Žodžio laisvė kaip apskritai žmogaus teisių dalis turi begalę atspalvių. Kaip žmogaus elgesys, visuomenės vertybės, kitę per ilgus šimtmečius.
Už nusižengimą – kirsti galvą
1766 m. liepos 1 d. šiaurinėje Prancūzijoje esančiame Abevilyje jaunas didikas Lefebveras de la Baras (Lefebvere de la Barre) buvo pripažintas kaltu dėl šventvagystės. Jam buvo pateikta visa krūva kaltinimų: jis tuštinosi ant kryžiaus, spjaudė ant religinių paveikslų ir atsisakė nusiimti kepurę, Skaityti toliau
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau
Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato (Konarskio g. 49) visuomenininkai žada surengti mitingą dėl, pasak jų, LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros.
Mitingo rengėjų teigimu, prieš tris dešimtmečius Lietuvos valstybė buvo atkurta todėl, kad TSRS prasidėjus „pertvarkai“, pirmiausia buvo iškelti politinio demokratizavimo ir viešumo reikalavimai. Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Lemiamas Sąjūdžio raidos ir formavimosi lūžis įvyko tada, kai Lietuvos radijas ir televizija pradėjo tarnauti visuomenei ir buvo sutraukyti tautos budimą stabdžiusios cenzūros ir informacinės blokados pančiai. Skaityti toliau
Lietuviai tebėra labai palankūs ES ir savo šalies narystei joje, tačiau dauguma įsitikinę, jog padėtis Lietuvoje blogėja. Tai parodė rugsėjį atlikta EP užsakymu atlikta apklausa.
68 proc. lietuvių mano, kad narystė ES Lietuvai yra teigiamas dalykas, o 88 proc. įsitikinę, kad ji atnešė naudos jų tėvynei (didesnis procentas užfiksuotas tik Airijoje ir Maltoje). Panašų požiūrį turi ir daugelis europiečių: 62 proc. jų remia savo šalies narystę ES, o 65 proc. įsitikinę, kad narystė jų šaliai atnešė naudos – tai didžiausi rodikliai nuo pat 1983-iųjų. Skaityti toliau
Spalio 23 d., antradienį, nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.
Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, Skaityti toliau
Spalio 12 d. Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydama įvertinti portale „delfi.lt“ pasirodžiusią informaciją, kad A. ir G. Landsbergių šeimos verslui priklausantis darželis pranešė nutraukiantis sutartis dėl vaikų ugdymo su šeima, kuri išdrįso prabilti apie Landsbergių verslo etiką ir skaidrumą.
Kreipimesi Seimo narė A. Širinskienė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybę ir draudžia varžyti žmonių teises, juos diskriminuoti įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucija taip pat gina pamatinę žmogaus teisę – Skaityti toliau
Galva neišneša, ko tie lietuviai emigruoja, ištirpsta įvairių tautybių žmonių jūroje. Juk tik Lietuvoje žmogaus nestingdo kosminės vienatvės šaltis, jo nereikia guosti pasakomis apie ufonautus, ateivius iš kosmoso, nes visuomet šalimais, įkandin ir visur kitur jaučia nematomų seklių, šnipų, agentų žmogišką šilumą. Jo niekad nepalieka vieno be atidos ir globos mūsų slaptosios tarnybos.
Stokojantys vaizduotės rašėjai griebiasi palyginimo su Džordžo Orvelo (George Orwell) Didžiuoju Broliu, stebinčiu kiekvieną mūsų judesį ir personifikavusiu sovietų KGB. Bet Skaityti toliau
Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.
Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau
Mieli bičiuliai, Lietuvos žmonės be paliovos atakuojami reformomis, kurios paliečia pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir kurios nėra orientuotos į Lietuvos piliečio gerovę, tad dažnas nebežino, kuriai skirti daugiau dėmesio ir energijos, kuri šiuo metu svarbesnė ir svarbiausia ir kurią reikia kuo skubiausiai išnagrinėti, ir į kurią skubiai reikia duoti visuomenės atsakymą. O atsakymai išsiblaško alternatyviuose portaluose, deja, dažniausiai – tik „Facebook‘e“. Kodėl šiais svarbiais klausimais diskusijos nevyksta nacionalinio transliuotojo erdvėje, pačioje viešiausioje erdvėje, kuri pasiekia beveik visus Lietuvos gyventojus?
Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.
Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau
Sausio 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Signataras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pirmą kartą per Laisvės premijų įteikimo istoriją Seimo interneto svetainėje nebuvo paskelbta šios premijos laureto kalba. Tokį elgesį jis įvertino kaip žmogaus teisių suvaržymą ir viešą nepagarbą visą gyvenimą už žmogaus teises, laisvą žodį ir Tėvynės laisvę kovojusiai politinei kalinei, vienuolei N. Sadūnaitei. Skaityti toliau
Iki šiol galėjo atrodyti, kad turime bent vieną iš pamatinių demokratijos požymių – minties ir žodžio laisvę. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai privertė tuo labai rimtai suabejoti. Paaiškėjus, kad kibernetinės atakos smaigalyje atsidūrė Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Rubavičius, į bandymą nutildyti drąsiai savo nuomonę reiškiantį mąstytoją reagavo tik keli jo kolegos. Tuo tarpu oficiali valdžia, nepraleidžianti progos papostringauti apie demokratijos vertybes, šį įvykį palydėjo grėsminga tyla.
Tai priminė gūdžius sovietinius laikus, kai kitaip mąstantys būdavo persekiojami ir Skaityti toliau
Vilniaus forumas vakar išplatino informacinį pranešimą dėl Vytauto Rubavičiaus politinio persekiojimo, kuriame sakoma, kad gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į rašytojo, filosofo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei Poezijos pavasario laureato, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Vytauto Rubavičiaus asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiama grasinimai ir patyčios.
Pranešime dėstomos ir šio įvykio detalės: Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta – „nepasislėpsi“ ir grasinta „pakasti“. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų Skaityti toliau
Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!
Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau
Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!
Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau
Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis paskatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje.
Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, Skaityti toliau
Gegužės 13 dieną Alkas.lt redaktoriui bei Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vicepirmininkui Audriui Antanaičiui buvo įteiktas LŽS medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“. Medalis įteiktas už asmeninį svarų indėlį ginant ir plėtojant spaudos bei žodžio laisvę. Sveikiname kolegą!
Audrį Antanaitį ta proga pakalbino Jonas Vaiškūnas:
– Pats medalio įteikimo pretekstas – už nuopelnus saugant žodžio laisvę – jau kelia klausimų. Ar šiais laikais dar už tai duoda medalius? Skaityti toliau
„Šiandien ypatinga diena Lietuvos „vertybių“ sergėtojams homofobams!“– trykšta žodžiais Simonas Bartulis Lietuvos žmogaus teisių centro portale mantoteisės.lt.
Kūdikiško veido vaikinas, lyg pranašas skelbia liūdną naujieną visuomenei, kad į Seimą atvyksta sociologas, Austino universiteto Teksase dėstytojas Markas Regnerusas. Naujiena liūdna, nes, anot S. Bartulio, profesorius „išgarsėjo 2012-tais metais savo tyrimais apie žalą, kurią patiria vaikai, augantys lesbiečių ar gėjų šeimose“ (S. Bartulio įsitikinimu, jie turi patirti didelę laimę). Skaityti toliau
Seimas gruodžio pradžioje priėmė pataisas, kuriomis Civilinį kodeksą papildė nuostata, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Reaguodami į tai, žurnalistai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami grąžinti Civilinio kodekso pataisas iš naujo svarstyti Seimui.
Prezidentė pataisas vetavo. Anot D. Grybauskaitės, tokios pataisos sudaro sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir asmenų persekiojimui. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d., pirmadienį, prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.
Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis. Skaityti toliau
Šioje laidoje: kuo išsiskiria prisiekusi 17-oji Vyriausybė? Nuomonėmis dalijasi Seimo nariai Povilas Urbšys, Kazys Starkevičius, Mantas Adomėnas. Ar tikrai Civilinio kodekso pataisos varžo žodžio laisvę? Komentuoja Seimo narys M. Adomėnas ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. minimos dvidešimt penktosios Lietuvos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) metinės. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, pasikeitusi saugumo aplinka skatina dar aktyviau išnaudoti Lietuvos narystę ESBO siekiant regione apsaugoti demokratiją, įtvirtinti pagarbą žmogaus teisėms bei teisės viršenybei.
„Susiduriame su naujais iššūkiais Europos saugumui, ypač teritoriniu vientisumu ir suverenitetu paremtos tarptautinės teisės sistemos laužymu. Skaityti toliau
Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais. Ši diena primena, kad pasaulyje yra šalių, kuriose spaudos laisvė ribojama: cenzūruojami leidiniai, persekiojami, sulaikomi ir net nužudomi žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai.
Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną, nuo 1997 metų kasmet teikiamas UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas (UNESCO / Guillermo Cano World Press Freedom Prize). Prizas įsteigtas pagerbiant Kolumbijos žurnalistą Giljermą Kaną Isazą (Guillermo Cano Isaza), kuris buvo nužudytas atliekant savo profesinę pareigą 1986 metais. Skaityti toliau
Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.
Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų. Skaityti toliau
Kovo 31 d. Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis „Žinių radijo“, kuriame pats ilgą laiką dirbo, laidoje „Dienos klausimas“, su laidos vedėju Marijum Gailium kalbėjo apie žodžio laisvės ir valstybės saugumo ribas.
Akstinu šiam pokalbiui tapo kovo 30 d. Lietuvos žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas. Skaityti toliau
Susipažinęs su kovo 30 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtu grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad ši ataskaita liudija apie žmogiškųjų ir finansinių investicijų poreikį informaciniam saugumui užtikrinti ir kultūros plėtrai šalyje.
„Ši ataskaita dar kartą įrodo, kad nedraugiškos jėgos kėsinasi į mūsų vertybes pasitelkdamos ne tik atitinkamas žiniasklaidos priemones, Skaityti toliau
2016 m. vasario 6 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus g. 15 (priešais EK biurą) bus rengiama akcija prieš priverstinę imigraciją „30 metrų parašų prieš priverstinę imigraciją“. Tuo pat metu panašios akcijos vyks dar 16-oje Europos sąjungos (ES) valstybių. Tą pačią dieną Pilietinės akcijos prieš nelegalią migraciją bus rengiamos ir Drezdene, Prahoje, Bordo, Varšuvoje, Bratislavoje, Amsterdame, Birmingeme, Vroclave ir kt. miestuose.
Europiečių susirūpinimas dėl savo ateities vis didėja. Šiandien į solidarią akciją prieš nelegalią migraciją, radikalaus islamo įsigalėjimą ir nacionalinių bei centrinės ES valdžios neveiksnumą Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo valdantiesiems atveriamas kelias tiesiogiai skirti ir atleisti visuomenių televizijų vadovus.
Prezidento atstovo žodžiais, A. Duda pasirašė dokumentą, nes nori, kad masinės informavimo priemonės būtų nešališkos, objektyvios ir patikimos.
Anksčiau dėl tokio įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Sąjungos atsakingi asmenys. Kritikai mano, kad pataisos labai suvaržys žodžio laisvę.
„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir veiksmų stebėsena Varšuvai“ – anksčiau sakė eurokomisaras Giunteris Etingeris.
Pirmadienį, lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.
Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Skaityti toliau
