Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos

Alvydas Butkus, www.respublika.lt
2011 09 01 18:26
22
Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.
Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Lietuvos kultūros ministerija, toliau  atkakliai ruošdamasi „prastumti“ naująjį Tautinių mažumų įstatymą, rugpjūčio 25 d. surengė konferenciją, pavadintą „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“. Konferencijoje šį įstatymo projektą taikliai apibūdino Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas M. Gamzajevas, pasak kurio, tai yra išimtinai lenkų tautinės bendruomenės koncepcija, orientuota į tos bendruomenės reikalavimų tenkinimą.

Šiaip jau istoriniai stereotipai egzistuoja kiekvienoje tautoje, todėl vertėjo panagrinėti ir įtampą keliančių lenkų istorinius stereotipus, užuot užsiiminėjus lietuviams būdinga mazochistine saviplaka ir egzaltuotu katalikišku mušimusi į krūtinę, šaukiant „Aš kaltas! Aš kaltas!“

Konferencijoje dalyvavęs VU istorikas ir garsus TV šoumenas pateikė „Lietuvos istorijos didžiųjų naratyvų priešpriešą“, vieną stovyklą pavadinęs „patriotais“, antrąją, kurios atstovu, atrodo, esąs ir jis pats,  – „kosmopolitais“. Schema nenauja, tik sovietmečiu pranešėjas jos dalis tikriausiai vadinęs to laiko terminais – „buržuaziniais nacionalistais“ ir „internacionalistais“, arba „tarybiniais žmonėmis“. Dvipolis vertinimas irgi atėjęs iš anų laikų, laikantis principo „kas ne su mumis, tas prieš mus“, tik apverstas aukštyn kojom – blogiečiai patriotai, pasirodo, esą prorusiški, geriečiai kosmopolitai – prolenkiški.  Taip ir lieka neaišku, o kurgi dingo tie prolietuviškieji? Ir kaip tiems prorusiškiesiems patriotams šovė į galvą 1990 m. atplėšti Lietuvą nuo Rusijos?

Toliau tekste šio pranešėjo pateiktieji, jo manymu,  patriotų postulatai pažymėti raide „P“, kosmopolitų – raide „K“. Nepažymėtasis pirmasis teiginys priklauso kitam autoriui.

Kas buvo nutylėta

Lietuvoje lenkų tautinės mažumos statusas nekorektiškas, nes lenkai atstovavo LDK didikams.

LDK didikai savęs lenkais nelaikė, kad ir kalbėjo lenkiškai. Rusijos didikai kelis šimtmečius kalbėjo prancūziškai. Net rusiškai prakalbę, jie stengėsi šnekėti su prancūzišku akcentu – tardavę gomurinį “r” (prisiminkit Lenino tartį – tai ne defektas, o užsilikęs aukštesniojo luomo tarties mėgdžiojimas). Nepaisant to, jie save laikė rusais, ne prancūzais. Dabartiniai airiai dėl anglų kalbos savęs britais nevadina, kaip ir Lotynų Amerikos ispanų ar portugalų kilmės (!) gyventojai – meksikiečiai, brazilai, argentiniečiai, kubiečiai ir kt. – nesitapatina su Europos ispanais ar portugalais, o Izraelio rusakalbiai žydai – su rusais.
Jei LDK didikai būtų tapatinęsi su lenkais ir laikę save LENKAIS LIETUVOJE (t.y. lenkų tautos tęsiniu), jie nebūtų Liublino seime (1569) atkakliai siekę, kad jungtinės šalies pavadinime būtų pabrėžta, jog tai ABIEJŲ TAUTŲ respublika.
O mažumos statusas korektiškas bet kuriuo atveju, nes LDK didikai tiek kalbiniu, tiek socialiniu ar luominiu atžvilgiu buvo mažuma.

P.: Vytautas – didybės apogėjus; K.: Vytautas – kelio į Europą pradžia.

Nematyti prieštaravimo. Nebent tai, kad kelio į Europą pradininku derėtų laikyti Vytauto senelį Gediminą.

P.: autoritetai: J. Basanavičius, Maironis., A. Šapoka, Gedgaugas, J. Statkutė-Rosales; K.: M. Riomeris, Z. Ivinskis, S. Sužiedėlis, V. Kavolis.

Dėl Gedgaudo ir J. Statkutės-Rosales čia gerokai persūdyta – šiuos autorius mėgsta nebent pagyvenusių damų ir senjorų salonų romantizuoti lankytojai, kad turėtų apie ką padiskutuoti prie kavos. Kaip ir jų oponentai padiskutuoja marazminėmis temomis, jog lietuvių kalbą XX a. sukūrė „russkije litovcai“ ir caro agentai Ivan Bassnovič ir Ivan Jablonskij, kad atplėštų Lietuvos valstiečius nuo lenkų. O jau lietuvių tarmes ir lietuviškus vietovardžius sugalvojęs trečias „russkij litovec“ – Kazimir Būgo. Ir išmokęs jomis kalbėti „chamus litvinus“ net „na Wileńszczyźnie“!

P.: prioritetas – lietuvybė; K.: prioritetas – Europa.

Kažkur girdėta. „Naš adres – ne dom i ne ulica…“ Gerai išmuštruota bolševikinė kosmopolitinė nuostata, tik naujesniu pavidalu su emigrantų pakoreguota antrąja dainelės eilute. Neaišku tik, kam tada reikėjo atkurti nacionalinę Lietuvos valstybę – ar nebūtų užtekę pasiskelbti autonominiu Europos Sąjungos regionu ir vietoje prezidento rinkti to regiono gubernatorių? Ar tiesiog pasiūlyti vienai didelei kaimyninei šaliai skirti savo gubernatorių buvusios „Litwos“ teritorijai administruoti? Kur buvote tada, 1990 m., internacionalistai-kosmopolitai? Praleidote tokią progą!

P.:  lietuvius sulenkino lenkai; sulenkėjimo priežastis – lenkų kunigų veikla; K.: susilenkinome patys; sulenkėjimo priežastis – Lenkijos kultūrinis pranašumas.

Labai suvulgarinta schema. Vokiečių kultūra buvo dar pranašesnė, bet dėl to nesuvokietėjo nei latviai, nei estai. Dėl aukštesnės švedų kultūros nesušvedėjo suomiai. Viską lėmė ne kultūrinis pranašumas, bet tos aukštesnės kultūros nešėjų skirtinga nuostata. O ji minėtuose kraštuose buvusi tokia: krikščionybę reikia diegti vietinėmis kalbomis, todėl patys diegėjai privalo tas kalbas išmokti. Tuo tarpu etninėse lietuvių, latgaliečių, baltarusių ir ukrainiečių žemėse lenkų kunigai katalikybę diegė lenkiškai; vietinių kalbų jie ne tik nesimokė, bet demonstratyviai jas ignoravo, skelbdami, kad jos netinkančios krikščionybei, esančios chamiškos, o lietuvių ir latgaliečių – dar ir pagoniškos.  Dėl tokios nuostatos, tautiškai sąmonėjant lietuviams, lenkai net sukeldavo bažnyčiose muštynes per lietuviškas pamaldas, ko niekada nedarė nei latvius su estais valdę vokiečiai, nei suomius valdę švedai. Todėl akivaizdu, kad lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir latgaliečiai valstiečiai ne „lenkėjo“, o „buvo lenkinami“, dažnai dar ir brutaliai.

P.:  nelaimes nulemia kaimynai: lenkai, rusai, vokiečiai, žydai. K.: nelaimes nulemia civilizacinė periferinė pozicija.

Lietuvos nelaimes nulemia ne rusai, žydai ar Amerikos indėnai, o patys lietuviai, jų nuolankumas ekspansyvesniems ir įžūlesniems kaimynams bei nevykęs strateginių partnerių pasirinkimas. O civilizacine periferija mus vėlgi pavertė ilgas buvimas lenkų kultūrinėje aplinkoje ir dar administracinėje priklausomybėje vėlyvuoju ATR laikotarpiu. Juk latviai, estai ir suomiai gyvena šiauriau už lietuvius, t.y. geografiškai dar toliau nuo Centrinės ar Vakarų Europos, tačiau nei vieni, nei antri nei treti neliko civilizacine periferija, nes europėjo vokiečių ar švedų kultūros fone ir nesusidūrė su kalbine ar etnine diskriminacija.

P.: Lietuvos nelaimių priežastis – krikštas;  K.:  – krikšto vėlavimas.

Nei viena, nei kita. Atskaitos taškas yra ne krikšto data, o sukrikščionėjimas. Lietuvos nelaimių ir atsilikimo priežastis buvo lenkiškas (ne vokiškas ar skandinaviškas) krikščioninimo būdas. Latviai (tiksliau – šiaurės baltai) ir estai buvo bent jau teoriškai apkrikštyti XIII a., tačiau iki pat Reformacijos (XVI a.) praktiškai liko pagonys, kaip ir lietuviai, nes nebuvo reikiamo bažnyčių tinklo periferijoje, nebuvo krikščioniško švietimo provincijoje. Toks tinklas susiformavo tik XVII-XVIII a. slenkstyje, vadinasi, tik nuo tada Lietuvą, Latviją ir Estiją galima laikyti tikrai krikščioniškais kraštais. Tad latviai ir estai krikščionėti pradėjo vienu metu su lietuviais, tačiau civilizacijos lygiu mus pralenkė, nes nebuvo varžomas, o atvirkščiai – net buvo skatinamas jų tautinis kultūrėjimas ir tautinis europėjimas.

Be to, nutylima dar viena istorinė detalė – Lietuva iki antrojo krikšto nebuvo visiškai pagoniška, nes pusę, o vėliau net 2/3 ir daugiau jos žemių sudarė krikščioniškieji rytų slavai, kurie tikrai nebuvo atsitvėrę kinų siena nuo pagoniškosios etninės Lietuvos ir bent jau miestuose (tarp jų ir Vilniuje) darė krikščionišką įtaką nekrikščioniškajai Lietuvos diduomenei. Pagonis Gediminas į pagonišką Lietuvą oficialiai kvietė krikščionis Vakarų amatininkus – jūs raskit didesnį religinės tolerancijos atvejį!

Krikšto hiperbolizavimas

Be jokios abejonės, katalikiškasis krikštas XIII-XIV a. Lietuvai buvo neišvengiamybė ir nekvestionuojama būtinybė. Tai buvo anų laikų sąlyga šaliai būti priimtai į tuometinę Europos bendriją. Vadinasi, tai buvo ne senos religijos pakeitimas nauja, o tiesiog politinis aktas. Jei Europoje būtų įsigalėjęs islamas, tokia pati būtinybė Lietuvai būtų tapimas islamiška valstybe.

Tačiau absurdas krikšto datą laikyti šalies pažangos pradžia ir gerovės bei kultūros rodikliu. Gruzija su Armėnija krikštijosi I tūkstantmečio pirmojoje pusėje (IV a.), t.y. daug anksčiau už germanus ir slavus, bet ar tai dabar daro šias šalis civilizuotesnes už, tarkim, Vokietiją ar Čekiją? Europiniai krikščionybės lopšiai – Graikija ir Italija – šiais laikais balansuoja ant bankroto ir chaoso ribos, ir vėlesnio krikšto šalys jas priverstos gelbėti. Indija iki šiol yra pagoniška – ar tai trukdo jai būti civilizuota pasaulio valstybe?

Neužsimerkim ir prieš tai, kad būtent krikštas atnešė į Lietuvą konfesinę įtampą. Iki tol pagonys Lietuvos valdovai į krikščioniškas LDK slavų žemes nei kalbos, nei religijos neeksportavo, o statyti savo maldos namus ir kurti vienuolynus leido jiems net etninės Lietuvos teritorijoje. Po jogailinio katalikiško krikšto ėmė rastis konfrontacija tarp LDK katalikų ir stačiatikių, vertusi Lietuvos valdovus ieškoti išeičių, viena iš kurių buvo unitų bažnyčios įsteigimas, taip pat mėginimai sulyginti stačiatikių bajorų teises su katalikų. Su krikštu prasidėjo katalikybės, o su ja ir lenkų kalbos skvarba į LDK stačiatikų kraštus, kuri tą susipriešinimą tik didino, kartu silpnindama stačiatikių valstybinį lojalumą ir versdama dalį jų dairytis į Maskvą kaip į tikėjimo ir kalbos gelbėtoją. Ukraina LDK sudėtyje išbuvo kelis šimtmečius, tačiau po to, kai ją 1569 m. nuo Lietuvos atplėšė Lenkija, ji lenkų administravimo neiškentė nė 100 metų, ir 1654 m. kairiakrantė Ukraina pasiprašė prijungiama prie Rusijos.

Kitas absurdas yra su krikščionybe sieti rašto atsiradimą. Pati krikščionybė raštą perėmė iš pagoniškosios Graikijos ir Romos, užuot išradinėjusi atskirą „krikščioniškąjį“ raštą. Visais atvejais rašto atsiradimo nuopelnas yra pagoniškų kultūrų, ne krikščionybės. Rašto atsiradimą lemia jo poreikis, o ne religija. Lenkija krikštijosi 966 m., tačiau pirmoji knyga lenkų kalba išėjo tik 1513 m., vadinasi, net daugiau kaip po pusės tūkstantmečio nuo krikšto! Iki pat XVI a. Lenkijos kanceliarinių raštų kalba buvo lotynų, ne lenkų. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir iki abiejų krikštų (1251, 1387-1413), ir ilgokai po jų vidaus poreikiams tenkinosi slavišku raštu ir kanceliarine slavų kalba, užuot primetinėjusi vėliau prijungtoms slaviškoms teritorijoms valdovų gimtąją lietuvių kalbą; korespondencijai su užsienio šalimis Lietuvoje vartotos vokiečių ir lotynų kalbos; mokslo kalba buvusi lotynų. Impulsą raštui nacionalinėmis kalbomis atsirasti Europoje davė Reformacija ir vienas iš jos postulatų, jog krikščionybę reikia diegti žmonių gimtosiomis kalbomis.

Ir dar pastabėlė dėl lenkiško kalbų skirstymo į „pagoniškas“ ir „krikščioniškas“. Taip skirstant, pačia „pagoniškiausia“ kalba derėtų vadinti lotynų kalbą, gal dar ir graikų, o pagoniškąją Antikos kultūrą – žmonijos regresu ir tamsybių periodu. Apskritai, šiuo požiūriu būtų galima revizuoti ir pačią krikščionybės istoriją, „šviesybę“ skaičiuojant nuo tų laikų, kai Europoje sušvito „polska wiara“.  Nearti dirvonai prolenkiškiesiems istorikams ir Lietuvos polonizavimu užsiimantiems politikams.

Alvydas Butkus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  2. A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  3. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  4. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  5. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  6. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  7. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  8. Kultūros ministerija ieškos būdų kaip atsikratyti polonofobijos ir mitologizuoto Lietuvos istorijos suvokimo
  9. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  10. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  11. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  12. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  13. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  14. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  15. L.V.Medelis. Subjektyvios pastabos apie „istorinių stereotipų įveikimą“
  16. G.Visockas. Kuo nusikaltau broliams lenkams
  17. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  18. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  19. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  20. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. suomis says:
    11 metų ago

    Nors parašyta tiesa, bet straipsnis tai silpnokas. Labai jau neprofesoriškas. 🙂

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Aš irgi turiu priekaištų profesoriui: visos teorijos, o tuo labiau Gedgaudo – Statkutės, visų pirma yra įdomios ir vertingos metodologine, t.y. klausimų kėlimo prasme.
      Todėl vien dėl to lietuviai privalo vertinti Gedgaudo ir Statkutės pastangas, o nesistengti jų supeikti, kaip tai daro lietuvybės priešininkai.

      Atsakyti
      • suomis says:
        11 metų ago

        Na, Butkus, taip pat į kelnes myžt pradėjo. Klausimas: Kas verčia? 🙂

        Atsakyti
      • lyvis says:
        11 metų ago

        Gerbtinos A Butkaus įžvalgos ir nesvyruojantis lietuviškumas. Tik kodėl jis spausdina prorusiškame laikraštyje Respublika. Šiandien istoriškai lietuviškiausias dienraštis yra Lietuvos Aidas. lyvis

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Nepasakyčiau – Aidas yra amžinai nusišnekantis, ką rodo kaip tik tai tai (ir ne tik), kad jie bijo savo mintis išstatyti interneto komentatorių teismui.

          Atsakyti
  2. suomis says:
    11 metų ago

    O beja. Ar šie, didieji, “polskos wiaros” apologetai, lankosi bažnyčioje. Kažkaip itariu, kad – ne. 😀

    Atsakyti
  3. Arūnas says:
    11 metų ago

    O man patiko šis straipsnis, nes yra objektyvus. Na, pradėkime gerbti save. Pagarba autoriui.

    Atsakyti
  4. Nadomas says:
    11 metų ago

    Patiko. Daugiau tokių straipsnių . Gal kokiam Bumbeliauskui paskaičius protelis prašviesės. O jei da šendien kašės ikrėstumėm Lenkam. Paroditume kultūrinį – sportinį pranašumą.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Jo, užkietėjusiems katalikams, Perkūno jėgą.:)

      Atsakyti
  5. R. Užmiškis says:
    11 metų ago

    Puikus straipsnis, taiklūs pavyzdžiai. Ačiū profesoriau.

    Atsakyti
  6. Nadomas says:
    11 metų ago

    Pšė prašom panove.Rezultatas aiškus. Į mitingą rytoj galit ir nebeit.

    Atsakyti
  7. Remigijus says:
    11 metų ago

    Puiki puikiai išdėstyta analizė, profesoriau. Aciū!

    Atsakyti
  8. p.s. says:
    11 metų ago

    Aš lietuvis ir nesijaučiu kaltas. Taip juodindamas lietuvius, tegul Bumblauskas jaučiasi kaltas.

    Atsakyti
  9. Vytautas Mažasis says:
    11 metų ago

    Kaip pirštu į akį. Istoriko erudito darbelis, – visų pirma eiliniam skaitytojui. Iš įvairių laikotarpių ir geografinių vietovių parinkti ir apjungti faktai veikia įtaigiai. Na, daugelis iš mūsų dalį tų faktų žinojom, bet profesorius juos apjungė į simpatišką, tikrovę atitinkantį vaizdelį. Perskaitęs, aš ilgai šypsojausi. Ačiū.

    Atsakyti
  10. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Straipsnis – puikus. Argumentacija ypač tinkama pateikti masinei, “žaliai” šiuose klausimuose, auditorijai, pvz. internete.

    Vienintelė silpna vieta – aiškinimai dėl Statkutės ir Gedgaudo. Bet čia esmę jau labai teisingai pastebėjo Tikras lietuvis, todėl nekartosiu.

    Atsakyti
  11. Liutauras says:
    11 metų ago

    Straipsnis patiko.Gal tik kad sustatomos figūros-gerosios ir blogosios. Daug tiesos. Tik mūsų valdovų sūnūs, tapę slaviškų kunigaikstysčių valdovais, kad ir pavaldūs pagoniui-tėvui, tapdavo pravoslavais ir šio tikėjimo gynėjais, jų vaikai jau niekad netapo lietuviais.O gal tokios ir tautybės dar nebuvo. Tik priklausomybė vienai ar kitai religijai.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      “O gal tokios ir tautybės dar nebuvo. Tik priklausomybė vienai ar kitai religijai.” – mano galva, tautybę apsprendžia ne tik religija. O kad žmogus, patekęs į svetimą aplinką, kartais joje ištirpsta – aš jau nekalbu apie jo palikuonis (kiek, tarkim, Amerikos lietuvių jau savo tėvų kalba nebekalba – ir čia ne viduramžiais, kai tautiškumas nebuvo esminis dalykas?), nieko naujo ar keisto, Tiesiog gaila, kad taip įvyko. Bet faktas – vienas baltas slaviškoje aplinkoje greičiau suslavės, negu ta aplinka – “subaltės” (tas pats taikytina ir atvirkštiniam variantui).

      Atsakyti
  12. Elena says:
    11 metų ago

    Rašto gimtosiomis kalbomis atsiradimas (taip pat ir lietuvių kalbos) yra sietinas ne su apskritai krikščionybės atsiradimu Lietuvoje, o su jos Reformacija, su protestantiškosios krikščionybės atsiradimu. O tai Lietuvoje skleidė protestantai kunigai M. Mažvydas, parašęs pirmąjį garsųjį kreipinį į „malonųjį skaitytoją“: „Broliai ir seserys, imkite mane ir skaitykite….“, kuriuo pradėjo Katekizmo vertimą į lietuvių kalbą. Tai buvo protestantų kunigas K. Donelaitis, parašęs pirmąją lietuvišką poemą „Metai“. Vokiečių mokslininkai kalbininkai tada ne tik ėmėsi tyrinėti tą, jų manymu, nykstančią archaišką ir labai įdomią, kalbotyros mokslui vertingą, lietuvių kalbą, bet ir leido lietuvių kalbos gramatikas, žodynus, skatino rinkti ir patys rinko tautosaką. Tada pradėtos kurtis masiškai ir pradinės mokyklos, kad kiekvienas žmogus išmoktų skaityti ir galėtų pats perskaityti savo gimtąja kalba Bibliją ir kitas religines krikščioniškas knygas.

    Taigi, tikslas buvo skleisti, perduoti žmonėms krikščionybės supratimą, įgūdžius, bet tai padaryti buvo galima tik sukūrus įvairių tautų kalbų raštą, kurio tos tautos lig šio neturėjo, ir išmokius tuos žmones skaityti savo gimtąja kalba, melstis irgi gimtąja kalba. Tai ir buvo labai teigiamas protestantiškosios krikščionybės vaidmuo lietuvių (o ir kitų tautų) rašytinėje kultūroje.

    Sakoma, kad lietuvius krikštijo vokiečiai, o katalikybę perdavė lenkai. Todėl taip ilgai lietuvio kalboje buvo pilna lenkiškų su katalikybe susijusių žodžių: šliūbas, spaviedis ir pan. Tačiau Tautinio atgimimo metais visos tos svetimybės pakeistos lietuviškais žodžiais. Ir šiandien galime džiaugtis, didžiuotis savo tėvais, protėviais, kurie per šimtmečius išsaugojo, ištobulino mūsų gražiąją, turtingąją lietuvių kalbą. Tik mokėkime ją kuo tobuliau ir vartokime. Tuo labiau, kad ji jau trečias dešimtmetis yra Lietuvos valstybės valstybinė kalba, ginama įstatymo.

    „Gerai, kad svetimas kalbas žinai ir moki, bet visų pirma savąją gerai išmoki…“ Išmoki ir vartok jos nedarkydamas svetimybėmis, žargonais, nevykusiais vertiniais iš kitų kalbų. Vartok ir tobulink, puoselėk ją. Šiandien tam turime geras sąlygas – tik naudokimės tuo.

    Atsakyti
  13. p.s. says:
    11 metų ago

    Būtų idomu sužinoti, kas valdo kontrolinį “Lietuvos Aido” paketą? Kas skiria redaktorius?

    Atsakyti
  14. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
    įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
    pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
    tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    Atsakyti
  15. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    INFORMACIJA:J.Pilsudskis – niekingiausias lietuvių kilmės lenkų politikas. Kokiu teisiniu pagrindu Jaltos konferencija atidavė
    paranoikui J.Stalinui visą Rytų Europą? Kokiu teisiniu pagrindu
    Prūsijos gyventojai,apie 1,5 milijono senių,vaikų 1944 m buvo
    masiškai išžudyti?Tai yra karo nusikaltimai,neturintys senaties
    termino.Taip ir Vilniaus okupacija,buvo J. Pilsudskio suderinta su
    Vokietija,mainais už Dancigo koridorių. Lenkija teisiog buvo
    “įspirta” į Lietuvą.J.Pilsudskis buvo Vokietijos slaptai
    angažuotas.J.Pilsudskio Lenkija leido vokiečiams realizuoti Dancigo
    koridoriaus idėją ,todėl J.Pilsudskis yra vienas iš niekingiausių
    Europos politikų,klastingai okupavęs Rytų Lietuvą,mainais atidavęs
    vokiečiams Lenkijos pajūrio sritis. Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  16. Arvydas Damijonaitis says:
    11 metų ago

    Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
    INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė

    Atsakyti

Komentuoti: Arvydas Damijonaitis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Vyriausybė imasi priemonių valstybės tarnautojų skaičiui mažinti

Sudaryta sukakčių minėjimo komisija

2023 01 11
Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau | punskas.pl nuotr.

Lenkijos piliečiai gyvena vis trumpiau

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • A niaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Atžangos kolaborantai apie L. Milčius. Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės, pažeminta lietuvių valstybinė kalba
  • Darbui apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Ribojant traukinių eismą daugės autobusų
  • Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas
  • Graikiškoji feta: ką pasigaminti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
20
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • A niaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Atžangos kolaborantai apie L. Milčius. Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės, pažeminta lietuvių valstybinė kalba
  • Darbui apie Ką svarbu žinoti apie nuotolinį darbą?
  • aha apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Išsilavinusi tauta – stipri valstybė (nuotraukos)

Išsilavinusi tauta – stipri valstybė (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai