Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Laužikas. Didikų virtuvėje lašiniai naudoti net kepant tortus

Rimvydas Laužikas, www.alkas.lt
2023-02-22 15:00:09
1
Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

Nors sveikatai palanki mityba XXI amžiuje tampa daugelio raciono pagrindu, o į riebesnę mėsą ar lašinius žvelgiama nepatikliai, per šventes ar šeimos susitikimus ant stalo vis dar puikuojasi tradiciniai patiekalai.

Gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad mėgstame tą maistą, prie kurio įpratome vaikystėje, o tai užtikrina papročių tęstinumą.

Jo nuomone, lašinių, kaip ir daugelio kitų tradicinių gaminių, nereikia ignoruoti – tiesiog verta atsiminti, kad mes, šiuolaikiniai žmonės, dirbame kur kas mažiau fizinio darbo nei mūsų protėviai, tad ir kaloringo maisto mums reikia kur kas mažiau.

„Lašiniai“ – vienas pirmųjų lietuviškų žodžių dokumentuose

Pasak prof. Rimvydo Laužiko, tyrimai rodo, kad kiaules Lietuvos teritorijoje žmonės augina jau ne mažiau kaip 3 500 metų ir proistoriniu laikotarpiu būtent kiauliena buvo viena pagrindinių mėsos rūšių.

„Viduramžiais, formuojantis aukštajai Lietuvos virtuvei, kiaulienos vaidmuo kiek mažėjo.

Ant valdovų, didikų bajoriškų stalų liko tik prabangesni kiaulienos gaminiai:

kumpiai, skilandžiai, dešros, tačiau valgyti ir lašiniai.

Įdomu tai, kad žodis „lašiniai“ yra vienas pirmųjų lietuviškų žodžių, patekusių į rašytinius dokumentus.

Dar 1394 metų Jogailos karališkojo dvaro dokumentuose randame įrašą, kad „5 grivnos duotos skerdikui, kuris nudūrė 12 meitėlių ir paruošė loszijna, skirtus pačiam Jo Didenybei karaliui“.

Ko gero, tai buvo sūdyti lašiniai, nors ir jų rūkymas yra labai sena maisto konservavimo technologija“, – sako R. Laužikas.

Profesorius pažymi, kad lašiniai buvo itin svarbūs lietuvių virtuvėje, tad ir valgyti jie įvairiai.

Neturtingų valstiečių namuose lašiniai ar iš jų pagaminti spirgai buvo universalus pagardas šiupiniui, troškintiems ir raugintiems kopūstams, košei ar padažui su skryliais, blynais bei kitais valgiais.

Per Mažąją Lietuvą spirgai pakliuvo net į vokiečių kalbą („spirgel“).

Maistas, dešros, lašiniai | zum.lt nuotr.
Maistas, dešros, lašiniai | zum.lt nuotr.

Turtingesniuose, miestiečių bei bajorų, namuose lašiniai buvo įmantresnių patiekalų receptų dalis:

„Be jų nepavykdavo gardžiai paruošti daugelio avienos ar jautienos patiekalų – šios mėsos rūšys buvo paklausiausios dvaro virtuvėje.

Lašiniai naudoti zrazams, virtai lydekai, paštetams, padažams, tortams, sriuboms gardinti. Jei reikėdavę spirgų per pasninką, dvare gamindavo jų pakaitalą iš baltos duonos gabalėlių, pakepintų aliejuje.“

Seniausia mėsos konservavimo technologija – sūdymas

Kadangi gyvulių skerdimas buvo priklausomas nuo metų laiko ir mėsą reikėjo išlaikyti ilgesnį laiką, ją lietuviai raugino, rūkė arba sūdė:

„Ko gero, seniausia lašinių gaminimo technologija buvo sūdymas.

Apie tai primena slaviški šio gaminio pavadinimai, pavyzdžiui, lenkiškas „słonina“.

Lašinių sūdymo receptų rasime XVII a. Radvilų virėjo receptų knygelėje, o sūdyti lašiniai paklausūs iki šiol.

Maisto konservavimas dūmais – jau kita technologija, kuri lašinių konservavimui pradėta naudoti ne taip ir seniai.

Pavyzdžiui, Teodoras Lepneris, rašydamas apie XVII amžiaus Prūsijos lietuvius, pamini, kad valstiečiai, nors ir moka puikiai rūkyti avieną, bet lašinius, dažniausiai, sūdo. Rūko – tik kai kurie, bet ir tie išmokę iš vokiečių.“

Pasak profesoriaus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVII amžiais mėsos rūkymas buvo suvokiamas kaip džiovinimas dūmais.

Tad rūkyti tie mėsos gaminiai, kurie džiūva:

raumeningi kumpiai, dešros, skilandžiai. Tam, kad mėsa geriau laikytųsi, XVII amžiuje ją patartina papildomai aprūkyti apynių ar dilgėlių dūmais. Bet tai buvo šaltas rūkymas.

Kitokia, karšto mėsos rūkymo technologija yra susijusi su specialiai tam skirtų pastatų – rūkyklų plitimu, pirmiausia dvaruose, o po to – jau ir valstiečių ūkiuose.

Tarpukario Lietuvoje skirtingi lašinių konservavimo būdai jau yra pasiskirstę regionais. Jei ties Biržais buvo daugiau rūkoma karštuoju būdu, tai ties Utena – šaltuoju, o Dzūkijoje – apskritai sūdoma.“

Senesniais laikais lašiniai turėjo būti nepigūs, nes buvo brangi druska – pagrindinė jų konservavimo sudėtinė dalis.

Tarpukario Lietuvoje, derlingesnių žemių regionuose, jie buvo visiškai įprastas kasdieninis gaminys.

Profesorius priduria, kad visoje senojoje gastronomijoje riebus maistas laikytas geru maistu, o tai lašinių reputacijai taip pat buvo į naudą.

Na, o šiais laikais jų paklausą užtikrina gastronominės kultūros konservatyvumas – žmogus gali net nebekalbėti gimtąja kalba, nebešvęsti tradicinių švenčių, bet mėgti ir gaminti savo protėviams būdingus valgius.

Paklausiausi lašiniai – sūdyti

Daug kam nostalgiją kelia vaikystės maistas. Vienam tai spirgučių padažas ant apskrudusio plokštainio, kitam – bandelės su lašinukų įdaru.

Šiandien lietuvių namuose lašiniai nėra pirmo būtinumo produktas, bet pas daugumą virtuvėje jų rastume.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad pirkėjai pirmenybę teikia sūdytiems lašiniams, jie – žinomiausi.

„Lašinių pardavimai prekybos centruose visais metų laikais išlieka stabilūs, be didesnių svyravimų.

Daugiau nuperkama sūdytų lašinių, nors mūsų asortimentas gana platus:

turime įvairių Lietuvos gamintojų ne tik sūdytų, bet ir šaltai rūkytų lašinių.

Mėsos gaminių sūdymo ir rūkymo technologijos žinomos kartų kartoms, tad lietuviški lašiniai geros kokybės, aromatingi.

Parsinešus juos namo geriausia laikyti šaldytuve.

Tai ilgai negendantis produktas, todėl verta pasinaudoti akcijomis ir nusipirkti jų pigiau“, – pataria O. Suchočeva.

Pasak žinovės, siekiantiems apsipirkti efektyviau, verta pasidomėti šiuo metu galiojančiais ypatingais pasiūlymais bei nuolaidomis ir pagal juos planuoti apsipirkimus.

„Rimi.lt“ programėlėje rasite visą svarbiausią informaciją ir galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į nuolaidas.

Be to, yra galimybė ne tik apsilankyti fizinėse parduotuvėse, bet taip pat apsipirkti internetu:

sutaupysite ir laiko, ir atsilaikysite pagundoms įsigyti nebūtinų pirkinių, už kurių užkliūna žvilgsnis vaikštant pro lentynas fizinėje parduotuvėje“, – pataria gaminių vadovė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Šilas. Mažoji Lietuva tiesos ir interesų kovoje
  2. V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka
  3. R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…
  4. S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  5. Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė 
  6. D. Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvės
  7. Kodėl šiandienė „šiukšlė“ po kelerių metų gali tapti vertybe
  8. Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris
  9. Kilmingųjų Kalėdos: ko šiandien mums pavydėtų prabangių dvarų šeimininkai?
  10. Mažajai Lietuvai atminti
  11. Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. pasigedau says:
    2 metai ago

    žinų, po kiek kiaušiniai RIMI? Tai kokia RIMI kiaušinių kaina, ką? O po kiek kiaušiniai Lidle?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus
  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.

Triukšmadariams grės didesnės baudos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai