Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

G.Visockas. Būtinoji gintis

Gintaras Visockas, www.slaptai.lt
2011 08 13 21:30
3
Gintaras Visockas | G. Šalygos nuotr.

Gintaras Visockas | G. Šalygos nuotr.

Gintaras Visockas | G.Šalygos nuotr.
Gintaras Visockas

Viename paskutiniųjų savo interviu, duotų televizijai RTVi, žymus Rusijos žurnalistas, žurnalo „GQ“ redaktorius Nikolajus Uskovas kalbėjo apie tuos, kurie kelia maksimalius reikalavimus. Tiek sau, tiek aplinkiniams. Ne maksimalistai politikai ir verslininkai taip ir lieka prie „suskilusios geldos“. Nebankruotuoti tetrokštantis verslininkas nevertas sudilusio skatiko, jis būtinai bankrutuos, nes neturi toli siekiančių tikslų.

N.Uskovas kalbėjo apie Rusijos politiką ir Rusijos politikus, bet šiuos žodžius nesunku pritaikyti ir Lietuvai, kuri šiandien neturi jokių didesnių, sunkiai įgyvendinamų tikslų. Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų nelaimė – per mažos ambicijos?

Kadaise dirbdamas „Lietuvos aide“ siekiau, kad laikraštis paskelbtų keliolikos straipsnių seriją iš Mykolo Biržiškos knygos „Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis“. Puikiai prisimenu slogų įspūdį, patirtą skaitant šią knygą. Šimtai žiauriausių persekiojimo, pažeminimo, smurto faktų! Tačiau šio sumanymo man nebuvo leista realizuoti, nes „Vilniaus Golgotoje“ užfiksuoti pasakojimai galėjo įžeisti mūsų kaimynę Lenkiją. Nuo šio sumanymo atkalbinėję politikai ir redaktoriai  teisinosi, kad Lenkija dabar jau padoresnė, draugiškesnė, pamiršusi visas ekspansines idėjas. Ji – mūsų strateginė partnerė, padedanti atlaikyti Rusijos spaudimą ir neleidžianti pasimesti Briuselio koridoriuose. Kam narplioti ne itin malonią praeitį – geriau kurti bendrus ateities planus.

Štai ką šiandien turime. Lenkija neįvertino mūsų taktiškumo, nes turėjo ir tebeturi toli siekiančių planų. Šiandien Lenkija perėjo į puolimą: Antrojo pasaulinio karo metais lietuviai okupavo Vilnių ir, vokiečių padedami, žudė lenkų patriotus. Žudė etniniu pagrindu. Brošiūra „Paneriai – žmonių skerdynių vieta“, išleista Lenkijos nacionalinės atminties instituto, talkinant Lenkijos diplomatijos šefui Radoslavui Sikorskiui. Taigi, pasak Gdansko universiteto mokslininko Piotro Nivinskio, ne lenkai polonizavo Vilniaus kraštą, o lietuviai okupavo Vilnių ir ėmėsi lituanizavimo darbų. Iš spaudoje pasirodžiusių pranešimų susidariau nuomonę, kad Lenkijos politikai į diskusijas, ką byloja toks akivaizdžiai antilietuviškas leidinys, nesivels. Nesivels į diskusijas ir dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Arvydo Anušausko pastebėjimo, kad šiuo konkrečiu atveju lenkai naudojasi KGB arsenalu.

Kokie vis dėlto buvome trumparegiai, įskaitant ir tą redaktorių, ir tą politiką, kurie man neleido jaunajai lietuvių kartai priminti, kokių kančių mes patyrėme, atsidūrę po lenkų padu. Mes negalėjome nepralaimėti, nes kėlėme sau tik minimalias užduotis. Naiviai manėme, kad jei su kaimynu bendrausime apdairiai, jei nepateiksime jam pagrįstų sąskaitų, jo neerzinsime kruvinos praeities priminimais, tai jis mums bus dėkingas.

Ko pasiekėme, nepriekaištaudami Varšuvai dėl Vilnijos okupacijos? Seinų ir Punsko lietuviai jau neturi ambicijų kada nors prisijungti prie Lietuvos, užtat Vilniaus ir Šalčininkų lenkai turi mažų mažiausiai autonominių ambicijų. Mes jau bijome nuvykti į Dieveniškes, o lenkai Lietuvoje kaip niekur nieko garbina Armiją Krajovą, žudžiusią lietuvius. Ir ant Pilsudskio širdies kapo nevysta gėlės, o Seinuose net lenkavusiam Antanui Baranauskui nejauku…

Nepaisant to, mes linkę ir toliau pataikauti, trauktis, žemintis. Sveiku protu nesuvokiamas istoriko, politologo Vlado Sirutavičiaus interviu, duotas portalo Delfi.lt apžvalgininkui Vladimirui Laučiui. „Jei nori ką nors integruoti, tai turi būti kažkam patrauklus. Ar Lietuvos valstybė yra labai patraukli lenkų tautinei mažumai? Atsakymas į šį klausimą – nevienareikšmis“. Štai kokią „išmintį“ vidury baltos dienos žeria Lietuvos istorikas! Pasirodo, Lietuvoje ne tautinės mažumos privalo derintis prie lietuvių daugumos, tai mes, lietuviai, savo žemėje privalome verstis per galvą, kad tik įtiktume Šalčininkų ir Vilniaus rajono lenkams! Trūksta žodžių.

Paklaustas, kaip vertinąs tautiškai nusiteikusių jaunuolių stovyklas, kurios rengtos Šalčininkų rajone ir kur nerekomenduota kalbėti slavų kalbomis, istorikas, atsakė: “Jei sakysiu, kad šitai keista, tai bus per silpnai pasakyta, o jei sakysiu, kad kvaila, tai kas nors gali ir įsižeisti”.

Kokiu žodžiu galima įvertinti šio pono poziciją? Yra dar stipresnių žodžių, bet aš jais nesisvaidysiu. Kai kurie politikai, įskaitant ir buvusį VSD vadovą Mečį Laurinkų, stebisi, kodėl tautines ambicijas puoselėjantys lietuviai renkasi krašte, kur beveik neišgirsi lietuviškai šnekant? Todėl ir renkasi, kad ten jau beveik nėra Lietuvos. Jie nenori, kad Lietuva dar labiau sumažėtų. Toks noras smerktinas? Jeigu taip, tai kodėl jūs piktinatės minėtos brošiūros teiginiais? Kaip ją įvertintų p. Vl. Sirutavičius? Kokiu žodžiu pavadintų?

Lietuviški susiėjimai Dieveniškėse ir Šalčininkuose turėtų būti nuolatiniai. Bent jau taip elgtųsi lenkai, jeigu Punsko arba Seinų lietuviai nepaisytų Lenkijos įstatymų, kaip Vilnijoje nepaisomi Lietuvos įstatymai. Kadaise esu rašęs įžanginį straipsnį Mato Valeikos knygutės „25 metai Vilniaus krašte“ antrajam leidimui. Inteligentas M.Valeika kadaise specialiai persikėlė gyventi į Vilniaus kraštą, kad visomis jam prieinamomis priemonėmis Lietuvos pusėn patrauktų sulenkėjusius lietuvius. Garbė šviesuoliui M.Valeikai. Jo pastangos nenuėjo perniek. Atgal į lietuvybę sugrąžinta ne viena dešimtis lietuvių, sulenkėjusių gūdžiais lenkiškosios okupacijos metais.

Jei Lenkijos užsienio reikalų ministrui R.Sikorskiui galima leisti knygas, kuriose begėdiškai meluojama, nematau didelės blogybės, jei lietuvių jaunuoliai sugalvojo šūkį „Lietuva – lietuviams“. Tai būtinoji gintis. Tai neišmintingos Lietuvos ir Lenkijos politikos pasekmė. Į žurnalisto klausimą, ar esama pagrindo tvirtinti, kad lenkų mažuma šiandien Lietuvoje jaučiasi blogai, p. Vl. Sirutavičius atsako nei šiaip, nei taip: „Priklauso nuo to, iš kieno varpinės žiūrima“. Lietuva pasmerkta pražūčiai ir išnykimui, jei jau patys lietuviai nebesusigaudo, iš kokios varpinės jiems būtina žiūrėti į šiandienos realijas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamentas neseniai paskelbė griežtą komentarą apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuotą stovyklą Dieveniškėse. Tame pareiškime mūsų premjeras Andrius Kubilius giriamas, jam dėkojama, kad  pasmerkė veiksmus, „griaunančius tarpusavio pasitikėjimą ir skatinančius tautinę neapykantą“. Kodėl Rusijai parūpo lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje? Galima spėti, kad netrukus turėsime problemų ir su rusų tautine mažuma Lietuvoje. Šiandieninė Kremliaus vadovybė rado įtakingų talkininkų Varšuvoje.

O dėl to pagyrimo, tai kai priešas tave giria, reikia susimąstyti. Parlamentaras Gintaras Songaila oficialiai pareikalavo, kad A.Kubilius atsiprašytų Dieveniškėse stovyklavusiųjų už „paskleistus tiesos neatitinkančius žodžius“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  2. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  3. G.Visockas. Mes ne iš tų, kurie įstengs pasipriešinti
  4. G.Visockas. Tautininkų ir konservatorių keliai negalėjo neišsiskirti
  5. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  6. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  7. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  8. G. Songaila įteikė paklausimą A. Kubiliui dėl paskleistos dezinformacijos

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Juodoji Ančia says:
    10 m. ago

    Lietuvos okupacijos metais 1795-1914 ir 1944-1990 rusų kolonistai, o Vilniaus krašte 1920-1939 lenkų kolonistai buvo tūkstančiais vežami į nužudytų ir ištremtų autochtonų namus, grubiai pažeidžiant tarptautinę Ženevos konvenciją, vykdant suplanuotą pavergtų tautų genocidą. Todėl laikas aiškiai Lietuvos Seimui pasakyti, kad lenkai ir rusai nėra tautinės mažumos, o okupantų atvežti kolonistai, lietuvių tautos genocido vykdytojai, de facto ir de jure karo nusikaltėliai be senaties, todėl daugiau jokių mokyklų ir kitų nuolatinių absurdų nebus leidžiama okupantų penktai kolonai, ir tuoj pat nutraukiamas masinis Lietuvos biudžetinis finansavimas šiems antivalstybinės veiklos židiniams. Taip pat sulenkėję tuteišai turi įrodyti, kad jų kilmė yra lenkiška pagal senelių ar prosenelių liniją (archyvai yra ir veikia), užteks tokių slaviškų imperinių tradicijų, kokios “tautybės” reikia tuo užsirašau, aišku, pasirenkama patogiau, pagal tuometinio okupanto kilmę ir pageidavimus, nors taip sugalvoję gali pasakyti, kad jie yra ir arabai ar eskimai, ir pan. Okupacijos metais 1920 – 1939 atvežti lenkų kolonistai gali važiuoti namo, jei neįrodo, kad turi protėvių Lietuvoje. Lietuvos statutas galiojęs nuo 1529 iki 1840 metų neleido pirkti žemės ir turto LDK niekam, tik LDK piliečiams, kurių tarpe lenkų visai nebuvo, tik lietuviai ir gudai sulenkinti per bažnyčias, nes buvo gi „lenkų tikėjimo“ (Dievas, aiškina lenkų kunigai, moka tik „lenkiškai“, ir tokios nesąmonės tęsiamos dabar, kai rėkiama – apginsime lenkų tikėjimą -„polska viera“, todėl laikas pašalinti lenkus iš Romos Katalikų tarpo, nes jie gi turi savo „viera“, ir kabinėja baltai raudonas vėliavas prie bažnyčių, piktai pasinaudodami Katalikų tikėjimu savo lenkiškam šovinizmui skleisti)

    Atsakyti
    • Liutauras says:
      10 m. ago

      komentaras parašytas iš širdies. Tik. Dauguma lenkų, kurie atvyko į Vilniaus kraštą 1920-1939 metais išvyko, prasidėjus karui ir po jo 1946-1950m., kai buvo lietuviai iš Lenkijos keliami į Lietuvą, o lenkai į Lenkiją. Ar Žene vos konvencija egzistavo 1795 metais negirdėjau. Kiek žinau pirmoji konvencija pasirašyta 1864 metais dėl sužeistųjų. Kas liečia nutautėjimą. Kokia kalba buvo kalbama LDK dvaruose senovėje. Juk dalis bajorfų buvo rusinai ir gudai. Kai kurie lietuviai buvo priėmę stačiatikybę. vėlyvas rašto sūkurimas mums neišėjo į naudą. Ką darysi, jei mūsų kunigaikčiai bevelijo žvėris po miškus vaikytis, o ne mokyklas gimtąja kalba steigti. Savo vaikus siuntė mokytis į užsienius. O grįžę chlopų kalba juk nešnekės. Juk LDK pilietis buvo ne baudžiauninkas ar valstietis, bet bajoras.Paskaitykim Vincą Kudirką. dar XIXa. pabaigoje jauniems gimnazistams buvo gėda prieš kitus kalbėti lietuviškai.ačiū Dievui, kad atsirado Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Petras Vileišis. man atrodo, kad reikia daugiau pokalbių, diskucijų per TV, dalyvaujant ne tik LLRA atstovams, bet ir Vilniaus, šalčininkų rajonų benruomenių atstovams, vietinių lietuviškų organizacijų atstovams. per prievartą kitataučio lojaliu Lietuvos piliečiu nepadarysi.

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        10 m. ago

        Šią savaitę pagaliau pradėta (net 20-mečiui nuo CeCeCyPės užbaigimo/конца/ nesuėjus, –
        beje mūsų nepaliaujamos kovos ir aukų dėka sugriautos, ir Rusijai, Ukrainai,
        Baltarusijai bei kt. 9 šalims su latviais, estais ir tų pačių lenkų Solidumu, Laisvę
        atgaut padėjus) skelbt 1918-40 m. Lietuvos valst. atstatymo priežastys ir
        ĮTAKOTOJAI.

        http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?ISBN=978-9955-616-65-8
        Mindaugas Maksimaitis “Mažoji konstituanta. Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą”

        (Svarbiausi Lietuvos tarybos 1918 metų aktai – atkuriantys Lietuvos valstybingumą ir dedantys pirmuosius jos konstitucinius pagrindus – yra pakankami šiai institucijai įvardyti savotiška Mažąja konstituanta.
        Lietuvos taryba, jos veikla ir nuopelnai savo krašto valstybingumui istorikų ir teisininkų jau yra gausiai tyrinėti, bet, net praėjus beveik šimtmečiui, tos neįmanomai sunkios, kartais prieštaringai vertinamos jos pastangos ir dramatiškai susiklostęs likimas valstybingumą pasiekus nesusilaukė išsamesnio ir pilnesnio tyrėjo žvilgsnio… )

        Po 1569 m. būtino gailestingumo akto –
        mažutėlės lenkų valstybėles pabirų
        prišliejimo prie daugiakalbės Lietuvos
        imperijos (ja nuo 1307 m. užaugo dėka Vytenio),
        Lenkija išvengė jotvingių-prūsų lemties.
        Dėka 1410 m. Vytauto “buferinio vėzdo”,
        – ordino likučių palikimo iš po Eglėkalnio,
        kaimynai “nesipūtę” ir vos vos išlaikę
        valstybę. Garbė jiems, kaip ir rusams,
        kaip ir čekams, austrams ar danams
        (bet ne britų kolonininkams).
        Iki 1915 m. Lietuvą ir Prūsijos dalį
        administravusi carinė Rusija klaidingai
        ir baikščiai stvėrusi “vokiškuosius”
        vergus-belaisvius lietuvininkus ir
        gausiai (kaip po to 1941 m.) link
        Užuralės gabenusi į nelaisvę.

        Būtinosios ginties poreikiai dėl
        LIETUVIŲ
        PRŪSŲ
        JOTVINGIŲ
        GUDŲ
        (JOTVINGIŲ)
        RUSŲ
        LENKŲ
        (JOTVINGIŲ)
        ESTŲ
        LATVIŲ,
        o labiausiai
        SUOMIŲ su ŠVEDAIS laisvių
        dar tik pradeda ryškėt
        (Londono įvykių tąsos požymiai:
        http://www.scancomark.se/Regional/Social-disturbances-in-Gothenburg-as-Police-officers-attacked-with-fire-bombs.html
        – net nebuvo LTV nušviesti, tik per kaimynines TV žinias paie pasaulį galim gauti).

        Ir Gintarui …
        “būk ramus, apie “Vilniaus golgotą” tada dar nebuvę kam
        (skelbti),
        kaip ir iki pat šiandien, – dar nepraėjus 20 metų po SSSR “cypės” griūties dar nėra kam
        (rodyti)
        netgi Petro Rimšos pasaulinio lygio
        aukščiausiojo meno šedevrų
        ir jo “GOLGOTOS”.

        Bet bus!

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Alkas.lt koliažas

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

2021 03 04
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

2021 03 04
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

2021 02 25
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
100-metį pažymintis Vytauto Didžiojo karo muziejus siekia ugdyti pilietišką bei patriotišką visuomenę (video)

100-metį pažymintis Vytauto Didžiojo karo muziejus siekia ugdyti pilietišką bei patriotišką visuomenę (video)

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Susisiekimo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1267; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1183; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 914; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 488; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis...

Skaityti toliau

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
3
Alkas.lt koliažas

Rimti, dalykiški pokalbiai vyksta prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo“. Pastarąjį kartą buvo aptariamos naujosios valdančiosios koalicijos teisingumo ministrės...

Skaityti toliau

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
1
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą dėl piliečių surengtos akcijos, kurioje reikalaujama pašalinti  „Laisvės partijos“ narį bei LGBT bendruomenės atstovą Tomą...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Pajūrietis apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Violeta Židonytė apie O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919)
Kitas straipsnis
Poilsiautojai Palangoje kviečiami į „Žaliąsias europiečių atostogas“

Poilsiautojai Palangoje kviečiami į „Žaliąsias europiečių atostogas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai