniais argumentais dėl ekonomikos, darbo vietų ir šaliai reikalingos elektros energijos rėmę savo poziciją. Kas gi juos privertė pakeisti savo nuostatas?

Referendumo siekis

Projekte dalyvaujančios energetinės kompanijos, pritariant valdžiai, slėpė nuo visuomenės AE statybos techninius, ekonominius nesklandumus, kurių tikrai netrūko. Žiniasklaida stengėsi apie tai informuoti. Visuomenės aktyvistai nuolat kėlė argumentus dėl didžiausių atominės energijos pavojų ir trūkumų.

Vienas iš svarbių klausimų valdžiai – kur bus dedamas panaudotas branduolinis kuras? Valdžios pareigūnai ir energetikos kompanija GKT, būsima AE šeimininkė, iš kailio nėrėsi, ieškodami vietos būsimoms radioaktyvioms atliekoms.

Buvo pateikiamos versijos, kad atliekos bus išgabentos į Iraną, Egiptą ir net į komunistinę Tarybų Sąjungą. Nei musulmonų fundamentalistų valdomas Iranas, nei tuometinis pasaulinio komunizmo bastionas TSRS neatrodė patrauklios ar patikimos vietos branduolinėms atliekoms. Versijos žlugo viena po kitos ir žiniasklaida tiesiog gardžiavosi šiomis skandalingomis nesąmonėmis.

Austrijos valdžia pasižadėjo neatvežti ir neužkrauti kuro į atominę elektrinę, kol ji nebus pastatyta ir gavusi valdžios bei branduolinio saugumo ekspertų palaiminimus.

Tačiau 1978 m. sausį žalieji sužinojo, kad branduolinis kuras jau keliauja iš Vokietijos į Austriją. Kilo didžiulis skandalas, kuro gabenimas buvo sustabdytas. Žiniasklaida trimitavo kaip socdemai apsimelavo, šie prarado dalį savo politinių dividendų. Tuo netruko pasinaudoti opozicija, ypač krikdemai, kurie patys buvo už atominę energiją, tačiau veržėsi į valdžią ir stengėsi išnaudoti priešininkų klaidas. Jie spaudė valdančiąją daugumą skelbti referendumą dėl AE paleidimo.

Galų gale socialdemokratai su kancleriu, lydimi su AE statyba susijusių skandalų, praradę dalį visuomenės pasitikėjimo, pasidavė ir sutiko. Kancleris B. Kreisky 1978 m. birželio mėn. paskelbė referendumo datą: 1978 m. lapkričio 1 d.

Referendumas

Pagal galiojančius įstatymus Austrijoje referendumo rezultatai yra privalomi. Dėl referendumo paskelbimo šalyje sprendžia Parlamentas (realiai – jo valdančioji dauguma). Prieš referendumo paskelbimą visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad tik 20–25 % visuomenės pasisako prieš Zventendorfo AE paleidimą. 55–60 % piliečių buvo įtikinti AE reikalingumu. Dalis buvo neapsisprendusių ar nežinančių.

Per keturis mėnesius nuo 1978 m. birželio iki lapkričio, žalieji ir kiti AE priešininkai sugebėjo pakeisti dalies visuomenės nuomonę. Piliečių balsavimui buvo pateiktas klausimas: „Ar Zventendorfo atominė elektrinė turi būti paleista ar ne?“. Pati elektrinė jau buvo pastatyta.

Referendumo rezultatai labai nustebino netgi jo iniciatorius. Pergalė buvo iškovota labai nežymia balsų dauguma: 50,47 % rinkėjų (1,606,308 ) balsavo prieš Zventendorfo AE paleidimą, o 49,5 % (1,576,839 rinkėjų) balsavo už.

1978 m. gruodžio mėn. Austrijos Nacionalinė Asamblėja referendumo rezultatus paskelbė Austrijos federaliniu įstatymu „Austrijos branduolinio uždraudimo aktu“, kuris skelbė, kad įrenginiai, skirti branduolinei reakcijai, negali būti statomi Austrijoje. Jei pastatyti, šie įrenginiai negali būti paleisti veikti. Nuo tada Austrija tapo nebranduoline valstybe. Zventendorfo AE niekada nebuvo paleista veikti.

Kaip tai pavyko?

Pasak H. Stockingerio, tam buvo daug priežasčių: valdančiosios socdemų daugumos klaidos, AE statybos nesklandumai ir trūkumai, visuomenės nuomonės keitimasis dėl tikros informacijos apie AE slėpimą, aktyvi AE priešininkų veikla. Jis taip pat įsitikinęs, kad kitas svarbus įvykis taip pat neabejotinai paveikė referendumo rezultatus. Dešimt dienų prieš referendumą vienas didžiausių Austrijos savaitraščių „PROFI 2“ išspausdino dvidešimties metų senumo oficialią federalinės vyriausybės studiją apie AE statybos aikštelės parinkimo geologinę situaciją. Austrijos visuomenė apie šią studiją nieko nežinojo.

Laikraštis patalpino lentelę su mokslininkų išvadomis, kur visos geologiškai tinkamos vietos buvo suskirstytos į keturias kategorijas: nuo geriausios, vidutinės, prastos iki visiškai netinkamos. Zventendorfo AE, pasirodo, buvo pastatyta visiškai tam netinkamoje geologinėje vietoje. Tradiciškai vietos parinkimą lėmė ne nešališki moksliniai, o ekonominiai argumentai – vanduo iš Dunojaus reaktoriaus aušinimo sistemai, ir Viena pašonėje, kaip didelis energijos vartotojas.

Pasak H. Stockingerio, niekas negalvojo, kad taip galėtų būti. Net aršiausi žalieji manė, kad AE statoma 1 ar 2 kategorijos aikštelėje. O pasirodo… Kilo didžiausias skandalas, kuris neabejotinai paveikė gyventojų nuomones ir referendumo rezultatus.

Žaliųjų ir kitų visuomenės grupių veikla

H. Stockingeris visuomenės aktyvistus apibūdino kaip atsakingus įsipareigojusius žmones, kurie nuosekliai vykdė savo kampaniją, ir, skirtingai nuo politikų, neapsimelavo, todėl galų gale įgijo didesnį visuomenės ir žiniasklaidos pasitikėjimą.

Prasidėjus protesto kampanijoms, susikūrė daug mažų grupelių šalies miestuose ir miesteliuose. Visuomeninių organizacijų aktyvistai kiekvieną šeštadienį pastatydavo informacinius stendus visuose didesniuose Austrijos miestuose, stotyse, viešose vietose, dalindavo praeiviams informacinius lapelius. Aktyvistai labiau ieškojo kontaktų su žmonėmis, dirbo su visuomene daugiau, negu su spauda. Ir tai galų gale paveikė visuomenę, tuo pačiu ir politikus, kitus įtakingus žmones. Jie nebegalėjo ignoruoti to kas vyksta.

Žiniasklaida iš pradžių nenorėjo įsileisti informacijos iš visuomenininkų, nepasitikėjo jais. Pasak mano pašnekovo, pradžioje spauda buvo tartum didelė skelbimų lenta, agituojanti už šviesų branduolinį rytojų. Aišku, buvo visokių straipsnių, už ir prieš, gerų ir blogų. Kai pradėjo vienas po kito lįsti skandalai, apsimelavo socdemai, pasikeitė ir spaudos požiūris. Žurnalistai ir leidėjai įvertino žaliųjų argumentaciją, kampanijos motyvus.

Katalikų ir protestantų bažnyčios rėmė visuomenės protestus. Tiesa, ne dvasininkai, bet įvairios krikščioniškos organizacijos. Žaliųjų aktyvistai, mokslininkai važinėdavo į parapijų bendruomenių ar organizacijų susitikimus, ir skaitė paskaitas, dalyvavo diskusijose. Oficialioji bažnyčia tiesiog netrukdė tiems susitikimams.

Vėliau susikūrė daug įvairių antibranduolinių grupių: artistai prieš Zventendorfo AE, inžinieriai, mokslininkai, gydytojai, mokytojai, motinos, kt. Tos organizacijos taip ir vadinosi „tokie ir tokie prieš Zventendorfo AE“.

Visuomeninis antibranduolinis judėjimas Austrijoje sugebėjo atsilaikyti pagundai ir neprisišliejo nei prie vieno politinio sparno. Buvo ir kairuoliškų, ir dešinių pažiūrų aktyvistų, ir kraštutinių pažiūrų žmonių, kartais vykdavo trintis. Tačiau pagrindinė dalis, mąstantys kertiniai žmonės sugebėjo išlaikyti nepriklausomą politinę laikyseną ir buvo susikoncentravę atominės energijos problemoms, o ne politikai. Aktyvistams buvo klijuojamos komunistų, KGB ir Maskvos agentų arba fašistų, nacių etiketės (kaip tai pažįstama, tiesa?). Etiketės neprilipo, Austrijos piliečiai nusprendė kaip jiems atrodė svarbiau. Politikams teko pripažinti šiuos rezultatus.

Austrija – nebranduolinė valstybė

Šiuo metu Austrija yra viena labiausiai prieš atominę energetiką nusistačiusi Europos Sąjungos šalis, viena iš Europos Nebranduolinių šalių koalicijos iniciatorių. Austrijoje aktyviai vystoma atsinaujinanti energetika, diegiamos efektyvios energijos taupymo priemonės, statomi labai mažai energijos šildymui ir elektrai sunaudojantys namai.
Šiandien Zventendorfo AE naudojama tiekti atsarginėms dalims į to paties dizaino veikiančias Vokietijos AE ir personalo mokymams. Elektrinė nuomojama filmų, TV laidų, fotosesijų kūrimui, organizuojamos ekskursijos. 2009 m. čia įrengtos saulės baterijos energija aprūpina greta esantį miestelį.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. suomis says:
    9 m. ago

    Tikėkimės, kad lietuviai nebus durnesni už austrus. Ir taip pat pasisakys prieš ir nepasiduos valdžios durninimui.

    Atsakyti
  2. ruta says:
    9 m. ago

    Musu mentalitetas yra vergu , mes priprate tarnauti , patarnauti …Neprate mes kovoti uz savo isitikinimus , na , neduota .Yra kelios desimtys ir viskas , nes kai buvome taikiame mitinge Vilniuje tikejomes , kad bus gausybe pilieciu , bet , deja . Matomai savo asmenine gerove tautieciams yra prioritetine .Savo , provincijos miestelyje , pakalbine viena kita pazystama supratome , pilieciai bijo represiju , tai yra prarasti darba , na ir naivus tikejimas , kad ateis ‘geras caras’ ir sutvarkys korupcija , valdininku izuluma ir amoraluma …
    Ne , brangieji , niekas neateis ir vietoj jusu nesutvarkys Lietuvos .
    Tik mes visi , kartu galime padaryti teigiamus pokicius !

    Atsakyti
  3. Elenytė says:
    9 m. ago

    Jei tokios industrinės šalys kaip Austrija, Vokietija sugeba ar ryžtasi sugebėti apsieiti be atominių elektrinių, tai ko gi bijoti Lietuvai? Kam mums reikia bombos, kuri bet kada gali sprogti ir mus galutinai išnaikinti? Saugių atominių elektrinių NĖRA. Jei japonai nepasistatė sau saugios elektrinės, tai kodėl turime tikėti, kad mums tokią pastatys? Yra iš ko mokytis, tai ir mokykimės, diekime tų šalių (Austrijos, Vokietijos) patirtį. Galvokime ne apie politikų gerovę, bet apie save ir savo valstybės, savo vaikų galėjimą gyventi nepavojingoje Lietuvoje.

    Atsakyti
  4. Pranas says:
    12 mėn. ago

    Negalima taip sakyti ateitis be atomo, reikia sakyti ateitis be urano, plutonio branduolinės energetikos. Juk vietoje urano ir plutonio galima naudoti torį jis yra daug mažiau radioaktyvus. Jo nereikia tiek tankiai keisti, kaip urano. Torio yra daugiau negu urano. Ir kaip tada su termobranduoline energija? Juk tai būtų didelė labai švari, saugi žalioji branduolinė energija. Juk atsisakius iškastinio kuro kuris kada nors baigsis ir neišvengiamai brangs. Atsiras didelė pastovios generacijos spraga, kurios saulės ir vėjo energija dėl nepastovumo tikrai neužpildys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

2021 02 04
Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui

2020 10 15
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus (video)

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus (video)

2020 09 18
„Iš savo varpinės“: Naujoji Rusijos Konstitucija. Ko „nepastebėjo“ apžvalgininkai (video)

„Iš savo varpinės“: Naujoji Rusijos Konstitucija. Ko „nepastebėjo“ apžvalgininkai (video)

2020 07 10
Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

S. Plungė. Astravas – didžiausias atkurtos Lietuvos užsienio politikos „pravalas“, ir kodėl turime gerai suprasti jo šaknis?

2019 10 11
Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimas | lrp.lt nuotr.

Latvija – ypatinga Lietuvos kaimyninė šalis

2019 10 03
Kaunas ketina surengti referendumą: rajono žmonėms siūlys prisijungti prie miesto

Kaunas ketina surengti referendumą: rajono žmonėms siūlys prisijungti prie miesto

2019 09 11
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

2019 05 25
Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra

2019 05 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06
Mokytoja su mokiniais | A.Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

2021 03 06
am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“
  • Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui
  • Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1285; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1217; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 934; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 547; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

by daiva
2021 03 04
1
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenėje kilusios aštrios diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą parodė, kad abi pusės – UŽ ir PRIEŠ – turi savo nuomonę...

Skaityti toliau

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 04
4
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 4 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, Seimo narius ir Seimo frakcijas bei Lietuvos katalikų bažnyčią,...

Skaityti toliau

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 15
13
Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr. Šią savaitę Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO) nacionaliniams...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Žemyna apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kasinėjant Bernardinų sodą, rastas XVII amžiaus Vilniaus kvartalas (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai