Penktadienis, 6 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A.Butkus. Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui?

Alvydas Butkus, www.alkas.lt
2012-03-04 19:35:54
33
A.Butkus. Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui?

Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sandėlyje nuo lankytojų akių vis dar slepiamas juodo akmens obeliskas, 1930 m. pastatytas muziejaus sodelyje, minint Vilniaus netekties dešimtmetį. Tai bene vienintelis paminklas, neatstatytas po Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos, atgavus Lietuvai nepriklausomybę.

Pasak tuo metu Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriui vadovavusio Stepono Gečo, paminklo atstatymas tada net nebuvo svarstomas, nes „Lietuva dar tik rengėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lenkija“. Tačiau pačiai Lenkijai tai nė kiek nesutrukdė 1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos, skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams, kurioje  Vilniaus herbas puikuojasi 1-oje vietoje šalia dar 7 Lenkijos „kresų“ miestų. Sutarties su Lietuva pasirašymas tais pat metais nesulaikė lenkų nuo antilietuviškos propagandos ir agresyvios imperinės nostalgijos.

Dabartiniai santykiai su Lenkija – geri jie ar blogi – šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes tai yra istorinis paminklas, ne dabartinis. Be to, neoru kaitalioti paminklus, priklausomai nuo užsienio politikos vėjų – taip elgtis gali tik vasalai. Juk Lenkijos santykiai su Vokietija netrukdo jai įamžinti ir minėti 1939 m. Vokietijos agresijos prieš ją. Rusijos santykiai su Helmuto Kolio (Kohl), Gerhardo Šrioderio (Schröder) ar Angelos Merkel Vokietija nė trupučio nemažino 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos pradėto karo su ja atminimo. Čekai irgi nenutyli nei Lenkijos 1938 m. įvykdytos Tešino aneksijos, nei Vokietijos atplėštų Sudetų ar pačios Čekoslovakijos užgrobimo.

Antra vertus, ar dabartinė Vokietija tapatinasi su tarpukario Vokietija ir pateisina anuometes aneksijas bei reiškia nepasitenkinimą dėl tas aneksijas primenančių paminklų? O juk Vokietijos aneksijos irgi buvo patvirtintos tuometės Europos diplomatų.

Šio paminklo slėpimas kartu yra ir gėdingo Lietuvos pasidavimo Lenkijos ultimatumui 1938 m. liudijimas. Būtent tada jis buvo nukeltas ir perneštas į Karo muziejaus sandėlį.

1919-1920 m. Lietuva grūmėsi dėl savo nepriklausomybės su keliais priešais iš karto. Tai buvo sunkus ir pagarbos vertas gynybinis karas. Atstatytame Nežinomojo kareivio kape dabar ilsisi lietuvio palaikai, atgabenti iš Giedraičių karių kapų. Tie kariai krito kovoje su lenkų agresoriais. Ir tai yra mūsų istorija.

Perfrazuojant Napoleoną, galima sakyti, jog, kas neatstato savų paminklų, tas atstatys svetimus. Ar šito siekia tie, kurie Lietuvos istoriją linkę cituoti iš kitų šalių vadovėlių?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  2. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  3. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  4. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  5. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  6. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 33

    1. Lizdeika says:
      13 metų ago

      Būtina atstatyti paminklą Kaune, ir jo 2 kopijas Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Rasų kapų

      Atsakyti
      • Mindaugs says:
        7 metai ago

        pilnai pritariu:) bet ne šių laikų liberl-bolsevik-demokrat valžiai….tai pastatyt galėtų tik nebijanti valdžia ir kuriai rūpi Tauta

        Atsakyti
        • keleivis says:
          7 metai ago

          Teisingai.

          Atsakyti
    2. Radikalas says:
      13 metų ago

      Geriausia būtų jo kopiją pastatyti šalia Pilsudskio “matkos” ir jo vidaus organų kapo.

      Atsakyti
      • Labai Piktas says:
        13 metų ago

        Organus su ekskavatoriumi iškasti ir į Kariotiškes išvežti reikia…O toje “kapo” vietoje Biotoletą pastatyti. Būtu teisingiausia.

        ———–

        Ku Klux Klan

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          13 metų ago

          Panašu, kad lenkai į lietuvius visada žiūrėjo kaip į kantrius mužikus.
          Įdomu, gal kas žinot, organas slojike ar kokiam maišelyje ?

          Atsakyti
        • Prusas says:
          10 metų ago

          reik oficialiai sukurti grupe proteviu zemems Prusijai, Jotvai ir Pamarei susigrazinti ir pareikalauti is lenku valdzios jas sugrazinti kuo greiciau o kolonistus issikelti kaip po karo jie iskele kitus kolonistus vokiecius…yra dokumentuota kad iki ordinu atejimo visas siaurinis Vyslos krantas buvo apgyvendintas Lietuviu pagonimis ir lenkais ar kaip veliau kolonistai pasivadino mozurais net nesmirdejo

          Atsakyti
      • keleivis says:
        7 metai ago

        Įvairiausiomis lenkams svarbių švenčių progomis (gegužės 3, Lenkijos nepriklausomybės, Pilsudskio gimimo, mirimo, Visų šventųjų ir t.t.) į Rasų kapines sulekia iš Lenkijos visokių lenkapatriotinių organizacijų, draugijų delegacijos, kariškai apsirėdo, tik ginklų betrūksta, ir kaskart bando reanimuoti maršalo širdį: gieda himnus, patriotines dainas, skamba garsiausiai per garsiakalbius maršai; meldžiasi ir visaip garbina šovinistinę, grobikišką savo praeitį. Nepavykus širdies atgaivint, priguldo krūvas vainikų, žvakių, dar nuskrenda Pilsudskio tėviškėn, į Ostrą bramą, prasuka ratus po Vilniaus užeigas, Halės turgų, prisiperka rūkytų dešrų, kumpių ir dainuodami, smagūs iki kito karto dunda Varšuvon, Polskon. Iki kitų metų…..

        Atsakyti
    3. Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams užrašas:

      PAMIĘCI I W HONORE
      LUDNOSCI ZIEM WSHODNICH
      RZECZPOLITEJ POLSKIEJ
      MILIONOM RODAKOW
      KTORZY W CIĄGU WIEKOW
      OFIARĄ KRWI ZYCIA I MENIA (?)
      BRONILI GRANIC POLSKICH
      I UCZYNILI RZECZPOSPOLITĄ
      PRZEDMURZEM CHRZESCIJANSTWA
      I TYM KTORZY W II WOJNIE SWIATOWEJ
      PADLI OFIARĄ LUDOBOISTWA
      POSWIĘCAMY TA TABELCIE
      ABY NASTĘPNE POKOLENIA
      ZACHOWAŁY NAŁIEŻNIE MISLI….?
      W HISTORRII I NARODOWEJ PAMIECI

      ZWIĄZEK ZIEM WSCHODNICH RP
      NA OBCZYŹNIE 1994 R.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        13 metų ago

        Būtų maždaug taip:

        ATMINIMUI SU PAGARBA
        LENKIJOS RESPUBLIKOS
        RYTINIŲ ŽEMIŲ GYVENTOJAMS
        MILIJONAMS TAUTIEČIŲ
        KURIE AMŽIŲ BĖGYJE
        SAVO KRAUJO GYVENIMO IR …?…
        GYNĖ LENKIJOS SIENAS
        IR PAVERTĖ RESPUBLIKĄ
        KRIKŠČIONYBĖS PRIEŠPILIU
        IR TIEMS KURIE II-AME PASAULINIAME KARE
        KRITO KAIP ŽMOGŽUDYSČIŲ AUKOS
        SKIRIAME ŠIĄ LENTĄ
        KAD ATEINANČIOS KARTOS
        IŠSAUGOTŲ TAI
        ISTORIJOJE IR TAUTOS ATMINTYJE

        RYTINIŲ ŽEMIŲ SĄJUNGA TREMTYJE 1994 M.

        Atsakyti
    4. Iš šalies says:
      13 metų ago

      Vaiškūnui – kurie ten miestai, be Vilniaus, dar suminėti?

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        13 metų ago

        Čia galima matyti miestų herbus:

        http://www.wszyscyswieci.pl/galeria2.php?strona=1&galeria=4&plik=photo4-002

        Atsakyti
    5. Labai Piktas says:
      13 metų ago

      Su visa derama pagarba Jonui, bet po perkūnais, žalia rūta, kodėl nėra vertimo į lietuvių kalbą? Aš nesuprantu pšpšpš kalbos…
      —————–

      Ku Klux Klan

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        13 metų ago

        Mėgėjiškai išverčiau jau. Žiūrėkite ankstesnį komentarą.

        Atsakyti
    6. Rytas says:
      13 metų ago

      Pritariu Lizdeikai.

      Labai norėčiau, kad šitie žodžiai būtų kažkaip tai įamžinti kokiam nors ženkliuke?? Galima būtų ir dovanot daug kam.

      Atsakyti
      • Iš šalies says:
        13 metų ago

        Rytui: Gera idėja.

        Atsakyti
    7. p.s. says:
      13 metų ago

      Atstatyti paminklą būyina.

      Atsakyti
    8. Gostautas says:
      13 metų ago

      Prtariu atstatyti paminkla nurodytose vietose .Be to paminklas turetu puosti kiekvieno sasiuvinio,kuris pagaminamas Lietuvoje,virseli!

      Atsakyti
    9. Jonas says:
      13 metų ago

      Nėra ko nuolaidžiauti strateginiam kenkėjui – paminklą būtina atstatyti.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 metai ago

        STRATEGINIS KENKĖJAS… Nuostabu! Ačiū!

        Atsakyti
    10. Irmantas says:
      13 metų ago

      Pritariu – atstatyti būtina

      Atsakyti
    11. Kažin... says:
      13 metų ago

      Nei iš autoriaus informacijos, nei iš komentatorių taip ir nepaaiškėja, kas “užmiršo” paminklą. Juk tai nėra nekaltas “užmiršimas”, tai politinis prolenkizmas. Kadangi artėja rinkimai, tai Tautai yra aktualu žinoti konkrečius asmenis – tuos “užmirštuolius” prolenkistus.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        13 metų ago

        Manau, pirmiausia pamąstymus pradėk nuo Landsbergio šoblos.

        Atsakyti
      • Iš šalies > Kažin says:
        13 metų ago

        Tau gi lietuvių kalba parašyta, kad pirmasis “užmiršo” Steponas Gečas. O paskui ir Kauno savivaldybė. Skaityt moki?

        Atsakyti
        • Kažin... says:
          13 metų ago

          Meluotai skaityti nemoku ir nesimokysiu… Juk faktai rodo, kad yra tą mokančių…

          Atsakyti
          • Andrius says:
            13 metų ago

            O kas čia tau ką pamelavo, žiopliau? Gal užmynė tau ant tavo lenkiškos uodegos, ne?

            Atsakyti
            • Kažin... says:
              13 metų ago

              Beje, pats, matyt, apskritai nesusigaudai apie ką kalbama. Noriu, kad būtų primintos uodegos konkrečių Lietuvos (Kauno) politikų su lenkiškomis uodegomis, šmėžuojamomis jau 20 metų.

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              Kauno savų valdybėje , matai. prolienkiška wiera. Pernai ji kartu su prokryžiuočių arkl. viskūpija ir tokiu pasamdytu lenkų skulptoriumi pagoniškoje vietoje (prie Kauno pilies) ėmė ir, su krikščioniams būdingu cinizmu, pastatė popiežiaus kažkokį balvoną. Ir tai padarė gan žaibiškai – per kokį pusmetį.

            • Vilmantas Rutkauskas says:
              13 metų ago

              Taigi, aplamai gan bjaurūs dalykai dedasi šioje “parapijoje”.

      • Žemyna says:
        7 metai ago

        Dėl viso pikto primenu sąrašą tų Seime, kas visada, lyg po komandos „Ramiai”, išsitempęs išklauso „Strateginės kenkėjos” įsakymų, ir entuziastingu klusniai atsako „Tak jest proše Pana”:
        70 klusnių entuziastų teksto apačioje čia:
        https://alkas.lt/2017/04/10/a-zolubas-apzavetiesiems-antikonstitucinio-flirto/?comments#comments
        Dabar jie klusniai pasisakė už KIRKILICOS įvedimą į lietuvių kalbą. Kažkas klusniai pritarė gabalo Vilniaus padovanojimui. O kiek visuomenei net nežinomų pažadų slapčia jau ar dar įvykdys?

        Atsakyti
    12. GS says:
      10 metų ago

      Manau, kad tokio paminklo viešinimas tokiu metu, kai santykai su Lenkija yra prasti, įpiltų alyvos į ugnį ir pasitarnautų tik priešiškoms jėgoms.

      Atsakyti
      • Julius says:
        7 metai ago

        O kada jį atstatyti? Kai santykiai su Lenkija bus geri? 🙂

        Atsakyti
    13. Tvankstas says:
      7 metai ago

      Paminklas yra dagys į akį kiekvienam kirkilicos stūmėjui.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Techninė apžiūra
    Lietuvoje

    E. Sabutis siūlo pačioms valstybėms apsispręsti dėl techninių apžiūrų dažnio

    2025 06 05
    Bepilotis orlaivis | KAM, K. Kavolėlio nuotr.
    Lietuvoje

    Lietuvos gamintojų įranga – Lietuvos ir Ukrainos kariuomenėms

    2025 06 05
    Mokykla, klasė | pixabay.com, Weisanjiang nuotr.
    Lietuvoje

    Prasideda pagrindinis priėmimas į sostinės mokyklas

    2025 06 05
    Ligonių pavėžėjimo paslauga | sam.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Stojant pavėžėjimo paslaugai, konservatoriai kviečia SAM vadovybę

    2025 06 05
    Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,
    Lietuvoje

    A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

    2025 06 05
    Audra
    Gamta ir žmogus

    Sinoptikai įspėja pavojingus orus, kelininkai stiprina budėjimą

    2025 06 05
    Dovilė Šakalienė
    Lietuvoje

    D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją

    2025 06 05
    Šiukšlės miške
    Gamta ir ekologija

    Skaičiai pribloškia – miškininkai surinko virš 1000 tonų atliekų

    2025 06 05

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Pranašystė? apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
    • Kažin apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
    • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose
    • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys
    • Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška
    • E. Sabutis siūlo pačioms valstybėms apsispręsti dėl techninių apžiūrų dažnio
    • Lietuvos gamintojų įranga – Lietuvos ir Ukrainos kariuomenėms

    Kiti Straipsniai

    Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas

    G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

    2025 06 03
    Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

    Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

    2025 06 03
    1863–1864 metų sukilimo herbas

    D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

    2025 05 31
    Traukinys

    Traukiniai tarp Vilniaus ir Varšuvos važiuos greičiau ir dažniau

    2025 05 28
    Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1935–1937 m. Ant pakylos – Lietuvos kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis (1896–1985) ir už jo stovintys aukštieji karininkai. Iš kairės: 1-as brg. gen. Vladas Nagevičius (numanoma) (1880–1954), 2-as ats. brg. gen. Julius Čaplikas (1888–1941), 3-ias gen. št. plk. ltn. Jonas Černius (1898–1977), 4-as gen. ltn. Klemensas Popeliučka (1892–1948), 5-as brg. gen. Emilis Vimeris (1885–1974) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

    Prieš 90 metų pradėta švęsti Lietuvos Kariuomenės ir visuomenės diena

    2025 05 28
    Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

    Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

    2025 05 19
    Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

    Prezidentas lankosi Lenkijoje

    2025 05 19
    B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

    V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

    2025 05 12
    Pokalbis apie J. Pilsudskį. Renginio plakatas

    Vytauto Didžiojo karo muziejuje – susitikimas su knygos apie J. Pilsudskį autoriumi

    2025 05 12
    Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

    Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

    2025 04 25

    Skaitytojų nuomonės:

    • Pranašystė? apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
    • Kažin apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
    • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose
    • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose
    • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Vėl veikia vaikų ir jaunimo centras

    Vėl veikia vaikų ir jaunimo centras

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai