Žūtbūt reikia priešintis parsiduoti Lenkijai bandantiems Lietuvos politikams, kur jie bebūtų: Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Priešintis reikia ir kalbininkams (deja!), ir istorikams, kitiems inteligentams, kurie sako, kad Vilnijoje lenkiški gatvių pavadinimai – smulkmena, kurią reikia atiduoti “skriaudžiamai” tautinei mažumai. Jeigu taip atsitiktų, padarytumėm nepataisomą klaidą.
Taip veikiausiai ir atsitiks, nes esame mėmės. Lietuvos nepriklausomybės nevertinantys politikai ir kultūros veikėjai nerimsta. Kažkada buvo populiarus šūkis: “Mes be Vilniaus nenurimsim”. Dabar reikėtų suformuluoti maždaug tokį šūkį: mes nenurimsim, kol nesusiliesim su Lenkija. Darykime viską, kad pamažu, nepastebimai Vilnija galutinai atitektų Lenkijai – būtų įgyvendintas Pilsudskio, o dabar Sikorskio ir šiuolaikinės Lenkijos siekis.
Kol mūsų kvislingai komisijose svarsto, kaip čia kuo neskausmingiau įteisinti dvigubus gatvių pavadinimus, kad, neduok Dieve, nebūtų įgyvendintas neatšaukiamas teismo sprendimas, reikalaujantis nukabinti lenkiškus užrašus, Sikorskis tokiems veikėjams ateina į talką: leidžia knygeles, atvirai priešiškas lietuvių tautai, meluojančias ne mažiau nei Stalino laikų “istorikai”.
Ar ir po to komisija prie Kultūros ministerijos kurps pataikūniškas rekomendacijas, ignoruojančias Lietuvos įstatymus, net pačią Konstituciją? Mūsų Užsienio reikalų ministerijai dar neaišku, kaip suprasti tokias teritorines pretenzijas ir kas jas inspiravo?! Ne veltui Lenkija iki šiol nepripažino (ne be mūsų minkštakūniškumo) okupacijos, kurią artimiausiu metu ketiname pailiustruoti Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919 – 1928 metų dienoraštis” ištraukomis
Visos valstybės, ypač didžiosios, nenori nė pėdos prarasti ne tik nuo amžių paveldėtų žemių, bet ir užgrobtų, kaip, pavyzdžiui, Rusija, Lenkija. O Lietuva be didesnio pasipriešinimo traukiasi, mažėja. Nereikia jai ne tik Seinų, Punsko, Mažosios Lietuvos (Rusijai, Lenkijai – reikia), bet ir Vilnijos. Kabinkit savo užrašus, mes iš čia pasitrauksime, o saviesiems net nosies įkišti į šiuos rajonus neleisime, provokatoriais vadinsime (Mečys Laurinkus). Turbūt visos mirštančios tautos taip elgiasi peržengusios ribą, kurios peržengti negalima.
Visos mūsų valdžios, per du dešimtmečius lietuvių tautą vedusios į išnykimą, elgėsi nuosekliai, teisingai, jeigu išties turime tokį tikslą. Daug pasiekta šioje srityje. Kokį ketvirtadalį, gal net trečdalį išleidome laimės ieškoti svetur, likusius bandysime sukryžminti, kai atversime sienas darbo jėgai iš šalių, kur trūksta vandens, kur didelės dykumos. Jie užbaigs darbą, kuris Lietuvoje dar nepradėtas, bet sėkmingai dirbamas Norvegijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje… Tokia politika naudinga didžiajam kapitalui, įgyvendinančiam tautų maišymo planą, multikultūrizmu ir kitokiais izmais vadinamą.
Čia viskas aišku, suprantama. Tik nesuprantama, kodėl lietuviai, kurie siekė laisvės, dabar abejingai tyli, kai kėsinamasi į jų iškovojimus? Juk autonomininkams priešinomės, nors tikėjome, kad Lenkijai nereikia to, kas jai nepriklauso, manėme – Lenkija draugiška kaimynė, padėjo išsivaduoti. Tada didžiausias priešas buvo Maskva. Užliūliavo “strateginis” partneris, nė nepajutome, kaip tapome Vilnijos “okupantai”, nepageidaujami Šalčininkuose, Dieveniškėse, net pačiame Vilniuje. Prisimenat, ką sakė Lenkijos patriotas Tomaševskis?
Ar šito nesupranta žmonės, kurie kasmet renkasi Ariogaloje, sako ten ugningas kalbas? O jeigu supranta, tai kodėl tyli? Ar šito nesupranta tūkstančiai katalikų, kasmet melstis susirenkančių Kryžių kalno papėdėje, Pivašiūnuose, Šiluvoje? O jeigu supranta, tai kodėl tyli, neprotestuoja, neateina į pagalbą savo tautiečiams, kol kas Lietuvai dar priklausančioje teritorijoje tapusiais nepageidaujamais? Prisisteigėme daug įvairiausių visuomeninių orgamizacijų, bet jų balso irgi negirdėti…
Įvairiausių interesų turinčius politikus, kalbininkus, istorikus, žurnalistus aš suprantu –jiems taip naudingiau, reikia išsilaikyti, atidirbti, kai kuriems lietuvių tauta tik rakštis “pilietinės visuomenės” kūne. Bet nesuprantu tų šimtų tūkstančių, kurie galėtų juos sudrausti, tačiau nė piršto nepajudina.
Neseniai paskelbėme Mato Valeikos knygelės “Dvidešimt penkeri metai Vilniaus krašte” įžanginį straipsnį antrajam fotografuotiniam leidimui, “Minties” leidyklos išleistam 1989-aisiais. “Atverti akis, neišnykti “lenkiškuose nasruose”, Lietuvai išlikti Lietuvoje – svarbiausias Valeikų daugelio metų rūpestis, gyvenimo tikslas ir prasmė. “Kiek smūgių, kiek širdgėlos ir nelygios kovos teko pergyventi”, – atsidūsta Valeika – plačios, taurios širdies lietuvis – ir šaudytas, ir gaudytas, ir teistas, ir tremtas, niekintas ir nepaniekintas, palikęs šviesų šviesų paveikslą visų jį pažinojusių širdyse”, – rašoma įžanginiame straipsnyje. Sprendžiant iš kai kurių rašinį palydinčių komentarų, dar yra žmonių, kuriems rūpi šiandieninės polonizacijos problemos. Štai vienas anoniminis komentaras, kurį ir norėtumėm pasiūlyti tiems šimtams tūkstančių abejingųjų.
XXX
Tiktai tiesioginis valdymas suvaldys polonizacijos plitimą. Pareigūnus, nevykdančius teismo sprendimo, reikia atleisti iš darbo. Lenkija ir lenkai tyčiojasi iš Lietuvos teritorinio vientisumo ir valstybinės kalbos, Konstitucijos. Lenkų bendruomenė (remiama finansiškai ir politiškai Lenkijos politikų ir antilietuviškai nusiteikusių asmenų), aktyviai veikia prieš Lietuvos valstybę. Lenkų bendruomenė turi visas teises: kalbėti lenkiškai, leisti lenkų kalba spaudą, lenkų radiją, lenkų TV, lenkiškas mokyklas (Lietuvoje jų per 100), lenko kortą, lenkų organizacijas, lenkų institucijas, lenkišką universitetą, lenkų atstovą Europarlamente, lenkų atstovus savivaldybėse ir t.t. Tačiau lenkai rėkia – diskriminuoja!
Todėl galim drąsiai teigti, kad tai yra tiesioginis Lietuvos valstybės puolimas su tikslu polonizuoti Vilniaus kraštą ir jį vėl okupuoti. Lenkijos tikslas: 1. Įteisinti lenkiškus gatvių pavadinimus – tai įteisintų pripažinimą, kad tos vietovės tarsi priklauso lenkų bendruomenei ir kartu pateisintų Lenkijos įvykdytą 1920 metų Vilniaus okupaciją. 2. Kitas žingsnis: lenkų kalba Lietuvos valstybinėse institucijose ir oficialiuose dokumentuose. Tai atvertų kelią atvirai polonizacijai. Lietuviai nebegautų paslaugų lietuviškai ir būtų engiami, prasidėtų jau ir taip vykdoma jų diskriminacija. 3. Galutinis tikslas, suprantama, būtų Vilniaus krašto ir galų gale Vilniaus atplėšimas nuo Lietuvos. Neturėkite kitų iliuzijų, Lenkija nėra mums draugiška valstybė.
Visos jų kalbos, pareiškimai ir veiksmai liudija apie Lenkijos ir lenkų priešišką nusiteikimą Lietuvos atžvilgiu ir siekį atplėšti nuo Lietuvos teritorijos etnines ir istorines lietuvių žemes. Todėl reikia užkirsti kelią bet kokiam lenkų spaudimui dabar. Gatvių lentelės – tai tik plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje. Jo neužbetonavus prasiverš visos polonizacijos srutos, ir jų jau nebesustabdysim.
Todėl laikas reikalauti iš mūsų apatiškos valdžios atsakomybės prieš Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos bei kalbos išsaugojimą. Kreipkimės į Kultūros ministeriją, į politikus, rinkim parašus po peticija, kad užkirstumėm kelią polonizacijai dabar, nes pavojus valstybei pats rimčiausias koks tik gali būti. Lietuva ne tam išsivadavo iš rusų okupacijos ir rusifikacijos, kad ateitų lenkai ir polonizacija. Stabdykim polonizaciją dabar ir čia. Jokių kompromisų. Vienykimės!
Atsibodus tema,laikas veikti,burtis ir už tai nešti atsakomybę.Gal tai ir padarys JAUNIMAS,o mes se’niai tik rašom straipsniukus-kas iš to,tai mažai naudos,esame suskladyti soclagerio laikų,supriešinti,pikti ir nepataisomi.
Savam. Taip – nuobodulys – senatvės požymis. Įdomu kokių straipsniukų parašėte Jūs. Gal galite atsiųsti? O gal subūrėte kokią veiklos grupę? Ar visai jau pavargęs esate?
Puikus straipsnis. Gaila, kad ponia Grybauskaitė tyli, kai jos liankiškieji partneriai varo prieš Lietuvą pilna burna. Apie kubilių su jo panais gieliūn ir mielian išvis kalba neina – kažkokie nuprotėję liankomanai, kovojantys prieš lietuvybę.
Ponia Grybauskaitė neturi laiko – dirba vardan, „didžiosios politikos“ 🙂
Jonai,nesu toks pagyrūnas,kad pasakočiau TAU savo nuopelnus LIETUVAI,esu paprasčiausias lietuvis patyręs savo kailiu,kad norint kažką padaryt,reikia imtis veiksmų,o ne pasakėlių rašinėjimo.Paklausk savo pažįstamų jaunuolių,ar kas skaito ką mes čia postringaujam-NETIKIU.O DABARTINIU JAUNIMU AŠ TIKIU,TIK JIS GALI IŠMĖŠT ŠIĄ KLOAKĄ KURIAI JAU VIRŠ 60 METŲ.
Sutinku rašyt gerai buvo 1900-1918m.tada TAUTA nebuvo supriešinta,o dabar 50proc.už AMB,50proc.VYTĄ-TIK JAUNIMAS,TIK JAUNIMAS,TIK JAUNIMAS,…………..
Ir vis tik, visa tai dūsavimai.
Jaunimas neiškritęs iš dangaus – jie ateina iš šeimų, mokyklų (kur nėra patriotinio ugdymo), TV ( su Oksana Pikule, kaip perspektyvios lietuvaitės įvaizdžiu). Toks apolitiškas jaunimas ir išdavė Beliacko duomenis, nes yra liberaliai mankurtiškai išauklėtas. Būti patriotu Lietuvoje nuo 1990 metų – tai būti BERETE, IDIOTU, TALIBU.
Idiotais vadino “intelektualas” Šliogeris, talibais vadina kas netingi, o pats girdėjau pan Bumblowski, besisvaidantį tokiais epitetais.
VIENINTELĖ IŠEITIS-JAUNIMAS,O JO PAS MUS TIKRAI DAR YRA IR GRĮŽTANČIO LIETUVON NEMAŽAI,TAIP,KAD ANKSČIAU AR VĖLIAU VIS TIEK KELSIMĖS,JAU YRA NEMAŽAI POKIČIŲ.ŽINOMA ŠĮ JAUNIMĄ REIKIA PALAIKYT,KAD IR DARO KLAIDAS,PALAIKYT,NES SENESNĖ MŪSŲ KARTA VISIŠKAI “SUGADINTA”.
Jonai,aš TAU ne boba,kad dūsaučiau,esu optimistas,tikiu LIETUVA,bet kalu į galvą MŪSŲ JAUNIMUI,”ką padarei,savo TĖVYNEI”,kad būtų geriau gyvent,ką?Ir JIS palaipsniui pradeda susigaudyt ,o svarbiausia veikt.Tai puiku,tai mūsų “senių”,tikslas,o mūsų karta ne ta,NE TA.
Kas tas jaunimas? Šimašius? Zuokas? Gapšyyys? Donalda?
Viskas su laiku,pažiūrėk,kas ir pas tą Šimašių ministerijoj sėdi “teisingumo monkurtai”-išsivalysim,čia tik pradžia.
Taigi valdžioje sėdi AMB-ų palikuonys,ne taip greit,bet poslinkiai teigiami tik su JAUNIMU.KITOS IŠEITIES NĖRA.
Tai gapšyyys labai jaunas. na ir kas?
Oksana Pikulė labai jauna. Dar 69 danguje ir jų meilužiai. Čias tas Jaunimas?
Ar tu žinai kas gapšio tėvas-pasidomėk-tipiškas AMB-o produktas.Mažiau žiūrėk “kakadų”,o domėkis TIKRU JAUNIMU.
taip. daug tiesos parašyta straipsnyje. Tačiau vien reikalavimu uždrausti, įvesti tiesioginį valdymą? Ar mes užmirštam, kaip vieningai mūsų seimas balsavo už Kosovo pripažinimą. O kas tas Kosovas? Tai Serbijos valstybės širdis. vieta, kur tvėrėsi Serbija. Tačiau laikai ėjo, kraštas buvo valdomas musulmonų, nutautėjo ir rezultatas. faktas yra faktas. Vilniaus rajone lietuvių mažuma, kuri buvo ir praeityje.Ką reikia daryti? Ne straipsniais, o darbu. Tai ir Tautinio jaunimo stovykla, kurioje dalyvavo ir vietinis jaunimas. O gal ir apskritas visuomeninių organizacijų stalas būtų neprošal. Ne vietiniai lenkai ar baltarusiai kalti dėl susidariusios padėties. Yra tokia LLRA su europarlamentaru priešakyje, kuri ir vadovauja tam pasipriešinimui.Juk ne lietuviškieji rajonai išrinko LLRA vadovą į europarlamentą. O kas liečia tą lenkų brošiūrą, tai rekomenduočiau pasiskaityti Laimono Briedžio knygą Vilnius Savas ir Svetimas. baltos lankos 2010.
Nėra jokio mistinio JAUNIMO-GELBĖTOJO. Normalių žmonių yra visose kartose.
Iš pradžių labai nepritariau “savas” komentarams, bet kai visus perskaičiau, pradėjau galvoti kitaip, daug kur esate teisus. Jaunimą reikia patiems auklėti, o ne laukti kol kas mokyklose keis kokias tai programas ir pradės “auklėti”. Pasitaikė proga su jaunimu pasikalbėti, kad ir ne su didelia jų grupele, prašau galima su jais atvirai pabendrauti apie Lietuvos istorija- nebijokite, jaunimas tikrai domisi savo istorija, aš tai žinau iš savo patirties. Tik reikia su juo nuoširdžiai kalbėtis, o dėl komunistų naujos Lietuvos okupacijos, čia jau nieko nepadarysi kad didelė dalis tautos pasidavė A M Brazausko žavesiui ir už jį išbalsavo per prezidento rinkimus. Matyt tokia buvo Dievo valia, kad į valdžią vėl buvo sugrąžinti komunistai kurie ir išplėtojo autonomininkų teises Vilniaus krašte. Juk dabar tamoševskininkai atviru tekstu atkerta kad jie lauks valdžių pasikeitimo ir garantuotai tiki, jei atgal į valdžią grįš buvę komunistai su savų partijų visa svita, tai naujasis švietimo įstatymas bus pakeistas. Taip kad Vilniaus krašto autonomininkai neskuba įgyvendinti teismų sprendimo, o laukia valdžių pasikeitimo pačioje Lietuvoje. Tuo labiau lenkai mato kad didelė dalis lietuvių “inteligentų” puolė ginti “lenkų interesus”, tarp tų ginančiųjų keli ministrai iš koalicinės vyriausybė. Čia jau didžiulė Lietuvos bėda, kad mūsų pačių vyriausybėje atsiranda tiek daug atvirų Lietuvai priešų iš tų pačių tarpo, kurie turėtų kaip tik mus ginti. Dabar mes kvailai atrodome, tie kurie turėtų mus ginti nuėjo su priešais, o mes ir vėl likome vieni kaip sovietų okupaciniais laikais. Tada nors žinojome kad esame okupuoti ir buvo prasminga išsivadavimo kova, o dabar gaunasi kažkoks absurdas, mūsų pačių valdžia mus išduoda, o mes jai nieko negalime padaryti? Gal galime, paprasčiausiai per ateinančius rinkimus reikia prašyti žmonių kad tauta nebalsuotų ne už vieną liberalų partiją kur jie iškeltų savo kandidatus, visur juos reikėtų boikotuoti. Tegu suprantą liberalai, kad jų tokia politiką Lietuvoje nėra priimtina.
AČIŪ.
Kosovo krašto nepriklausomybė buvo paskelbta ne dėl to kad ten dauguma kalbėjo albaniškai, o kad ten buvo vykdomas serbų genocidas prieš albanus, tai yra didžiulis skirtumas. Vilniaus kraštas patyrė lenkų okupacija ir tos okupacijos padarinius jaučiame iki šiol mes lietuviai. Kas už tai turi atsakyti, manau kad dabartinė Lenkijos vyriausybė tai turėtų padaryti ir atsiprašyti ji turėtų Lietuvos, o taip pat iš lenkų atimti “lenko korta”, o tie kurie nenorės atsisakyti “lenkų kortos” paprasčiausiai atimti Lietuvos pilietybę., o mūsų Seimas be jokių išlygų turi priimti įstatymą draudžianti Lietuvoje kurti partijas tautiniu pagrindu
savo fantazijas apie “atsiprašymą” pasivadink pats. Lenkija “apmokė” Vilniaus krašto seniūnus, mokytojus, Pabradės vaikų namų našlaičius ir kitus apgyvendina pas pasieniečius, kad jie , mokėtų ginti sienas (kieno?) planuoja permokyti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių policiją. Balstogės universiteto filialas ruošiasi įvesti specialistų ruošimą toms savivaldybėms ir t.t..
Man atrodo,kad dabartinės “nesugędusios”sovietinės kartos tikslas ugdyt JAUNIMĄ patriotiškai ir ruošt TIKRUS valdžios atstovus,o ne lyst patiems valdžion ir “gadinti orą”.Mūsų karta padarė nemažai,bet per išsilaisvinimą nesupratom, neturėjom patirties ir prileidom prie”lovio”AMB-us,o tie KGB metodais supriešino TAUTĄ ir supriešino ilgam.Tad ši karta,kokia ji bebūtų ar kairės,ar dešinės valdžioje tik riesis ir kaišios vieni kitiems”pagalius”.Aš labai tikiu ir linkiu kibt į darbą MŪSŲ JAUNIMUI,o JIS tikrai daug,daug skaidresnis ir puikiai išsilavinęs,daugeliui tik trūksta meilės TĖVYNEI,o ją turim duoti tik mes.KAIP TAI ATRODO PAPRASTA IR KAIP SUNKU.