Bandant išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti ketinama atkurti Kauno pilis buvo surengtos net penkios visuomenės apklausos. Ir visose jose 69 – 94 % apklaustųjų pasisakė už tikroviškai atkurtą pilį, kiek galima panašesnę į kadaise buvusią, panaudojant tradicines medžiagas (plytas, akmenis, medieną). Apklausos lapai su 3222 parašais, reikalaujančiais Kauno pilį atkurti taip, kaip buvo atkurta Trakų pilis, buvo pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Tačiau Rimantas Mikaitis karštai palaikė „modernios“ pilies variantą, atstatymui panaudojant modernias medžiagas. Jo įtaka priimamiems sprendimams buvo didelė, nes jis tuo metu buvo vicemeras, ir pagal koalicinę sutartį jam buvo pavesta vadovauti Kauno miesto plėtros ir statybos reikalams, taigi ir pilies atkūrimo reikalams. Koks viso to vadovavimo rezultatas – dabar gali įsitikinti kiekvienas. Ar Kauno pilis yra panaši į pilį, ar greičiau primena pilies karikatūrą, tesprendžia kiekvienas pats, pasižiūrėjęs į tarimai „atkurtą“ pietrytinį bokštą ir dalį sienos.
Kultūros paveldo departamentas pripažino, kad tai, kas padaryta su pilimi – nėra atkūrimas. Nors ir projektavimo užduotyje, ir techninėse sąlygose, ir sutartyje su atkūrimą finansavusiais norvegais, ir pačiame projekte vartojama sąvoka – atkūrimas, bet pasirodo, ne visiems yra būtina laikytis sutarčių ir įstatymų. Darau ką noriu, ir ką jūs man!
R.Mikaičiui tapus Kauno miesto meru, tolesnė Kauno pilies ateitis jau visiškai priklausė nuo jo sprendimų. Šių metų balandį pradėta ruoštis pilies ir gretimų teritorijų sutvarkymo konkursui. Kaip jau įprasta, savo piliečių nuomonė valdantiesiems ir vėl rūpėjo mažiausiai. O kad niekas netrukdytų reikštis moderniosios architektūros šalininkų išradingumui ir novatoriškumui, rengti konkurso sąlygas patyliukais buvo pavesta Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET), kurioje daugumą ir sudaro moderniosios architektūros šalininkai. Jų sudarytoje vertinimo komisijoje nėra nei vieno profesionalaus restauratoriaus, istoriko, pilių specialisto, nors pastarieji net patys siūlėsi į šią komisiją.
Tiesa, kad sudarytų kažkokį demokratiškumo įspūdį, KAUET į komisiją savo nuožiūra įrašė ir du visuomenės atstovus. Vieno iš jų nei kas matė, nei girdėjo, nes Kauno pilies reikaluose jis apskritai niekur niekada niekaip nėra reiškęsis. Kas turi atstovauti visuomenei, civilizuotoje Europoje sprendžia pačios kultūros paveldu besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Bet mūsų KAUET tai nusprendė vienvaldiškai, net neatsiklausdama suinteresuotų visuomeninių organizacijų.
O kad kažkas pašalinis neįsiterptų ir nesugadintų taip gražiai surežisuotos konkurso komedijos, nuo balandžio iki rugsėjo buvo miegama. Atsibudus, per mėnesį galvotrūkčiais buvo sukurptos konkurso sąlygos, vis aiškinant, jog reikia skubėti, nes jau visiškai nebeliko laiko. Ir dabar, paruošti projektui yra skirta tik pora savaičių. Net ne specialistui yra aišku, kad terminai paruošti Kauno pilies ir aplinkinių Senamiesčio teritorijų sutvarkymo projektui yra skaičiuojami mėnesiais, o gal net ir metais. Tad realiai dalyvauti jame galės tik tas, kuris tokį projektą jau turi, todėl ir nugalėtojas šioje komedijoje yra nesunkiai nuspėjamas.
Aišku, konkursas yra konkursas, ir jame turėtų dalyvauti bent keli dalyviai. Todėl galima pasiūlyti, pavyzdžiui, savo studentams, kad jie sudalyvautų konkurse. O jei jų projektai neatitiks minimalių reikalavimų, ir gali būti atmesti, tai irgi ne bėda. Šios konkurso komedijos organizatoriai numatė ir tokį atvejį, paskutiniu momentu pakoregavo sąlygas, ir dabar konkursas bus laikomas įvykusiu net ir tuo atveju, jei jame dalyvaus tik vienas vienintelis dalyvis.
Na o įdomiausia bomba konkurso sąlygose yra projekto vertinimo kriterijai. Visos visuomenės apklausos parodė, jog žmonėms rūpi išsaugoti Kauno pilies, Senamiesčio savitumą. Vakarų Europos istoriniuose miestų centruose irgi nesielgia tarsi drambliai krištolo parduotuvėje, nes ten yra branginamas istorinis paveldas. Pavyzdžiu galėtų būti atstatomi Pompėjos namai, atkurtas Šekspyro teatras Londone, baigiamas atstatyti visas istorinis Drezdeno centras. Bet mūsų konkurso rengėjų požiūris visiškai kitoks, ir jie projektus vertins pagal visiškai kitokius kriterijus. Svarbiausia jiems yra: sprendinių originalumas ir naujumas, erdvinio sprendimo įtaigumas. Ir nė žodelio apie Senamiesčio savitumo išsaugojimą ir to, ką dar galima būtų atkurti, atkūrimą.
Gali kilti klausimai: „O kokią teisę turi viešoji įstaiga KAUET primesti visiems savo ekstremistinį skonį? Kodėl pažeidžiami įstatymai, reikalaujantys, priimant sprendimus, užtikrinti suinteresuotų visuomeninių organizacijų dalyvavimą, reikalaujantys deramai atsižvelgti į visuomenės nuomonę? Kodėl prokuratūra nemato, kad šitaip yra pažeidžiamas viešasis interesas?“
Vilniuje meno kūriniu paskelbtas kanalizacijos vamzdis. O mes pranokstame Vilnių nes savo kanalizacijos vamzdį „statome“ pačioje Kauno pilyje. Konkurso sąlygos tai netgi įpareigoja. Antraip nebūsi konkurso nugalėtoju.
Šis Rimanto Mikaičio atsisveikinimas, paliekant Kauno mero postą, skambas tarsi Fantomaso juokas: „Atsisakėt mano paslaugų, tai šekit dovanėlę!“
Rimvydas Žiliukas yra Senojo Kauno draugijos ir Kauno patariamosios visuomeninės komisijos prie KPD pirmininkas
Kauno pilies „atstatymo“ darbams priešinosi visuomenininkai (2009 m. video įrašas):
httpv://youtu.be/gvCn_qu8etI
Griaut ir atstatyt iš naujo, nes ši karikatūra daro gėdą tokiam gražiam miestui kaip Kaunas.
Vilnietis.
Tai gal dar galima būtų tas mikaitiškas skyles “užtaisyti”, t.y. užtinkuoti ?
CHA
Krikščioniškai “gražiausiai” tai išbetonuoti laiptai – kryžiuočiams lipti.
Galima, bet tam vėl reiktų naujo projekto ir nemažos sumos pinigų.
Negalima, plytų rišimo būdas gautusi dar “šiuolaikiškesnis” nei dabar esantis, plytos neatitinka jokių istorinių standartų – nei medžiagos, nei dydis. Tinkuot taip pat negalima, nes Kauno pilis nebuvo tinkuota.
Kiek teko būti pastaruoju metu, tai Kaunas tikrai ne blogiausias dienas išgyvena. Galit pasilikti šitą oligarchijos paminklą, arba atkurti pilį, kurios nebūtų gėda parodyti užsienio svečiams.
O taipnorisi pamatyti Kauno pilies tikrą vaizdą. Ne Kraševskio bet to meto liudininkų aprašytą. O tai ginčijamės ir patys nežinom dėl ko. kas liečia medžiagas- tai juk ir taipnebus tie patys akmenys.