
Birželio 1 dieną, Alantos dvaras jau trečią kartą pakvies sutikti vasaroti į savo dvarą-vilą parvykstantį poną Tadeušą.
Praeitą rudenį, baigiantis vasarai, dvare jam buvo surengtas įspūdingas renginys, į kurį buvo susirinkę ponai iš praeitų amžių, tiksliau sakant, muziejininkai ir jų bičiuliai, įsijautę į laiko dvasią, buvo persikūniję į praėjusių laikotarpių veikėjus ir išlydėjo poną žiemai į Nicą.
Molėtų krašto muziejus kartu su Lietuvos Muzikos sąjungos prezidente kompozitore Audrone Žigaityte-Nekrošiene šią vasarą Alantoje surengs keletą tradicinių dvarų kultūrą gaivinančių renginių. Senasis Alantos dvaro savininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis šiame dvare tik vasarodavo, o šaltąjį metą praleisdavo kur nors Italijos Pietuose ar Prancūzijos Rivjeroje. Be šių dviejų – pono pasitikimo birželio 1 d. ir išlydėjimo rugsėjo 14 d. – renginių visus ketinama sukviesti ir į „Aluntos dvaro nakties muzikos“ vakarą rugpjūčio 14 d..
Pono Tadeušo vaidmenyje Alantos dvare jau ne antrą kartą pasirodys žinomas teatro ir kino aktorius Remigijus Vilkaitis. Jo karietą dvaro kieme pasitiks dabartinis dvaro savininkas dvaro prievaizdas Vladas Pusvaškis su svečiais iš aplinkinių dvarų.]
Kadangi Alantos dvaro ponas Tadeušas Pac-Pomarnackis buvo aistringas kolekcininkas, rengėjai paruošė jam netikėtą staigmeną: Dalios ir Gintaro Gruodžių asmeninės tapybos kolekcijos „Iš Bikuškio dvaro“ parodą. Tiesa, ponai Gruodžiai aistringais kolekcininkais bei menų rėmėjais ir mecenatais tapo maždaug prieš dvidešimt metų. Tikimės, kad mūsų ponui bus įdomu pasižiūrėt, kokie paveikslai kabo tose pačiose jo menėse, kokie svečiai susirinko jo pasitikt.
Bikuškio dvaras, esantis kaimyniniame Utenos raj., grąžintas D. ir G. Gruodžiams 1996 m. Visą gyvenimą domėjęsi menais, jie surengė per 30 plenerų, kuriuose dalyvavo apie 300 tapytojų. Už kultūrines iniciatyvas Gruodžiai buvo apdovanoti Šv. Kristoforo statulėle, Dalia Gruodienė priimta į Dailininkų sąjungą Garbės nare. Abu sutuoktiniai yra veiklūs Lietuvos dvarų ir pilių sąjungos nariai. Ši sąjunga jungia privačių ir valstybinių dvarų valdytojus (apie 40 dvarų), siekia atstatyt dvarus bei puoselėti kultūrines tradicijas. Tą dieną šią sąjungą atstovaus jos prezidentas Arūnas Svitojus. Dalia ir Gintaras pristatys nacionalinės, valstybinių premijų laureatų bei kitų žymiausių šiuolaikinių tapytojų darbus. Anksčiausiai (1988 m.) įsigytas šios kolekcijos darbas V. Antanavičiaus „Siluetai“. Naujausi darbai kolekciją papildė 2012 m.
Archeologai Albinas Kuncevičius ir Rimvydas Laužikas pasidalins žiniomis apie kunigaikščius Radvilas.
Neseniai išleistoje keturių autorių: prof. dr. Albino Kuncevičiaus, doc. dr. Rimvydo Laužiko, Indrės Rutkauskaitės ir Ramūno Šmigelsko,– knygoje „Radvilų rūmai Dubingiuose“ buvo išsamiai pristatytas vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Radvilų dvaras ir rūmai Dubingiuose (2005–2010 m. archeologiniai tyrinėjimai).
Viena iš knygos dalių „Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare XVI–XVIII amžiuje“ yra skirta dvaro kasdienybei. Ši knygos dalis bus pristatoma tą dieną veiksiančiame Dvaro restorane. Pristatymo metu bus skirtas dėmesys ir Radvilų maistui bei valgymo kultūrai, patiekalus gamins Alantos technologijų ir verslo mokyklos virtuvės meistrai pagal 1682 m. istorinės virtuvės paslaptis, kurių negalėtų atskleist joks istorikas ir joks virėjas, mėgindami tai padaryt pavieniui. Patiekalų galima bus ne tiki paragaut, bet ir užsisakyt.
Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis džiaugiasi, kad Alantą ir jos apylinkės atranda ir domisi vis daugiau smalsuolių. Dvaras yra tam puikiai pritaikytas, iš Vilniaus atvažiuojama per vieną valandą, Atvykę iš tolėliau į mūsų renginį, svečiai galės ramiai pernakvoti mokyklos viešbutyje ir šeštadienį pasižvalgyt po apylinkes.
Alantos dvaro pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Astikų laikus. 1598–1828 m. priklausė Radviloms. Šiemet bus minimas 500 metų jubiliejus nuo LDK didiko, Abiejų Tautų respublikos valstybės ir karinio veikėjo, reformacijos platintojo ir globėjo Mikalojaus Radvilo Rudojo gimimo, ir 400 metų jubiliejus nuo jo provaikaičio, LDK didiko didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kristupo Jonušo Radvilos XI. Todėl renginyje dalyvaus Biržų krašto muziejus „Sėla„ atstovai, kurie įkūnys kunigaikščių personažus.
Prieš 200 metų pro Alantą ritosi reikšmingi istorijos įvykiai, čia traukėsi rusų armija ir žygiavo prancūzų armija į Rusijos gilumą. Nuo Daugpilio traukėsi generolo Vitgenšteino vadovaujama Rusijos kariuomenė, o ją sekė prancūzų II korpusas vadovaujamas maršalo Udino. Susikovęs su rusais prie Ukmergės, šis korpusas traukė paskui atsitraukiančius rusus per Alantą, Uteną, Zarasus, Breslaują Polocko link. Per Molėtus tada žygiavo III prancūzų korpusas, vadovaujamas maršalo Nėjaus. Rusijos armija degino naikino visas maisto ir pašarų atsargas, kad prancūzai nepasinaudotų. Prancūzai, nors ir būdami savo sąjungininkų krašte, irgi plėšė dvarus ir kaimus. Dvarininkai iš savo dvarų bėgo į didesnius miestus, o valstiečiai ir mažų miestelių gyventojai slapstėsi miškuose.
Šis dvaro pastatas – jau trečiasis, statytas 1853 metais Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis. Neoromaninių bruožų dvaro rūmai italų vilos stiliaus, su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais puikiai išsaugoti iki mūsų dienų. Deja, neišliko šį dvarą garsinusio turtingo interjero: ištaigingų baldų, žvakių sietynų, rytietiško stiliaus menių, porceliano kolekcijų.
1870 metais pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Yra ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms. Net trys rūmų menės yra skirtos Alantos dvaro muziejui-galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į Elvyros Satkūnaitės vardo biblioteką, kur saugomas ir vienintėlis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas – supamasis krėslas.
Labai gaila, bet tarpukary naujasis Alantos dvaro savininkas Balys Sližys – buvęs ūkio ministras – nuvertė buvusį keturaukštį rūmų bokštą, iš kurio apylinkes apžvelgdavo vasarot į savo Alantos dvarą atvykęs ponas. Šį sykį ponui apžvelgti dvaro apylinkes padės pats pasaulio oro balionų čempionato bronzos medalio laimėtojas oro balionų pilotas Gintaras Šurkus, kuris ir pats, beje, yra tapybos kolekcininkas. G.Šurkus pakels poną Tadeušą oro balionu taip sudarydamas sąlygas apžvelgti visą savo didžiulę dvaro valdą ir net toliausiai nutolusius palivarkus.
Balys Sližys buvo vedęs žymios operos solistės Veronikos Podėnaitės seserį, todėl Alantos dvare, kuriame nuolat gyveno Podėnaičių mama, dažnai lankėsi ir pati Lietuvos operos solistė Veronika Podėnaitė. Ji buvusi labai perspektyvi dainininkė, pradėjusi solinę karjerą Kaune, dainavusi privačiuose operos teatruose Romoje, Paryžiuje. 1931 m. buvo pakviesta į Romos karališkąją operą, o po metų gavusi kvietimą dainuoti penkiose operose Milano La Scalos teatre. Veronika Podėnaitė mirė jauna. Šiemet jos 110 jubiliejus.
Didžiojoje dvaro menėje, ponui ir visiems dvaro svečiams bus surengtas saloninės muzikos koncertas: dainuos Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas ir jo mokiniai Audrius Martyšius, Eglė Čičinskaitė, Arminas Skirvainis, Justė Jankauskaitė, Agnė Stančikaitė, jiems akompanuos pianistė Nijolė Ralytė.
Po koncerto renginio dalyviai galės nusifotografuoti atminčiai ir su ką tik atvykusiu ponu Tadeušas Pac-Pomarnackis ir Vladimiru Prudnikovu.
Šventės rengėjai kviečia visus renginio dalyvius įsijausti į daro laiko dvasią bei pasipuošti dvaro stiliaus drabužiais bei papuošalais. Dailininkė Aistė Černiūtė renginio svečiams surengs senosios tapybos pamoką. Veiks sendaikčių mugė.
Vakaro metu vyks loterija. Laimingojo bilieto laimėtojui dovanojamas skrydis oro balionu kartu su ponu Tadeušu Pac-Pomarnackiu.
Alantos dvaras 1903 m., Molėtų krašto muziejaus nuotr.
Ponas Tadeušas Pac-Pomarnackis (pirmas iš dešinės) su artimaisiais prie obelisko Aluntos dvaro parke, Molėtų krašto muziejaus nuotr.
Alantos dvaras, muziejininkų pabudintas nakčiai, Jono Bareikio nuotr.
Prie dvaro įrengtas peizažinis parkas, nuotr.
A.Mickevičiaus “Tadeušas” buvo/yra verčiamas kaip “Ponas Tadas”, o čia kaip, žaidžiame Tadeušą? Tada ir parašykim lenkiškai. Jokio nacionalizmo iš mano pusės – galvokim apie kultūrą.
Tai atsiveria kvailumai: Lotyniškai Tadeus, tai vadinkime Tadas, o ne sulenkintą Tadeuš, nes lenkai visas “S” esančias gale taria “Š”.O ten kur lotyniškai ar graikiškai girdisi ilga “Y” galūnėje prieš “S”, lenkai taria “Ž”. atsisakykime šio lenkizmo, nes mūsų tartis artimesnė lotynams ir graikams. Taigi, keiskime, kol nevėlu: Paris (graikų dievas), prancūzai taria “Pary” (Jie paskutinės priebalsės netaria), tarkime lietuviškai Parys, o ne Paryžius. “Papies”, lenkai taria “Papiež”, lietuviams reikia atsisakyti žodžio “Popiežius”, vadinti Šv. Tėvas arba Papys, Tėtys.
Lietuvišką pavadinimą_Radvilos Našlaitėlio tėvoniją – Nasvys/Nesvys lenkai pakeitė į Nesvyž, atsisakykime šių hunų kalbos palikimų. Vadinkime Nasvys, nes yra tokia ir pavardė, o aš pažystu Nasvytį, turintį Vyčio priesagą.