Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.
Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau
Mieli bičiuliai, Lietuvos žmonės be paliovos atakuojami reformomis, kurios paliečia pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir kurios nėra orientuotos į Lietuvos piliečio gerovę, tad dažnas nebežino, kuriai skirti daugiau dėmesio ir energijos, kuri šiuo metu svarbesnė ir svarbiausia ir kurią reikia kuo skubiausiai išnagrinėti, ir į kurią skubiai reikia duoti visuomenės atsakymą. O atsakymai išsiblaško alternatyviuose portaluose, deja, dažniausiai – tik „Facebook‘e“. Kodėl šiais svarbiais klausimais diskusijos nevyksta nacionalinio transliuotojo erdvėje, pačioje viešiausioje erdvėje, kuri pasiekia beveik visus Lietuvos gyventojus?
Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.
Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau
Sausio 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Signataras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pirmą kartą per Laisvės premijų įteikimo istoriją Seimo interneto svetainėje nebuvo paskelbta šios premijos laureto kalba. Tokį elgesį jis įvertino kaip žmogaus teisių suvaržymą ir viešą nepagarbą visą gyvenimą už žmogaus teises, laisvą žodį ir Tėvynės laisvę kovojusiai politinei kalinei, vienuolei N. Sadūnaitei. Skaityti toliau
Iki šiol galėjo atrodyti, kad turime bent vieną iš pamatinių demokratijos požymių – minties ir žodžio laisvę. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai privertė tuo labai rimtai suabejoti. Paaiškėjus, kad kibernetinės atakos smaigalyje atsidūrė Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Rubavičius, į bandymą nutildyti drąsiai savo nuomonę reiškiantį mąstytoją reagavo tik keli jo kolegos. Tuo tarpu oficiali valdžia, nepraleidžianti progos papostringauti apie demokratijos vertybes, šį įvykį palydėjo grėsminga tyla.
Tai priminė gūdžius sovietinius laikus, kai kitaip mąstantys būdavo persekiojami ir Skaityti toliau
Vilniaus forumas vakar išplatino informacinį pranešimą dėl Vytauto Rubavičiaus politinio persekiojimo, kuriame sakoma, kad gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į rašytojo, filosofo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei Poezijos pavasario laureato, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Vytauto Rubavičiaus asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiama grasinimai ir patyčios.
Pranešime dėstomos ir šio įvykio detalės: Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta – „nepasislėpsi“ ir grasinta „pakasti“. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų Skaityti toliau
Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!
Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau
Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!
Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau
Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis paskatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje.
Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, Skaityti toliau
Gegužės 13 dieną Alkas.lt redaktoriui bei Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vicepirmininkui Audriui Antanaičiui buvo įteiktas LŽS medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“. Medalis įteiktas už asmeninį svarų indėlį ginant ir plėtojant spaudos bei žodžio laisvę. Sveikiname kolegą!
Audrį Antanaitį ta proga pakalbino Jonas Vaiškūnas:
– Pats medalio įteikimo pretekstas – už nuopelnus saugant žodžio laisvę – jau kelia klausimų. Ar šiais laikais dar už tai duoda medalius? Skaityti toliau
„Šiandien ypatinga diena Lietuvos „vertybių“ sergėtojams homofobams!“– trykšta žodžiais Simonas Bartulis Lietuvos žmogaus teisių centro portale mantoteisės.lt.
Kūdikiško veido vaikinas, lyg pranašas skelbia liūdną naujieną visuomenei, kad į Seimą atvyksta sociologas, Austino universiteto Teksase dėstytojas Markas Regnerusas. Naujiena liūdna, nes, anot S. Bartulio, profesorius „išgarsėjo 2012-tais metais savo tyrimais apie žalą, kurią patiria vaikai, augantys lesbiečių ar gėjų šeimose“ (S. Bartulio įsitikinimu, jie turi patirti didelę laimę). Skaityti toliau
Seimas gruodžio pradžioje priėmė pataisas, kuriomis Civilinį kodeksą papildė nuostata, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Reaguodami į tai, žurnalistai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami grąžinti Civilinio kodekso pataisas iš naujo svarstyti Seimui.
Prezidentė pataisas vetavo. Anot D. Grybauskaitės, tokios pataisos sudaro sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir asmenų persekiojimui. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d., pirmadienį, prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.
Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis. Skaityti toliau
Šioje laidoje: kuo išsiskiria prisiekusi 17-oji Vyriausybė? Nuomonėmis dalijasi Seimo nariai Povilas Urbšys, Kazys Starkevičius, Mantas Adomėnas. Ar tikrai Civilinio kodekso pataisos varžo žodžio laisvę? Komentuoja Seimo narys M. Adomėnas ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. minimos dvidešimt penktosios Lietuvos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) metinės. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, pasikeitusi saugumo aplinka skatina dar aktyviau išnaudoti Lietuvos narystę ESBO siekiant regione apsaugoti demokratiją, įtvirtinti pagarbą žmogaus teisėms bei teisės viršenybei.
„Susiduriame su naujais iššūkiais Europos saugumui, ypač teritoriniu vientisumu ir suverenitetu paremtos tarptautinės teisės sistemos laužymu. Skaityti toliau
Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais. Ši diena primena, kad pasaulyje yra šalių, kuriose spaudos laisvė ribojama: cenzūruojami leidiniai, persekiojami, sulaikomi ir net nužudomi žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai.
Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną, nuo 1997 metų kasmet teikiamas UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas (UNESCO / Guillermo Cano World Press Freedom Prize). Prizas įsteigtas pagerbiant Kolumbijos žurnalistą Giljermą Kaną Isazą (Guillermo Cano Isaza), kuris buvo nužudytas atliekant savo profesinę pareigą 1986 metais. Skaityti toliau
Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.
Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų. Skaityti toliau
Kovo 31 d. Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis „Žinių radijo“, kuriame pats ilgą laiką dirbo, laidoje „Dienos klausimas“, su laidos vedėju Marijum Gailium kalbėjo apie žodžio laisvės ir valstybės saugumo ribas.
Akstinu šiam pokalbiui tapo kovo 30 d. Lietuvos žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas. Skaityti toliau
Susipažinęs su kovo 30 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtu grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad ši ataskaita liudija apie žmogiškųjų ir finansinių investicijų poreikį informaciniam saugumui užtikrinti ir kultūros plėtrai šalyje.
„Ši ataskaita dar kartą įrodo, kad nedraugiškos jėgos kėsinasi į mūsų vertybes pasitelkdamos ne tik atitinkamas žiniasklaidos priemones, Skaityti toliau
2016 m. vasario 6 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus g. 15 (priešais EK biurą) bus rengiama akcija prieš priverstinę imigraciją „30 metrų parašų prieš priverstinę imigraciją“. Tuo pat metu panašios akcijos vyks dar 16-oje Europos sąjungos (ES) valstybių. Tą pačią dieną Pilietinės akcijos prieš nelegalią migraciją bus rengiamos ir Drezdene, Prahoje, Bordo, Varšuvoje, Bratislavoje, Amsterdame, Birmingeme, Vroclave ir kt. miestuose.
Europiečių susirūpinimas dėl savo ateities vis didėja. Šiandien į solidarią akciją prieš nelegalią migraciją, radikalaus islamo įsigalėjimą ir nacionalinių bei centrinės ES valdžios neveiksnumą Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo valdantiesiems atveriamas kelias tiesiogiai skirti ir atleisti visuomenių televizijų vadovus.
Prezidento atstovo žodžiais, A. Duda pasirašė dokumentą, nes nori, kad masinės informavimo priemonės būtų nešališkos, objektyvios ir patikimos.
Anksčiau dėl tokio įstatymo susirūpinimą išreiškė Europos Sąjungos atsakingi asmenys. Kritikai mano, kad pataisos labai suvaržys žodžio laisvę.
„Yra daug priežasčių, kad būtų įvestos teisinės sankcijos ir veiksmų stebėsena Varšuvai“ – anksčiau sakė eurokomisaras Giunteris Etingeris.
Pirmadienį, lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.
Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Skaityti toliau
Labai dažnai viešųjų ryšių priemonės transliuoja šią populiarią M. Mikutavičiaus dainą. Praėjus dainos sukeltam jausmo efektui, norom nenorom susimąstau – kokią Lietuvą myliu aš, kiek tų „Lietuvų“ yra skirtingų tautiečių sąmonėje. Pabandykime trumpai įvardinti tas skirtingas, o gal kai kuo ir panašias „Lietuvas“, kurios galėtų būti skirtingų tautiečių sąmonėje, tarkime:
Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“Lietuvą pagal spaudos laisvę priskyrė 41–46 vietoms iš 199 įvertintų valstybių ir teritorijų, rodo šią savaitę paskelbta ataskaita.
Lietuva įvertinta geriau nei dešimt Europos Sąjungos šalių – tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje žiniasklaida turi daugiau laisvės nei Kipre, Lenkijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Graikijoje.
Rusijoje ir Baltarusijoje žiniasklaida ypač varžoma – Rusija užima 180–182 vietas, Skaityti toliau
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė dienraščio „Lietuvos rytas“ skundą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta, kad dienraštis publikacijoje apie „Snoro“ banko laikinąjį administratorių Saimoną Vincentą Friklį (Simon Vincent Freakley) pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
UAB „Lietuvos rytas“ prašė teismo panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (Komisija) 2013–12–16 sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad dienraštis, 2013–05–29 išplatindamas publikaciją „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“, pažeidė Skaityti toliau
1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau
Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.
Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau
„Media4Change“ žurnalistus kviečia į BNS konferencijų salę, kur sausio 19 d., pirmadienį, 11 val. vyks spaudos konferencija tema „Nuo Rugsėjo 11 iki Charlie Hebdo: kokią galią turi viešojoje erdvėje kuriami stereotipai?“.
Joje tarptautinė ekspertų komanda pristatys 2013-2014 metų pažeidžiamų grupių vaizdavo žiniasklaidoje stebėsenos rezultatus bei aptars, kaip jie atspindi visuomenės nuostatas šių grupių atžvilgiu.
Vienas iš stebėsenos objektų – musulmonų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Jų vaizdavimo ypatumus „Media4Change“ Skaityti toliau
