Teismas tėvams uždraudė protestuoti prieš LGBT ideologijai palankias pamokas

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas priėmė vieną represiškiausių sprendimų pastaraisiais laikais – uždraudė bet kokias demonstracijas prieš LGBT ideologiją palaikančias pamokas prie vienos iš Birmingamo mokyklų. Tokį sprendimą teisėjas pagrindė teigdamas, kad protestai turėjo neigiamą poveikį moksleiviams, gyventojams ir mokyklos personalui ir rėmėsi tuo, kad dvidešimt vienas mokytojas buvo gydomas nuo „streso“.

Jo sprendimas atveria kelią visų panašių protestų uždraudimui netoli mokyklų teritorijų ir sukuria precedentą, kaip užgniaužti bet kokį nepritarimą.

Dar kartą – kas gi nutiko? LGBT švietimo aktyvisto, direktoriaus pavaduotojo Andrejaus Mofato (Adrew Moffat) (kuris pasirinko dirbti mokykloje didele dalimi musulmoniškoje bendruomenėje) paskatinta mokykla priėmė Santykių ir lytinio švietimo programą, kurios turinys prieštarauja ne tik islamo ir Biblijos tikėjimui, bet ir tėvų, kurie nenori, kad LGBT lobistai lemtų jų vaikų lytinį švietimą, vertybėms. Nenuostabu ir suprantama, kad tėvai ėmė protestuoti.

Valstybė miesto tarybos ir teismo forma į tai atsakė uždrausdama jų protestus, kadangi šie mokytojams kelia stresą. Nuo kada asmenų, prieš kurių veiksmus protestuojama, stresas yra laikomas teisine priežastimi pamatinių žodžio laisvės bei laisvių susirinkti ir taikiai protestuoti suvaržymui?

Nukenčiantys mokytojų poreikiai turi būti pilnai suprantami (kas žino, kiek jie patenkinti mokymo programa, kurią privalo dėstyti?), tačiau tai negali būti daroma tėvams uždraudžiant protestuoti. Tuo pagrindu būtų draudžiami visi protestai, kurie gali ką nors nuliūdinti. Koks protestas nebūtų uždraustas vardan gydytojų, slaugytojų, bankininkų ar parlamentarų jautrumo?

Tai tiek tos sunkiai iškovotos žodžio laisvės, kuri yra šiuolaikinę civilizaciją apibūdinantis bruožas. Naujai sukurta teisė nebūti nuliūdintam tokių kovotojų už žodžio laisvę kaip Peinas (Paine), Vilkesas (Wilkes) ir Kobetas (Cobbett) kovas daro beprasmiškas.

Birmingamo miesto taryba teigė, kad protestuose buvo pasiektas „didelis antivisuomeninio elgesio lygis“. Vis dėlto patys protestuotojai užtikrino socialinę tvarką pasikviesdami policiją ir turėdami jų patvirtinimą, kad protestai buvo teisėti ir taikūs.

Pristatydamas savo sprendimą teisėjas keistai ir prieštaringai įrodymams tvirtino, kad „mokykla neskatina homoseksualumo“. Tačiau tai yra būtent tai, ką ji daro. Visa LGBT įtraukiančio švietimo esmė yra sankcionuoti ir paremti homoseksualius ir kitus „gyvenimo būdo“ pasirinkimus kaip vienodai tinkamas alternatyvas.

Buvusios BBC žurnalistės Šeli Čarlzuort (Shelley Charlesworth) tyrimas apie programą No Outsiders, pasitelktą aptariamoje mokykloje, palieka mažai vietos abejonėms: „Trys iš apie LGBT rašančių knygų yra apie homoseksualius santykius ir buvimą homoseksualiais tėvais. Maždaug 8–9 metų vaikams skirtos istorijos Kind and King apie du karalius, kurie susituokia, nurodytas mokymo tikslas yra padėti vaikams suprasti, kodėl žmonės tuokiasi. Vis dėlto mokymo pastabose pagrindinis dėmesys skiriamas tos pačios lyties asmenų santuokai ir mokymuisi, ką reiškia gėjai ir lesbietės. Istorijos And Tango Makes Three mokymo tikslas yra priimti žmones, kurie yra kitokie nei tu pats. Mokymo pastabose akcentuojamos homoseksualios poros. Knyga pasakoja apie du vyriškos lyties pingvinus, kurie įsimyli ir nori perinti kiaušinį. Jie tai padaro ir kartu prižiūri savo jauniklį. Tai dar viena tikra, nors ir labai sužmoginta istorija. Mokytojams patariama internete paieškoti „homoseksualių gyvūnų zoologijos soduose“ ir juos rodyti pamokų metu. Kaip ir su istorija My Princess Boy, ši tikra istorija pasitelkiama siekiant perteikti žinutę.“

Programa taip pat aktyviai skatina translytiškumą.

Atrodo, kad mokyklos pasiryžimas įvesti šią mokymo programą užkirto kelią konstruktyviam dialogui su tėvais ar bet kokiems bandymams jų nuogąstavimus pristatyti ugdymo įstaigos tarybai.

Vis dėlto Didžiosios Britanijos švietimo departamentas neseniai pabrėžė, kad mokyklos dėl LGBT klausimų dėstymo turėtų konsultuotis su tėvais. Taip pat teigiama, kad mokyklos privalo užtikrinti, kad jų politika „atitiktų mokinių ir tėvų poreikius ir atspindėtų bendruomenę, kuriai jie dirba“.

Rekomendacijose teigiama, kad „planuojant mokymą būtina atsižvelgti į visų mokinių religinę kilmę, kad temos, kurios sudaro didžiąją šiose rekomendacijose aptariamų temų dalį, būtų išdėstytos tinkamai. Mokyklos laikytis atitinkamų 2010 m. Lygybės akto nuostatų, pagal kurias religija ar tikėjimas yra saugomos ypatybės.“

Panašu, kad aptariamai mokyklai nepavyko visais atžvilgiais, todėl tėvai yra nepatenkinti ir protestuoja. Tiksliau, protestavo, kol to neuždraudė sunki valstybės ranka.

Protestų niekada neturėjo prireikti. Tačiau mokyklos atsisakymas bendrauti su tėvais ar jautriai reaguoti į jų susirūpinimą rodo, kodėl teisė protestuoti yra būtina – tai yra paskutinis resursas siekiant sustabdyti mokyklas nuo tėvų teisių pažeidimų vardan vaikų švietimo.

Po teisėjo sprendimo uždrausti protestuoti kasdien darosi vis aiškiau: ateityje joks nesutikimas [vert. past. – su primetama pasaulėžiūra] nebus toleruojamas.

Versta pagal A dark day for free speech as judge bans parents’ LGBT protests