Ž.Butvilienė. Patys muša – patys ir rėkia (video)

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bazėje įgyvendinamas etnokultūrinio pobūdžio Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos projektas –   stovykla „Mūsų šaknys – baltai“ (iš dalies finansuojamas Kultūros rėmimo fondo). Puikiai organizuojama ir turininga švietėjiška veikla jungia Dieveniškių ir Šalčininkų krašto jaunimą, Sąjungos narius, brolius ir seses iš Latvijos. Latvių kalbos, baltiškų amatų, kultūros ir istorijos bei krašto pažinimo pamokos vyksta tiek mokyklos teritorijoje, tiek Dieveniškių istorinio regioninio parko gražiausiose vietose.  Dalyvių amžius  – jauni ir „širdyje jauni“. Stovyklos dalyviai talkina ir Lietuvos tarmių atlaso rengėjams, rinkdami kalbinius faktus Dieveniškių parapijoje. Stovyklos pabaigoje numatytas įgytas žinias, įgūdžius apibendrinantis ir įvertinantis egzaminas.

Projektas „Mūsų šaknys – baltai“ įaudrino pigių sensacijų medžiotojus, kurstančius nesantaiką tarp ramių ir sveikai mąstančių Pietryčių Lietuvos gyventojų ir bendrai tarp visos Lietuvos piliečių.  Į visas puses mėtomos etiketės „radikalai“, „nacionalistai“, „ekstremistai“, „nacistai“ ir pan., veiklos pobūdžiui prisegtas politinės pakraipos šleifas, o www.delfi.lt portalo tendencingi straipsniai šia tema – jau beveik su tūkstantiniais komentarais. Neatsilieka ir „Lietuvos ryto“ televizija, kai kurios radijo stotys su „rūgščiomis žiniomis“, iš paskos klibinkščiuoja „Vesti Šalči“ (Nr.57/2011–07–29). „Sugedusio telefono“ principu iškraipyti tikrovės atspindžiai neliudija to kas iš tiesų vyksta liepos 27–31 dienomis Dieveniškėse, o tik aistrina toli nuo įvykių centro esančius politikuoti mėgstančius Lietuvos piliečius, tiek eilinius, tiek valdžioje esančius. O baltų kultūros besimokančiuosius čia ir dabar, stovykloje „Mūsų šaknys – baltai“,  įtraukia veiklų įvairovė, bendravimo ir atradimų džiaugsmai.

Stovyklos dienotvarkėje – pynimas, verpimas, siuvimas, audimas, iškylos, poezija, kinas, latvių kalbos pamokos, karybos rekonstrukcija, sutartinių mokslas – tik spėk suktis… Tie, kurie čia, Dieveniškėse nuolat ir nuo seno gyvena –  save laiko vietiniais. Tiek atostogaujantis jaunimas iš Dieveniškėse esančių dviejų vidurinių ir profesinės mokyklų, studentai dieveniškiečiai ir poškoniečiai bei šalčininkiečiai, tiek jų tėvai ir kiti vietos bendruomenės nariai nesupranta, kuo piktinasi žiniasklaida, dėl ko aikčioja ir gąsdinasi politikieriai. Jie klausia – ar tai mes keliame pavojų, ar tai mūsų vaikai, ar tai jų draugai kelia pavojų vieni kitiems? Juk tarp stovyklaujančių yra ir jauni žmonės kurių pavardės su  nelietuviškomis galūnėmis, tokių, kurių šeimoje nekalbama lietuviškai. Jiems stovykloje jauku ir nekeista, kad viena iš vidaus taisyklių – nekalbėti slaviškai ar germaniškai. Nuostata stovyklaujant susikalbėti lietuviškai ir latviškai atvira ir tvirta – norint išmokti, reikia vartoti. Juk stovykla – baltiško pobūdžio. Kuomet dalyvaujame populiariose visoje Europoje anglų kalbos mokomosiose stovyklas kalbame tik ta kalba, kuria norime išmokti susikalbėti…

Praplovimo muilu burnos pavartojus keiksmažodžius procedūros kaip bausmės įrašymas į stovyklos drausmės kodeksą  – alegorinis ir žaismingas. Tai būdinga jaunimo sambūriams. Pati gi stovyklos organizavimo metodika – demokratinė, tad, kam nepriimtinos taisyklės  – nedalyvauja, o sutikę dalyvauti – išbando save susitarimų laikymesi. Ne mažiau juk sunkus kai kuriems paaugliams yra priesaikas paklusti ir kitoms drausmę  – rūkymą, teritorijos laikymąsi, ramybės laiką ir panašiai – nustatančiomis taisyklėms.

Stovyklos idėja nudžiugino palaikančiąsias vietines įstaigas – pasiilgusias veiklaus, atsakingo, susipratusio jaunimo, sumaniai patiems sau vadovaujančio, gebančio suburti bendraminčius teigiamai, o ne ardomajai veiklai. Tiek Dieveniškių pasienio užkarda su vadu Remigijum Švelnia, tiek Dieveniškių girininkija, tiek parapiją ganantis Domas Valančiauskas, kaip ir  Šalčininkų Policijos komisariato  bei Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bei Šalčininkų 11–osios  Šaulių kuopos atstovai atidarymo metu džiaugėsi tapatumo su valstybe ir jos ištakomis ieškančiais jaunaisiais Lietuvos ir Latvijos piliečiais. Vertingu  lingvistiniu paveldu – dieveniškiečių  šnekta –  susirūpinę profesoriai kalbininkai Alvydas Butkus ir Kazimieras Garšva kvietė jaunimą įsijungti į tarmių atlaso kūrimą. Pagarbą Lietuvos valstybinei vėliavai atidarymo metu atidavę uniformuoti pareigūnai atliko savo pareigą. Atidaryme dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai. Deja, nors matė ir girdėjo tiek, kiek ir mes, vadino tai kitaip… T.y. pravardžiavo ir tomis pravardėmis gąsdino save bei Lietuvą… Žodžio ir nuomonės laisvė, žinoma, tegyvuoja, tačiau pareiga atsakyti už šmeižtą yra privaloma tiek institucijai, tiek asmeniui… Visų dalyvių vardu apgailestaujame, kaip ir premjeras A.Kubilius, dėl įvykių Norvegijoje, ir džiaugiamės, kad, ačiū Dievui,  panašių į juos socialinių sutrikimų požymių nei Lietuvoje, nei Dieveniškėse nėra.

Žavinta Butvilienė, stovyklos dalyvė

Kviečiame pasižiūrėti video reportažo apie 2010 metų liepos 28 – rugpjūčio 1 dienomis Dieveniškėse (Šalčininkų raj.) įvykusią Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla „Mūsų šaknys – baltai“: