1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai

Prieš 185 metus, 1840 m. liepos 26 d., Zapyškyje gimė Motiejus Eimaitis – knygnešys ir 1863 m. sukilimo dalyvis.

Kai sukilimas Rusijos imperijos valdžios buvo žiauriai numalšintas, kovotojų likimai pasisuko labai įvairiai. M. Eimaitis sugebėjo išvengti persekiojimo ir grįžti į civilį gyvenimą – pas Zapyškio teismo pareigūną tarnavo vežiku.

Po sukilimo carinė valdžia ėmėsi griežtesnių represijų ir intensyvesnio Lietuvos gyventojų rusifikavimo. Prasidėjo keturi dešimtmečiai lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimo, mokyklų uždarinėjimų ir kitų švietimo rusinimo akcijų.

Kovos už lietuvybę M. Eimaitis nepamiršo ir netrukus įsitraukė į knygnešystę

Iš pradžių spaudą ir knygas gaudavo iš kitų knygnešių, o 1865 m. ir pats pradėjo vežti spaudą iš Tilžės, megzti kontaktus su tenykščiais leidėjais. Būdamas vienu pirmųjų knygnešių, M. Eimaitis galiausiai pats pradėjo spauda aprūpinti kolegas.

Palaikė ryšius su Martynu Sederevičiumi (1829–1907), Petru Kriaučiūnu (1850–1916), Baltramiejumi Sutkumi (1862–1945), Juozu Urbaičiu (1861–1931) ir kitais žymiais knygnešiais.

M. Eimaitis įkliuvo žandarams 1897 m. ir prarado vežimą spaudos, bet bausmės išvengė. Sekantį kartą, 1901-aisiais, kai žandarai jo namuose rado lietuviškų knygų, knygnešys buvo nubaustu keletu mėnesių kalėjimo. Tiesa, aptinkama ir žinių, kad buvo kalinamas abu kartus.

Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su pabėgėlių banga Eimaičių šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. M. Eimaitis į Lietuvą nebegrįžo ir 1919 m. mirė Jekaterinoslave (dab. Ukrainos Dnipras). Kapo vieta nežinoma.

Jis buvo laikomas gerbiamiausiu Kazlų Rūdos apylinkių knygnešiu. Pasakojama, kad Lietuvoje mažai buvo miestelių ir klebonijų, kurių M. Eimaitis neaplankė. Kalbėta, kad vilkėdavo krašto, į kurį vyksta, drabužiais, keisdavo vežimus.

Netgi pasakotos istorijos, kad jis nakvodavo karčiamose ir, jeigu įkliūdavo, čia pat nugirdydavo pareigūnus ir skubiai pasišalindavo.

O daugiau apie sukilimus prieš carinę okupaciją galite sužinoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Sukilimų parodoje (rytoj muziejaus lankymas – nemokamas).

Taip pat Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje galite apžiūrėti šiam laikmečiui atminti skirtas skulptūras: Juozo Zikaro „Knygnešį“ ir Petro Rimšos „Vargo mokyklą“. Taip pat galite prieiti prie Knygnešių sienelės.