Kai viename iš UAB „Sakuona“ gamybos cechų buvo sustabdyta veikla, siekiant atlaisvinti patalpas augimo potencialą turinčių produktų gamybos plėtrai, darbuotojams buvo pasiūlyta galimybė likti dirbti įmonėje. Vis dėlto šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik maždaug trečdalis darbuotojų, o kiti pasirinko nutraukti darbo santykius ir gauti jiems priklausančias išmokas.
Šis atvejis atskleidžia platesnę darbo rinkos problemą: net ir esant laisvų darbo vietų, ne visi žmonės pasirenka galimybę dirbti.
Žinoma, sprendimą atsisakyti darbo pasiūlymo gali lemti atlygis, darbo pobūdis, gyvenamoji vieta ar šeimos įsipareigojimai. Vis dėlto tokie atvejai priverčia susimąstyti – ar dabartinė socialinės apsaugos sistema iš tiesų skatina žmones priimti darbo pasiūlymus, įgyti trūkstamų įgūdžių ir išlikti aktyviems darbo rinkoje?
Kalbant apie socialinės apsaugos sistemą svarbu vertinti ne tik tai, ar žmogus gauna pakankamą paramą netekęs darbo. Jei įsidarbinus pajamos padidėja nežymiai, o kartu atsiranda papildomų išlaidų kelionei į darbą, vaikų priežiūrai ar kitoms kasdienėms reikmėms, finansinis skirtumas tarp darbo ir nedarbo gali tapti per mažas.
Tokiu atveju net ir laisva darbo vieta nebūtinai reiškia, kad žmogui finansiškai patrauklu ją rinktis.
Nedarbo išmokos būtinos, kai žmogus netenka pajamų ar susiduria su kitais sunkumais. Visgi, parama turėtų padėti sugrįžti į savarankišką gyvenimą, o ne sukurti situaciją, kai likti už darbo rinkos ribų finansiškai paprasčiau nei į ją grįžti.
Socialinė apsauga neturi tapti alternatyva darbui
Nuo 2026 m. liepos sugriežtintos nedarbo išmokos pakartotinio skyrimo sąlygos. Išmoka mokama ne ilgiau kaip devynis mėnesius, o jos kintamoji dalis laikui bėgant mažėja.
Vis dėlto vien išmokų mokėjimo trukmės ar dydžio pakeitimai savaime neišsprendžia ilgalaikio nedarbo problemos. Kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo sunkiau gali būti sugrįžti į darbo rinką: prarandami įgūdžiai, silpnėja pasitikėjimas savo gebėjimais, o darbdaviams ilgalaikė pertrauka darbo istorijoje gali kelti papildomų klausimų.
Labai svarbu nustatyti paramos skyrimo sąlygas ir užtikrinti, kad jos veiktų kartu su aktyviomis užimtumo priemonėmis. Žmogus turi gauti pagalbą ieškant darbo, persikvalifikuojant ar įveikiant kitas kliūtis, trukdančias įsidarbinti.
Kitaip tariant, socialinės apsaugos sistemos tikslas turėtų būti ne tik sušvelninti nedarbo pasekmes, bet ir padėti žmogui kuo greičiau iš jo išbristi.
Sėkmės matas – įsidarbinęs žmogus
Darbo rinkos pokyčiai rodo, kad vien darbo vietų skaičiaus nepakanka – svarbu, ar žmonės turi įgūdžių, kurių reikia darbdaviams. Gamybos sektoriuje tai ypač aktualu, nes automatizacija ir technologinė pažanga keičia darbuotojų funkcijas bei reikalavimus kompetencijoms.
„VMG grupė“ investuoja į gamybos modernizavimą ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą. Įmonėms svarbu ne tik pritraukti naujų darbuotojų, bet ir sudaryti galimybes esamiems darbuotojams persikvalifikuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių procesų.
Profesinis mokymas ir glaudesnis bendradarbiavimas su mokymo įstaigomis gali padėti mažinti neatitiktį tarp darbo rinkos poreikių ir žmonių turimų įgūdžių.
Užimtumo priemonių veiksmingumą reikėtų vertinti ne vien pagal tai, kiek žmonių dalyvavo mokymuose ar konsultacijose, bet ir pagal tai, kiek jų įsidarbino, išsilaikė darbo vietoje ir padidino savo pajamas.
Regionų uždavinys – sujungti žmogų su darbo vieta
Regionuose darbo vietų ir darbuotojų trūkumas dažnai egzistuoja vienu metu. Vienose vietovėse žmonėms sudėtinga rasti darbą, o kitose įmonėms trūksta darbuotojų.
Šį neatitikimą lemia ne tik kvalifikacija, bet ir atstumas iki darbovietės, viešojo transporto galimybės, būsto prieinamumas bei šeimos aplinkybės.
Regionuose ypač svarbu įvertinti ar pagalba įmanoma pasinaudoti praktiškai. Jei darbo vieta nepasiekiama dėl transporto trūkumo arba atlygis nepadengia su darbu susijusių išlaidų, vien raginimo įsidarbinti nepakaks.
Papildomų galimybių galėtų suteikti ir tikslinės regioninės politikos priemonės, pavyzdžiui, mokestinės paskatos darbuotojams ar palankesnės sąlygos darbdavių suteikiamam būstui. Įmonių plėtros planai, investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar regione įmanoma rasti darbuotojų.
Svarbu, kad darbas žmogui apsimokėtų finansiškai, o darbdaviai galėtų pasiūlyti konkurencingą atlygį ir tinkamas darbo sąlygas. Valstybės užduotis – užtikrinti, kad socialinė apsauga padėtų įveikti laikinus sunkumus, bet kartu skatintų grįžti į darbo rinką, įgyti paklausių įgūdžių ir didinti pajamas.
Darbuotojų trūkumas yra ne tik personalo, bet ir Lietuvos konkurencingumo klausimas. Jei įmonės negali rasti reikiamų žmonių, jos gali atsisakyti plėtros ar nukreipti investicijas kitur.
Būtina derinti veiksmingą pagalbą darbo ieškantiems žmonėms, paskatas dirbti ir sąlygas verslui kurti naujas darbo vietas.
Parengta pagal Publicum pranešimą.
